Nikaragvoje sutrukdė kunigų šventimus

Centrinėje Amerikoje

Nikaragvos Estelio mieste policija įsiveržė į vieną parpijos bažnyčią, kurioje trims vietos vyskupijos diakonams turėjo būti suteikti kunigystės šventimai ir, nenurodydami jokių priežasčių, pareiškė, kad ceremonija negali vykti nei dabar, nei kitą dieną, nei niekada. Liturgijai turėjo vadovauti Nikaragvos vyskupų konferencijos pirmininkas vyskupas Karlosas Enrikė Herera (Carlos Enrique Herrera).

Estelio mieste įvykęs išpuolis sukėlė susirūpinimą dėl 15 diakonų, kuriems kardinolas Leopoldas Brenesas rugpjūčio 16 d. turi suteikti kunigystės šventimus Managvos katedroje. Kardinolas yra vienas iš Danielio Ortegos vyriausybės kritikų ir yra atvirai kalbėjęs apie Bažnyčios persekiojimą.

Šventimų sutrukdymas yra dar vienas Bažnyčios persekiojimo Nikaragvoje pavyzdys. Neseniai valdžia nutraukė „Marijos radijo“ transliacijas. Anksčiau buvo uždraustos 16 katalikiškų ir protestantiškų nevyriausybinių organizacijų. Iš šalies buvo išvarytas apaštališkasis nuncijus ir Kalkutos Motinos Teresės seserys. Šių metų sausį iš Nikaragvos turėjo išvykti vyskupas Rolando Alvarezas, daugiau kaip metus laikytas kalėjime, taip pat vyskupas Isidoro del Carmen Mora Ortega ir penkiolika kunigų. Juos priėmė Šventasis Sostas ir laikinai įdarbino sielovadoje Italijoje ir Ispanijoje.

Smurto prieš Bažnyčią ištakos siekia 2018 m. balandžio mėnesį įvykius. Tuomet per šią Lotynų Amerikos šalį nusirito protestų banga, per kurią policija nužudė daugiau kaip 40 žmonių, o tūkstančiai įkalinti. Susidūrę su pilietinio karo grėsme vyskupai pasiūlė tarpininkavimą tarp protestuotojų ir prezidento, kurio atsistatydinimo reikalavo opozicija. Prezidentas  apkaltino Bažnyčią kišimusi ir pradėjo prieš Bažnyčią nukreiptas represijas. Pranešama, kad kelios parapijos buvo apsuptos, mažiausiai dvylika kunigų buvo savavališkai sulaikyti, tačiau apie jų likimą iki šiol nieko nežinoma

„Kristus ir pasaulis“, 2024 m. rugpjūčio 9 d., nr. 9 (205)