Muzika ir poezija Anastazijai Kanoverskytei-Sučylienei atminti 

Indrė Rapkevičienė

PANEVĖŽYS. Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje įvyko prasmingas literatūrinis-muzikinis vakaras „Atviros durys“, skirtas prisiminti poetę, politinę kalinę Anastaziją Kanoverskytę-Sučylienę, jos gyvenimą, kultūrinę veiklą bei paminėti 100-ąsias gimimo metines.

A. Kanoverskytė-Sučylienė lietuvių poetė, eseistė, memuaristė ir vertėja, kurios gyvenimas glaudžiai susijęs su Panevėžiu. Tai neeilinė asmenybė. Vilniaus universiteto studentė, literatė, už vieną neatsargų sakinį ir atsisakymą tapti saugumo agente buvo nuteista mirties bausme, kuri vėliau pakeista ilgais tremties metais Sibiro lageriuose. Grįžusi į Lietuvą poetė apsigyveno Panevėžyje, kur dirbo ir, nepaisant patirtų sunkumų, aktyviai įsitraukė į miesto kultūrinį gyvenimą, pasirūpino, kad laikraštyje „Ekranietis“ atsirastų literatūrinis puslapis, rašė poeziją ir memuarus, skatino jaunuosius kūrėjus. 

Renginyje dalyvavo poetės dukra, rašytoja Jūratė Sučylaitė, muzikantas Sigitas Stankūnas bei aktorius Petras Kežys. 

Dalyviai skaitė poetės kūrybą, dalijosi įžvalgomis apie jos indėlį į literatūrą ir kultūrą, o muzikiniai intarpai bei ekrane besikeičiančios poetės gyvenimo akimirkos iš asmeninio šeimos albumo sukūrė ypatingą atmosferą, primenančią praeities laikus.

Panevėžietis atlikėjas S. Stankūnas padovanojo susirinkusiems dainą „Atviros durys“, sukurtą pagal to paties pavadinimo Anastazijos eilėraštį. Vakaro metu skambėjo keli atlikėjo kūriniai.

Aktorius P. Kežys ne tik skaitė A. Kanoverskytės-Sučylienės eiles, bet ir dalijosi prisiminimais, kaip poetė rašė ir aktyviai dalyvavo „Ekrano“ gamyklos saviveiklos teatre. 

Apie poetę ir jos namuose vykusius literatūrinius vakarus pasakojo jos dukra, poetė ir gydytoja psichoterapeutė J. Sučylaitė, teigusi, jog „mūsų namų durys visada buvo atviros draugams ir kūrėjams“. Tačiau sovietų valdžia greitai ėmė nepasitikėti jos mama dėl jos praeities, todėl viešai dalyvauti kultūriniame gyvenime tapo pavojinga, o savo kūrybą ji dažnai skelbė slapyvardžiais.

Maloniu netikėtumu visiems tapo, kai žiūrovė iš salės poetės dukrai Jūratei padovanojo iki šių dienų išsaugotą jos mamos A. Sučylienės ranka rašytą, mokyklinį sąsiuvinį su scenarijumi. 

Literatūrinis-muzikinis vakaras buvo kupinas jautrių prisiminimų, poezijos posmų ir muzikos, atspindinčių A. Kanoverskytės-Sučylienės gyvenimo dramą ir to meto Panevėžio dvasią. Susirinkusieji ne tik prisiminė iškilios kūrėjos gyvenimą, bet ir pajuto ryšį tarp praeities ir dabarties – durys į praeitį ir šiandien tebėra atviros.

Anastazijos Kanoverskytės-Sučylienės tikroji  gimimo data – 1924 12 22, nors dokumentuose įrašyta 1925 01 05. Ji gimė Žvirgždžiūnų k., Klovainių valsčiuje, Šiaulių aps. (dab. Pasvalio r.). 1938 m. pradėjusi mokslus Linkuvos gimnazijoje, ją 1944 m. baigė tapdama XX-osios laidos absolvente. Studijavo Vilniaus universitete. 1956 m. grįžo iš Sibiro tremties į Lietuvą ir iki 1994 m. gyveno Panevėžyje. 1995 m. persikėlė į Kauną, o 2006 m. – į Klaipėdą. Išleido poezijos rinkinių, memuarų. Apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2005). Mirė 2020 m. sausio 14 d. Klaipėdoje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jos rankraščių fondas. 2023 m. birželio 1 d. Norgėlų (Pasvalio r.) kaimo bibliotekai suteiktas A. Kanoverskytės-Sučylienės vardas.

Sandros Voveriūnienės ir Živilės Snicorytės nuotrauka

„XXI amžius“, 2025 m. kovo 21 d., nr. 11–12 (2624–2625)