Ne tik vaidintojų  šventėje

Paminklas Švč. Mergelei Marijai katalikų bažnyčios šventoriuje

PAPILYS. Birželio 1-2 dienomis čia vyko respublikinė šeštoji meno mėgėjų teatrų šventė „Vaidintojų atžalynas“. Dalyvavo žiūrovų iš Papilio, Vabalninko, Biržų. Originalus buvo šventės atidarymas, į jį atvyko dviratininkų kolona iš gretimo Skrebiškių kaimo. Paįstrio kultūros centro vaidintojai parodė Gražinos Mareckaitės tragikomediją „Aukso puodas“ (režisierė Daiva Kiršgalvienė), o Vadoklių kultūros centro vaidintojai suvaidino „Maušos karčemą“ (vadovė Eugenija Zakarkienė). Spektakliai sulaukė daug plojimų ir šypsenų, gal net ašarų. 

Papilys skaičiuoja penktąjį šimtmetį. Papilio miestelis minimas nuo 1541 metų, kai didikai Radvilos ant Zomkelio kalno pasistatė savo rūmus. Ši vietovė buvo apaugusi miškais ir pelkėta, bet atvykus Radviloms jau buvo apgyvendinta, ką rodo išlikęs piliakalnis. Kai kurių šaltinių teigimu, anksčiau kaimas vadinosi „Šakinava“. Papilio apylinkėse randama akmeninių kirvukų, kas rodo ankstesnės kultūros egzistavimą.

Per miestelį teka Rovėja, yra parkas, du tvenkiniai, griovos juosiamas piliakalnis, piliavietė. Papilyje daug istorinių, architektūrinių, kultūrinių paminklų. Netoli katalikų bažnyčios yra partizanų kapavietė su atminimo paminklų ansambliu. Yra dvi bažnyčios – katalikų Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos ir evangelikų reformatų bažnyčia, o prie jos senoji, Radvilų pastatyta, mokykla. Yra kultūros centras, kuris įsikūręs bažnyčios nuomojamose patalpose. Katalikų bažnyčios šventoriuje daug paminklų. Šalia yra ir klebonija. Papilio seniūnijos patalpose įsikūrusi biblioteka, bendruomenės namai. Ambulatorija čia įsteigta 1936 metais, dar veikia pagrindinė mokykla (nuo 1864 m. – gubernijos liaudies, 1907-1944 m. – pradinė mokykla, 1944-1948 m. – progimnazija, 1948-1949 m. – gimnazija, 1949- 2001 m. – vidurinė).

Paminklas Biržų krašto partizanams

Pabuvota senojoje Papilio mokykloje, kur mokėsi, o paskui 1915-1918 m. mokytojavo poetas, rašytojas, dramaturgas Kazys Binkis. Senojoje mokykloje yra ekspozicija, skirta šiam poetui ir rašytojui. K. Bin­kis gimė 1893 m. Gudelių kaime, ten dabar yra buvusią sodybą žymintis atminimo akmuo. Mirė 1942 m. palaidotas Petrašiūnų kapinėse. 1908-1910 m. jis mokėsi Biržų keturklasėje mokykloje, Voroneco (Vitebsko sr.) žemės ūkio mokykloje. 1912 m. atvyko į Vilnių; 1914 m. grįžo į gimtinę, Vilniuje baigęs mokytojų kursus mokytojavo Papilyje. 1920- 1923  m. Berlyno universitete lankė literatūros ir filosofijos paskaitas, rūpinosi Švietimo ministerijos knygų spausdinimu Leipcige; susipažino su naujuoju Europos menu. Grįžęs į Lietuvą telkė jaunus menininkus, rengė jų sueigas propagavo modernizmą. Susibūrusi avangardistinė keturvėjininkų literatūrinė grupė paskelbė kolektyvinę naujojo meno programą „Keturių vėjų pranašas“. K. Binkis vertėsi žurnalistika. Ekspozicija kartais pasipildo naujais eksponatais. 

Ona Striškienė 

Biržų rajonas
Autorės nuotraukos

„XXI amžius“, 2024 m. rugpjūčio 9 d., nr. 29–30 (2594–2595)