Ne taip tolimus kaimynus į pažintį suvedė kūryba
Birutė Nenėnienė
KANTALIŠKIAI. Magistraliniu keliu nuo Kauno Varšuvos link ar atgalios važiuojančių akys užkliūva už netoliese pakelės lygumose iškylančios raudonų plytų Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios, vienos aukščiausių Suvalkijos (Sūduvos) regione.
Įžvalgesnė akis netoliese užfiksuoja pasauliui pažįstamą Paryžiaus akcentą – Eifelio bokštą. Pasukę prie jo, Kantališkių kaime, rasime rezidenciją „Grįžulo ratai“. Čia kiekvienas sutinkamas kaip svečias – ir bus skaniausiai pamaitintas, ir nakvyne aprūpintas, galės užsisakyti pokylį šeimai ar su draugais, sūduvių valgių degustaciją, galės pasigėrėti nuolat besikeičiančiomis Suvalkijos krašto kūrėjų parodomis.
Šita vieta per penkerius metus į pažintis suvedė visą būrį meno kūrėjų, kurie su saviraiškos darbais dar nedrąsiai įsiiria į žiūrovų lankomas erdves. Pirmąją parodą – Šakių krašto tautodailininkų – buvęs ilgametis Šakių „Varpo“ mokyklos direktorius Vitas Daniliauskas surengė 2021 metų liepos mėnesį. Šiemet birželį ir liepą čia svečiuojasi Pilviškių miestelio (Vilkaviškio rajonas) kūrėjai.
Susirinkusieji į rezidenciją „Grįžulo ratai“ birželio 9-osios popietę, galima sakyti, buvo istorinio įvykio dalyviai ir liudytojai. Pirmą kartą po vienu stogu susitiko kūrėjai, kurių šaknys ir įkvėpimas glūdi netoliese, Šešupės ir Pilvės santakoje. Kaip šių upių vandenys susilieja į vieną srovę, taip ir kuriančių žmonių talentų upės per vasaros pradžios žydinčias lankas atplaukė ten, kur joms ir priklauso būti – prie „Grįžulo ratų“ žvaigždyno… Kad atsivertų ir suspindėtų kaip naujos žemiškos „žvaigždės“.
Bet čia susitiko paprasti žmonės: medžio drožėjas, du tapytojai, staltiesių, staltiesėlių siuvinėtojos ir jaunieji dailininkai iš Pilviškių „Santakos“ gimnazijos. Jie lig šiol nepažino vieni kitų kūrybos. Ir asmeniškai ne visi bendravo, nebuvo rengę parodų. Plačiau apie jų kūrybinius kelius bandysime papasakoti kiek vėliau, bet šįkart – pirmoji pažintis.
Spalvų upe atvilnijo tapytojai Regina Vilčinskienė ir Edmundas Gadišauskas. Regina savo realistinių gamtos paveikslų parodą pavadino „Metų laikai tėviškėje“. Paveikslai ryškūs kaip kokybiškos spalvotos nuotraukos. O ir piešia dažniausiai iš savo pačios nuotraukose užsifiksuotų įstrigusių vaizdų. Be galo myli gamtą, medžiai jai kaip gyvi. O gera nuotaika ir nuoširdžiu juoku užkrečia kiekvieną su ja bendraujantį.
Regina jau keliose Vilkaviškio rajono vietose eksponavo savo nuotraukas, su Vilkaviškio Trečiojo amžiaus universiteto kūrėjomis savo paveikslus rodė Lietuvos Respublikos Seimo erdvėse. Regina dirbo statiste ir įvairų darbą įstaigose. Tačiau tapyti pradėjo tik išėjusi į pensiją. Žinias gilina ir tobulinasi savarankiškai ir sako, kad šis užsiėmimas – didžiulis malonumas.
