KAUNAS. Sausio 14-ąją pilnutėlėje Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) salėje paminėta Laisvės kovų diena, prisiminta, kaip prieš 35 metus, 1991-ųjų sausio 13-ąją, beginkliai žmonės gynė Televizijos bokštą.
VILNIUS. Sausio 13-osios rytą Žirmūnų gimnazijoje vyko tradicinis Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir nuotraukų parodos „I-asis gusarų/husarų pulkas (1919–1940)“ pristatymas. Gimnazijos languose ir kieme sužibo žvakutės. Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Vilniaus šaulių (1003-osios) kuopos vadas dr. Kostas Ivanauskas pakvietė sugiedoti „Tautišką giesmę“ ir tyloje prisiminti tuos, kurie paaukojo savo gyvybę už Lietuvos laisvę. Vėliau jis pristatė savo istorinės atminties įžvalgas apie Lietuvos laisvę bei jos apsaugą ir visus pakvietė stoti į Lietuvos šaulių sąjungos gretas.
Pakeliui iš Kauno į Prienus, pravažiavęs garsų atlaidais Išlaužą, Šaltupio kaime atsiremi į turistinės sodybos vartus – Prienų gatvė nr. 13. Nuo 2024 metų spalio 5 d. ši sodyba tapo istorine – sodybos šeimininkai Raimondas ir Gintarė Puišiai čia sušaukė Lietuvos klojimo teatrų XXXV krivūlę.
Sovietmečio rezistentas, politinis kalinys, 45-ių pabaltijiečių memorandumo kūrėjas ir signataras, Lietuvos Laisvės lygos narys, kunigas pranciškonas, 2024 metų Laisvės premijos laureatas
Lietuvai minint 34-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines, Tautinių mažumų departamentas prisiminė visų Lietuvos tautų indėlį kovoje už mūsų šalies laisvę ir nepriklausomybę. Lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių, estų, latvių, azerbaidžaniečių, armėnų, rumunų, totorių, karaimų, žydų ir kitų tautybių Lietuvos žmonės aktyviai dalyvavo mūsų šalies kovoje kelyje į nepriklausomybę.
Įvairių tautybių Lietuvos gyventojai ne tik saugojo laisvės žodį prie televizijos bokšto, radijo ir televizijos pastato, bet ir kita veikla prisidėjo prie išsilaisvinimo. Tautinių bendrijų nariai aiškiai rėmė Sąjūdžio judėjimą, savo palaikymą rodė rašydami atsišaukimus į laikraščius, dalyvaudami daugiatūkstantiniuose mitinguose, neleisdami Kremliaus propagandai skleisti melagingo naratyvo apie vietinių tautinių mažumų nepasitenkinimą.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista. Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
1879 m. gruodžio 25 d., Šv. Kalėdų dieną, Jono Aleksos (1854–1940) ir Uršulės Onos Kulbokaitės-Aleksienės (1854–1893) šeimoje, Obelupių kaime, Vilkaviškio apskrityje, Suvalkų gubernijoje (priklausė Rusijos imperijai, dabar Vilkaviškio rajono savivaldybė), gimė pirmasis sūnus Jonas Pranas Aleksa.
Prieš 95 metus, 1930 m. sausio 1 d., Vilkaviškio apskrities Žaliosios valsčiaus Šūklių kaime, gimė Kovo 11-osios Nepriklausomybės atstatymo akto signataras Gintautas Iešmantas.
Punskas. Gruodžio 7 dieną Lenkijoje, Punsko valsčiaus svetainėje, vyko „Aušros“ leidyklos surengta konferencija „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas). Tai – istorijos paveldo metraštis. Šiemet išleistas jau 16-asis tomas. Jį sudaro dvi dalys – dvi solidžios mokslinės knygos.
Per 25-erius darbo metus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) daugelį metų priklausiau šios institucijos Darbo tarybai, teko iš arčiau matyti bendrą Centro vaizdą. Lietuvos Respublikos Seimas 1997 metais įkūrė dabartinės struktūros LGGRTC, skyrė šiai institucijai gerą finansavimą, atlyginimai siekė šalies vidurkį, tai buvo patraukli vieta įsidarbinti istorikams ir kitiems specialistams.