Padėka už Tėvynės laisvę – giedant Žemaičių Kalvarijos kalnus
Kovo 13 dieną, į Klaipėdos etnokultūros centrą, kaip ir įprasta per Gavėnią, miestelėnai buvo kviečiami į „Tradicinių giedojimų“ vakarą giedoti Žemaičių Kalvarijos kalnų.
Prieš 35-erius metus, kovo 10 dieną, žmonės susirinko melstis Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedroje ir giedoti Žemaičių Kalvarijos kalnų – meldžiant, kad susirinkusi Aukščiausioji Taryba atkurtų Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę. Tėvynės laisvės dovana – išmelsta ir išgiedota.
Po 35-rių metų susirinkę giedoti Žemaičių Kalvarijos kalnų dėkojome už Tėvynės laisvę. Simboliška, bet giedojimui vadovavo giesmininkai iš Telšių Erneste Dargužienė ir Valdas Dargužis, Kristina Būtienė ir Rimantas Būta – nuolatos šiai maldingai praktikai vadovaujantys Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijoje, o variniais pučiamaisiais pritarė „Telšių dūdoriai“, kuriems sumaniai vadovauja Darius Jurgutis, ugdantis jaunąją patrūbočių kartą.
Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija 2019 metais buvo įtraukta į Nacionalinį nematerialaus vertybių sąvadą. Tai unikali liaudiškojo pamaldumo praktika – gyva beveik 400 metų ir vis besikeičianti ir tuo pačiu išlaikanti savo ryšį tradicija. Sukurta kaip giesmių ir maldų praktika apmąstyti Viešpaties Jėzaus kančią, nuo XIX amžiaus priėmė į savo tarpą ir varinius pučiamuosius, kurie paplitę iš Rietavo ir Plungės pirmųjų muzikos mokyklų, davė pradžią ir parapijų orkestrėliams – jie ne tik papuošdavo vestuves, varduves, atlaidus, bet greit prigijo ir šermenų bei laidotuvių apeigose – joms suteikdamos ypatingo iškilmingumo. Tirdama varinių pučiamųjų paplitimą Žemaitijoje ir už jos ribų didelių pastangų dėjo a. a. dr. Rūta Žarskienė, o pirmasis kuris Žemaičių Kalvarijos kalnus ir jų giedojimo tradiciją įvairiais aspektais tyrė – a. a. prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas – jų mokslinio palikimo dėka ir savų tyrimų rezultatai leido kun. dr. Sauliui Stumbrai parengti paraišką, kad Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija būtų pripažinta nacionaline vertybe – tai įvyko 2019 metais.
Gyvo tikėjimo įkvėptos tradicijos tampa tikru tikėjimo ir tautinio tapatumo ženklu.
Mums lieka įpareigojimas ir garbė – branginti, saugoti ir didžiuoti savo krikščioniškojo tikėjimo paveldu.
Kun. dr. Saulius Stumbra
Klaipėdos etnokultūros centro nuotrauka
„Katalikas“, 2025 m. kovo 21 d., nr. 6 (465)