Edmundas Gadišauskas stebina didelio formato paveikslais. Pilviškiuose labiau žinomas kaip verslininkas, atstatęs Pilviškių hidroelektrinę. Sako, nesąs nei tapytojas, nei dailininkas. Tik mėgstantis tapyti. O tapyti pradėjo gal prieš 40 metų, 1986-aisiais. Tada dirbo tuometiniame Kelių statybinių medžiagų įmonių susivienijime „Granitas“ (vadovavo Kauno padaliniui). Jo tiesioginis vadovas Jonas Biržiškis pastebėjo savo darbuotojo talentą, neeilinę meninę gyslelę, asmeniškai drąsino, palaikė ir paskatino surengti pirmąją autorinę tapybos darbų parodą. Kitos parodos iki šiol Edmundas nesurengė, daug iki 1990-1991 metų pieštų darbų išdovanojo. Didžiulės drobės, kuriose gamtos vaizdai, miškas, medžiai, puošia jo jaukius namus ir tarsi išplečia jų erdves. Savo parodą „Grįžulo ratuose“ pavadino „Gamta spalvose“. Išėjęs į pensiją be kitų pomėgių – bitininkavimo, žvejybos – neapleidžia molberto ir dažų, parodon atvežė nemažai naujų paveikslų. Tačiau kūrybos pristatymą pradėjo nuo jam itin brangaus ir išsaugoto kaip vieno pirmųjų. Tai 1989 metais nutapytas paveikslas tremčiai atminti. Buvo toks laikas, kai žmonės iš Sibiro vežėsi tremtyje mirusiųjų artimųjų kaulelius. Tremtiniams atminti Edmundas drobėje pavaizdavo kryžių ant kalno – tai Lietuvos kaimas, Lietuvos vargo žmonės. Papiešė akmenis, išdarkytą žemę – tai Rusijos netvarkos ir okupantų įvaizdis. Tremties tema Edmundas buvo nutapęs ir daugiau paveikslų. Šiuo metu daugiausia piešia tai, kas greta – ypač mėgsta Šešupės vandenis ir pakrantes.
Kęstutis Lazauskas savo medžio drožiniais seniausiai puošia viešąsias Pilviškių miestelio erdves (suoleliai su meškinais, pelėdomis, paukščiais). Prie miestelio ribų pasitinka miestelio globėjas šv. Jonas Nepomukas. Įvairiausių siužetų kompozicijos ir pavieniai personažai puošia Kęstučio ir Gražinos sodybą Pilviškių pakraščio gatvėje. Daug jo darbų iškeliavę „į žmones“, net užsienį. Mažai apie save ir kūrybą kalbantis Kęstutis daugiau pasako savo kūryba. Tad ir parodą pavadino „Prakalbintas medis“. O šios kūrybos ėmėsi ne taip seniai – išėjęs į pensiją. Sako, kad drožyba nuramina ir suteikia jėgų.
Seserys Audronė Malinauskienė ir Rasa Margelienė rankdarbiais užsiima nuo jaunystės. Įgijusios virėjos specialybes pasuko skirtingais keliais. Teko ir ūkininkauti, ir socialinį darbą dirbti užsienyje. Tačiau visada rado ir randa laiko pomėgiui siuvinėti. Stebina jų darbų sakralumas ir subtili tapyba adata. Negali patikėti, kad tos pačios rankos nudirba ir vyriškus, ir moteriškus, ir meniškus darbus. Atgavus Lietuvai nepriklausomybę siuvinėjo daugeliui meno kolektyvų tautinius marškinius, skareles, jų darbai žavėjo tautiečius ir užsieniečius. Moterys dalyvavo daugybėje parodų, mugių… Bet atėjo laikas, kai niekam nieko nereikia… Tautodailininkės savo nuostabius ankstesniuosius darbus sudėjo į spintas. Tačiau nenurimsta ir dabar siuvinėja. Parodai atvėrė savo podėlius ir dar papildė naujais darbais, savo bendrą parodą pavadino „Nutapyta… adata“.
Pilviškių „Santakos“ gimnazijos moksleives kūrybai paskatino ir parodai „Bėgančios spalvos“ pasirengti padėjo mokytoja Alma Urbonienė.
Šios parodos padėjo sujungti skirtingas Pilviškių kartas ir dar kartą įrodo, kad Suvalkijoje gyvena be galo talentingi, nagingi bei jautrūs menui žmonės.
Apie tai ir kalbėjo sveikintojai: Pilviškių seniūno pareigas laikinai einanti Loreta Bieliukienė, Pilviškių bendruomenės pirmininkė Inga Krupavičienė, buvusi Sasnavos seniūnė Nijolė Smilgienė, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus muziejininkė Aušra Mickevičienė, tautodailininkas ir skulptorius Vidas Cikana.
Visi parodų autoriai ir organizatoriai buvo pagerbti gėlėmis, asmeninėmis dovanėlėmis. Kūrėjai sulaukė nuoširdaus popietės dalyvių, savo artimųjų ir draugų palaikymo, prisipažino, kad dar niekad nebuvo taip gausiai apipilti gėlėmis. Nuotaiką muzikiniais intarpais skaidrino Edmundo Gadišausko sūnus Jonas. Autoriai buvo sujaudinti jiems skirto dėmesio ir dėkojo organizatoriams už suteiktą galimybę taip atsiverti ir susipažinti.
Marijampolės savivaldybė
Autorės nuotraukos
„Abipus Nemuno“, 2026 m. birželio 19 d., nr. 12 (261)