Mirusių pagerbimas ir maldos užtarimas 

Iš kairės: psichologė ir psichoterapeutė Banga Narmontienė, etnologė dr. Elena Matulionienė ir kun. dr. Saulius Stumbra

KLAIPĖDA. Spalio 29-osios vakarą Klaipėdos etnokultūros centras pakvietė į Tradicinių giedojimų vakarą „Atminkime, pagerbkime, malda užtarkime“. Tradicija yra tai, kas perduodama iš kartos į kartą.

Krikščioniškoje tradicijoje mirusiųjų atminimas, pagerbimas ir maldos užtarimas gyvas tūkstančius metų. „Šventa ir dievota mintis“ – taip kalba Antroji Makabiejų knyga, ragindama melstis už mirusius. Per tūkstančius metų ši mintis gyva ir įvairiais atminimo bei pagerbimo būdais reiškėsi kiekvienoje kultūroje. Galime didžiuotis, jog mūsų tautos kultūroje, persmelktoje Gerosios Naujienos, esti labai gyva ir turininga, skirtinguose etnografiniuose regionuose turinti savitumų, bet vienijama prisikėlimo Vilties maldoje už mirusius. Kaip laikui bėgant keičiasi mirusiųjų atminimas bei pagerbimas? Apie ką liudija atsirandančios naujos pagerbimo formos? Į šiuos klausimus bandė atsakyti vakaro pašnekesyje dalyvavę psichologė ir psichoterapeutė Banga Narmontienė, etnologė dr. Elena Matulionienė, nuostabiomis kantičkinėmis šermeninėmis giesmėmis vakarą puošė Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos liaudiškojo giedojimo ansamblis (vadovas Vidmantas Budreckis).

Renginį vedė ir pašnekesiui vadovavo kun. dr. Saulius Stumbra.

Klaipėdos etnokultūros centro informacija

„Katalikas“, 2024 m. lapkričio 8 d., nr. 21 (456)