Mintys artėjant Vėlinėms
Romas BACEVIČIUS
Artėjant Visų šventųjų dienai ir Vėlinėms lankome ir tvarkome kapus. Juos lankant kartais tenka nuvažiuoti daug kilometrų, nes artimieji ir giminės dažnai būna palaidoti skirtingose Lietuvos vietose. Prieš pora savaičių teko aplankyti giminių kapus Rumšiškių kapinėse. Atkreipiau dėmesį į kalinių kapų sektorių. Vaizdas pasirodė liūdnokas. Pravieniškių kalėjime mirę ar nusižudę kaliniai, kurių neatsiima artimieji, būna palaidoti už valstybės lėšas. Dažniausiai be kunigo apeigų, galbūt net nežinant, ar tas kalinys buvo katalikas, stačiatikis, liuteronas, musulmonas ar netikintis. Prie kapo stovi kryžius su vardu, pavarde ir gimimo bei mirties metais. Dalis kryžių supuvę, nuvirtę, o kai kur – jau tik apžėlę kauburėliai…
Suprantama, tačiau šie gyvenime klaidas darę žmonės irgi buvo Dievo kūrinys, nors kai kam galbūt atrodo, kad jokio dėmesio neverti padugnės. Jei jau nėra kam tų kapų nors minimaliai prižiūrėti, tai kažin ar ne vien prieš Vėlines, nebūtų jų kam patvarkyti? Kai vasarą laidojome savo artimą žmogų, iš užsienio atvykę svečiai stebėjosi tokiu vaizdu. Aiškinome, kad prieš Vėlines sutvarkys. Iš tiesų, kaip sakė Rumšiškių klebonas bei Pravieniškių pataisos namų kapelionas kun. Gintas Rumševičius, prieš Vėlines kalinių kapines sutvarkys ten laisvesniu režimu kalintys kaliniai. Bet ar neatsirastų kam tą padaryti dažniau? Pavyzdžiui, mokiniams, aktyviems bendruomenių ir parapijų žmonėms. Ir ne vien kalinių kapus, bet ir kitus apleistus, gal net pažįstamų ar buvusių kaimynų, kurių artimieji nelanko vien todėl, kad gyvena užsieniuose ir į Lietuvą nebesugrįžta. Gal gyvenant užsieniuose jų požiūris į kapinių priežiūrą jau pasikeitęs. Dažnai buvę kaimynai tuo stebisi, bet juk ir patys galėtų apšluoti, nugrėbti, žolę išrauti, žvakelę uždegti. Negi taip sunku…
O štai aukščiau spausdinamame tekste Etninės kultūros globos taryba, atkreipdama dėmesį į Lietuvoje senuosius Vėlinių papročius, šiurpaus Helovyno neigiamą įtaką vaikams ir jaunimui, taip pat į prieštaravimą mūsų šalyje galiojančiam Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui, siūlo alternatyvą – Gerumo, atminties ir bendrystės akciją artėjant Vėlinėms, ir į ją kviečia įsitraukti visus, ypač vaikus ir jaunimą. Taigi užuot pjaustinėję moliūgus ir kvailioję su kaukėmis, raganomis ir velniais, verčiau sutvarkytų apleistas kapines. Galėtų net ir sovietinių karių kapus patvarkyti – nebūtų priekaištų iš rytinio kaimyno, be to, pateisintume kapines prižiūrinčios tautos vardą. O iš moliūgų verčiau išvirti sriubos ir ja pavaišinti vargšus bei sunkiau gyvenančius, galbūt kartu su „Caritu“, „Maisto banku“ ar Maltos ordinu...
Visą Vėlinių oktavą, t. y. aštuonias dienas, visose šv. Mišiose prisimindami iškeliavusius Amžinybėn, melskimės už mirusiuosius, o atėję prie artimųjų kapų, ne tik pasimelskime, uždekime pašventintą žvakę, bet žvilgtelkime šalia. Gal tai neprižiūrimas kapas. Patvarkykime ir jį.
Autoriaus nuotrauka
„XXI amžius“, 2024 m. spalio 25 d., nr. 39–40 (2604–2605)