Mirė 100 metų sulaukęs buvęs JAV prezidentas

2024 m. gruodžio 29 dieną, sulaukęs 100 metų jubiliejaus, mirė Džeimsas Erlis Karteris (James Earl Carter), nuo 1977 iki 1981 metų ėjęs JAV prezidento pareigas.
Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas (Pietro Parolin popiežiaus Pranciškaus vardu pareiškė užuojautą dėl jo mirties.
Užuojautos telegramoje teigiama, kad žinia apie Dž. Karterio mirtį nuliūdino Popiežių. Reikšdamas nuoširdžią užuojautą popiežius Pranciškus prisiminė prezidento Karterio gilaus krikščioniškojo tikėjimo paskatintą tvirtą įsipareigojimą tautų susitaikymo ir taikos siekiams, žmogaus teisių gynimui, vargstančiųjų ir stokojančiųjų gerovei. Vatikano valstybės sekretorius pridūrė, kad pavedęs Dž. Karterį nesibaigiančioms Visagalio Dievo malonėms Popiežius meldžia paguodos visiems gedintiems dėl prezidento netekties.
Dž. Karteris visą gyvenimą buvęs baptistu, laikęsis pažiūrų, kurios skyrėsi nuo katalikų mokymo daugeliu prieštaringų socialinių ir doktrininių klausimų, įskaitant abortus, tos pačios lyties asmenų santuokas ir moterų dvasininkių įšventinimą.
Vis dėlto, ko gero, labiau nei bet kuris kitas prezidentas per Amerikos istoriją Dž. Karteris visą gyvenimą aiškiai ir nuosekliai išpažino krikščioniškąjį tikėjimą tiek žodžiais, tiek darbais.
Savo 2005 metais išleistoje knygoje „Mūsų nykstančios vertybės: Amerikos moralinė krizė“ (Our Endangered Values: America’s Moral Crisis), Karteris pabrėžė, kad dauguma mano tikėjimo Kristumi kaip Gelbėtoju ir Dievo Sūnumi pagrindų vis dar be rimtų abejonių yra bendri protestantams, Romos katalikams, Rytų stačiatikiams, koptams, septintosios dienos adventistams ir daugeliui kitų religingų žmonių‘. Kalbėdamas apie savo baptistiškus įsitikinimus, toje pačioje knygoje Karteris teigė, kad „kaip evangelikai esame įsipareigoję vykdyti svarią pasaulinę misiją – dalytis savo krikščioniškuoju tikėjimu su visais kitais žmonėmis be jokių išankstinių nusistatymų ar diskriminacijos“. Beje, kai Pietų Baptistų Bažnyčia balsavo, prieš moterų šventinimą kunigais, Dž. Karteris su šia Bažnyčia nutraukė santykius.
Visą savo suaugusio žmogaus gyvenimą Dž. Karteris rodė asmeninį įsipareigojimą evangelizuoti, viešai liudydamas savo tikėjimą, dalyvaudamas misijose, o labiausiai išgarsėjo beveik keturis dešimtmečius kone kiekvieną sekmadienį, metai po metų, mokydamas sekmadieninėje mokykloje savo gimtojo miestelio baptistų bažnyčioje Plainso mieste, Džordžijos valstijoje.
Be to, Karterio humanitarinė veikla, kai jis beveik 40 metų kasmet statė namus vargšams kaip „Habitat for Humanity“ savanoris, buvo neatsiejama jo tikėjimo dalis.
Tais pačiais metais Dž. Karteris padėjo vadovauti Bilio Greimo (Billy Graham) evangelizaciniam kryžiaus žygiui savo gimtojoje apygardoje. Vėliau, būdamas Džordžijos gubernatorius, jis taip pat buvo Greimo žygio Atlantoje garbės pirmininkas.
2002 metais už taikdarystės pastangas pasaulyje jam paskirta Nobelio taikos premija.
Į paskutiniąją kelionę buvęs JAV prezidentas Dž. Karteris išlydėtas, sausio 9 dieną.
