Prieš 100 metų, 1924 m. gruodžio 7 d., Ramygaloje, Panevėžio aps., gimė Julija Kuodytė, katalikiško ir tautinio pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvė. Anksti neteko motinos – tik ką gimusios Julytės motina, Ramygalos progimnazijos mokytoja Julija Kuodienė, netrukus po dukters gimimo, sunegalavo ir mirė.
Prieš 125 metus, 1899 m. spalio 26 d., dabartinio Šakių rajono Vaiguviškių kaime, Plokščių parapijoje, gimė kunigas, istorijos mokslų daktaras Jonas Matusas (1899 10 26–1924 08 31–1962 06 26). Jo tėvas kurį laiką dirbo valsčiaus raštininku. Jonukas augo didelėje šeimoje, kurioje buvo puoselėjamos tautinės ir religinės vertybės. Taip brendo kunigo ir sesers vienuolės dvasiniai pašaukimai.
Šiemet, rugpjūčio 10 dieną, sukako 150 metų, kai gimė pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona (1874-1944). Prisiminkime A. Smetonos ir kitų garsių lietuvių gyvenimo detales Mintaujoje (dabar Jelgava), Latvijoje.
VILNIUS. Spalio 29 dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC ) Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Konferencijų salėje vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) konferencija. Joje dalyvavo bendrijos nariai iš įvairių Lietuvos miestų: Mažeikių, Plungės, Druskininkų, Utenos, Šiaulių, Kauno, Vilniaus, Lapteviečių brolijos.
Didžiausio dėmesio konferencijoje sulaukė LGGRTC generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio pranešimas – „Pilietinis pasipriešinimas Lietuvoje: istorija ir dabartis“, skirtas partizaninės kovos pradžios 80-osioms metinėms paminėti.
Lapkričio 26 dieną Lietuvos ambasada Prancūzijoje, bendradarbiaudama su Paryžiuje įsikūrusiu Bernardinų koledžu (Collège des Bernardins), surengė konferenciją „Rezistencija Europoje: vakar ir šiandien“, kurios tikslas – stiprinti istorinę atmintį Europoje, prisiminti Lietuvos antisovietinį pasipriešinimą 1944-1953 metais bei vesti paralelę su Ukrainos…
Spalio pradžioje gavau iš naujo Vengrijos Nepaprastojo ir įgaliotinio ambasadoriaus Lietuvoje J. E. p. Janošo Berešo (János Béres) pasirašytą laišką, kviečiantį dalyvauti 1956 metų Vengrijos įvykių ir jų atgarsio Lietuvoje vyksiančiuose minėjimuose Vilniuje ir Kaune. Laiške pabrėžiama, kad „vengrai šią dieną brangina ne tik dėl jos istorinės reikšmės, bet ir dėl nepamirštamos paramos, kurios sulaukėme iš drąsių lietuvių, inicijavusių solidarumo su Vengrijos revoliucija demonstracijas“.
MITENIŠKĖS. Lapkričio 29 dieną, 12 valandą, buvusio Mitėniškių dvaro, šalia Šėtos miestelio, teritorijoje (Jonavos r.) įvyko brolių Stanislovo Adomo, Aleksandro, Vincento ir Juozapo Montvilų atminimo akmens su lenta, pastatytų Jonavos rajono savivaldybės lėšomis, atidengimo ir šventinimo iškilmės. Bene garsiausias iš brolių – Juozapas Montvila (1850–1911). Jo iniciatyva Vilniuje buvo pastatytos penkios pirmosios gyvenamųjų namų bendrijos (kolonijos) Lukiškėse, Naujamiestyje, Šnipiškėse ir Rasų gatvėje.
ANYKŠČIAI. Lapkričio 12 dieną į Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešąją biblioteką rinkosi knygų mėgėjų klubo „Knyginyčia“ nariai. Bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje pristatytos dvi knygos: „Savas tarp savų: Šventosios Romos Katalikų Bažnyčios kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo 100-mečiui: šaltinių…
PATAŠINĖ. Prasidėjus Advento bei Šv. Kalėdų laukimo laikotarpiui, Patašinės bibliotekoje atidaryta įkvepianti ir jauki fotografijų paroda „Gamtos keliais – Kūrėjo link“. Parodos autorius – Patašinės Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios administratorius kun. Arnas Budrius. Kunigo Arno užfiksuoti gamtos vaizdai – tarsi…
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Kauno skyriaus Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos būrys apsilankė kanauninko ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto bute-muziejuje, kuriame jis būdamas greta esančios Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios rektorius, trylika metų gyveno ir rašė savo kūrinius.
Tada buvo 1949 metai. Siautėjo „išvaduotojai“: badas, trėmimai, žudynės, kankinimai NKVD kalėjimuose. Lietuva tapo tikru bausmės lageriu.
1952 metai. Bubiai. Mes – aš, mama, močiutė Veronika ir trys triušiukai, – gyvename keistame name viduryje miško. Namas vasarą man patinka, o žiemą – ne! Kodėl? Ogi todėl, kad vasarą pro lentinių sienų plyšius matosi daug kas… Pavyzdžiui, ryte saulės spinduliai labai gražiai įlenda pro plyšius ir kambarys pamažu pasidaro margas. Kiek plyšių – tiek čia taškelių ant sienų šokinėja… Gražu ir linksma! Aš tada žinau, kad jau laikas keltis ir pasičiupus bulvinį krepšį bėgti grybauti.