Kai 39-asis JAV prezidentas Dž. Karteris nuo 1977 iki 1981 m. ėjo Amerikos valdžios vadovo pareigas, Visuotinei Bažnyčiai vienas po kito vadovavo trys popiežiai. Vienas jų – pal. Jonas Paulius I – prie Bažnyčios vairo pabuvęs tik kiek daugiau nei trisdešimt dienų, Romos popiežiaus pareigas ėjo tuo metu, kai prezidentas Dž. Karteris Amerikoje vykdė bene svarbiausią savo politinėje karjeroje tarptautinės diplomatijos projektą: rengė dirvą Izraelio ir Egipto susitaikymui be dvišalei taikos sutarčiai. Svarbiausias prezidento Dž. Karterio taikos projekto įvykis buvo trišalis Amerikos, Izraelio ir Egipto lyderių susitikimas Kemp Devide (Camp David) 1978 metų vasarą. Šventasis Sostas atidžiai stebėjo visą derybinį procesą, ypač dvi savaites, nuo rugsėjo 5 iki 17 dienos Kemp Devide, Merilende vykusius aukščiausiojo lygio susitikimus tarp Izraelio premjero Menahemo Begino, Egipto prezidento Anvaro Sadato – pastarieji du po šešių mėnesių pasirašė taikos sutartį – ir JAV prezidento Dž. Karterio. Popiežius Jonas Paulius I tomis dienomis ne kartą kalbėjo drąsindamas dalyvius ryžtingai rengti kelią taikai.
Popiežių pal. Joną Paulių I žavėjo tai, kad visi trys lyderiai derybinėse pastangose atvirai kliovėsi Dievo apvaizda. Jis apie tai kalbėjo viešai, o kai ką pažymėjo privačiuose užrašuose ir laiškuose.
Palaimintasis popiežius Jonas Paulius I 1978 m. rugsėjo 10 d. per sekmadienio vidudienio maldos susitikimą, be kita ko, kalbėjo apie tai, kad jis buvo itin sužavėtas žinios, kad trys pokalbių dalyviai Dž. Karteris, A. Sadatas ir M. Beginas savo viltis pavedė maldoje Dievo apvaizdai. Jie primygtinai praprašė savo tautiečių, kad melstųsi su jais, kad iš šių viršūnių susitikimo pokalbių kiltų taiką ir teisingumas. Rugsėjo 20 dieną skaitydamas katechezę apie viltį palaimintasis popiežius Jonas Paulius I paminėjo taikos klausimus ir prisiminė Kemp Devide vykusius pokalbius. „Mums kaip tik dabar pavyzdį duoda Kemp Devidas“, – sakė 1978 metais popiežius Jonas Paulius I ir tęsė: „Užvakar Amerikos Kongresas prapliupo plojimais, kuriuos ir mes išgirdome, kai Karteris pacitavo Jėzaus žodžius: „Palaiminti taikdariai“. Nuoširdžiai tikiuosi, kad tie plojimai ir šie žodžiai pateks į visų krikščionių, ypač mūsų, katalikų, širdis, ir tikrai padarys mus taikos darbuotojais ir vykdytojais – taikdariais“.
Rugsėjo 18 dieną prezidentas Dž. Karteris informavo popiežių Joną Paulių I apie Kemp Devide vykusio susitikimo rezultatus, pareikšdamas, kad jį didžiai įkvėpė popiežiaus malda už Kemp Devido viršūnių susitikimą ir už taiką Artimuosiuose Rytuose. Po kelių dienų, rugsėjo 21-ąją, popiežius Jonas Paulius I laišku nuoširdžiai dėkojo prezidentui Dž. Karteriui už jo laišką, jame suteiktas žinias apie aukščiausiojo lygio susitikime pasiektus rezultatus, be kita ko, užtikrindamas Šventojo Sosto bendradarbiavimą visomis jos veiklą atitinkančiomis galimomis priemonėmis, taip pat savo maldą už taikos kelią, tokį reikalingą Artimiesiems Rytams ir visam pasauliui.
Vatikano valstybės sekretorius kardinolas P. Parolinas prieš metus, minėdamas pagrindinius Jono Pauliaus I popiežystės bruožus, priminė būtent jo 1978 m. rugsėjo 10 d. kalbą apie taiką Artimuosiuose Rytuose pažymėdamas, kad jie ir dabar nepaprastai aktualūs.
Beje, 1979 metais Dž. Karteris buvo pirmasis JAV prezidentas, Baltuosiuose rūmuose priėmęs popiežių Joną Paulių II.
Vatican News, CNA
Nuotrauka iš Jimmycarter.info
„XXI amžiaus horizontai“, 2025 m. sausio 24 d., nr. 1 (391)