Spalio 6 dieną Jurbarke bus atidengtas ir pašventintas koplytstulpis žymiam Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) poetui, publicistui, istorikui, karo žygių dalyviui kanauninkui Motiejui Strijkovskiui atminti. Jo pavardė koplytstulpio įrašuose atsidurs šalia šv. Roko ir Motiejaus. Iškilmės prasidės Švč Trejybės bažnyčioje 12 valandą. Idėjos autoriai ir sumanytojai – klebonas kun. Darius Auglys ir tautodailininkas, skulptorius Adolfas Teresius.
ANTAŠAVA. Rugpjūčio 18 dieną Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijos žmonės rinkosi į titulinius atlaidus. Šį kartą jie buvo išskirtiniai – kartu surengtas 1863–1864 metų sukilimo 160-ųjų metinių minėjimas. Atlaidai prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje, jas aukojo Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas kun. Virginijus Veilentas ir parapijos klebonas kun. teol. dr. Rimantas Gudelis. Šv. Mišiose giedojo Palėvenės Šv. Domininko parapijos choras (vadovė Gintautė Bakanavičienė).
Rugsėjo 6 dieną Šiluvoje Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas ir Laisvos visuomenės institutas surengė nacionalinę konferenciją „Visuomenė be dorybių – grėsmė nacionaliniam saugumui: Šiluvos deklaraciją apmąstant“, sutraukusią daugybę autoritetingų akademinio pasaulio narių, Bažnyčios hierarchų, saugumo ir kitų sričių ekspertų.
Konferencijoje kalbėta apie krikščioniškosios kultūros ir šiuolaikinės valstybės suderinamumą, krikščionių veikimą pliuralistinėje visuomenėje, apie modernistinį siekį dorybes pakeisti teisėmis, laisvėmis ir vertybėmis bei dorybingos visuomenės būtinumą valstybės saugumui.
Rugsėjo 9–11 dienomis Kauno kunigų seminarijoje vyko tradicinis užsienio lietuviams patarnaujančių katalikų kunigų susitikimas. Jame dalyvavo daugiausia Europos šalyse dirbantys kunigai, taip pat vienas Australijos lietuviams patarnaujantis kunigas. Pernai toks susitikimas vyko Londono lietuvių Šv. Kazimiero bažnyčioje.
Dalyviai kartu meldėsi, klausėsi pranešimų, pristatė sielovados padėtį savo aptarnaujamose šalyse, dalijosi patirtimi. Trečiadienį, rugsėjo 11-ąją, susitikimo dalyviai meldėsi Šiluvoje drauge su kitais kunigais, pašvęstaisiais, seminaristais, katechetais ir visais Viešpaties vynuogyno darbininkais.
atvykau kaip piligrimas į šią brangią Marijos šventovę. Pirmoji mintis, man kylanti, yra dėkingumas Marijai, kurią nuo pat mažens ant savo motinos kelių išmokau sveikinti: Sveika, Marija.
Į Šiluvą atvykti švęsti didžiųjų atlaidų ir šiemet buvo pakviesti mūsų kaimynai, draugiškų tautų tikintieji, mūsų tikėjimo broliai.
Rugsėjo 7 dieną pirmieji Šiluvą pasiekė latviai. Jų bendruomenė (apie 100 piligrimų), vadovaujama ganytojo Liepojos vyskupo Viktoro Stulpino, po pietų šventė šv. Mišias savo gimtąja kalba Apsireiškimo koplyčioje. Latvių piligrimus pasveikino Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, savo tėvynainius sutiko Šiluvoje piligrimų sielovadoje tarnaujanti latvė sesuo Marija Gudė SJE.
Šventosios Dvasios veikimas nepavaldus laiko tėkmei, ir neišsitenka žmogiško mąstymo rėmuose. Šio sekmadienio pirmasis skaitinys mums skelbia apie Dievo Dvasios nužengimą ant žydų seniūnų (šalia Mozės esančių), kuri skatino juos pranašauti (Sk 11, 25). Kai ir Eldadas bei Medadas, kurie buvo kitoje vietoje nei seniūnai, Dvasiai veikiant, taip pat ėmė pranašauti, apie tai buvo pranešta Mozei, kad jis juos nutildytų... Tačiau Mozė suprato, kad čia veikia Dievas, ir todėl niekas nedrįso jų tildyti. O tam vaikinui, kuris skundėsi dėl Eldado ir Medado, Mozė tarė: „Ar tu dėl manęs pavydi? Tebūna visi Viešpaties žmonės pranašai, tesuteikia Viešpats savo dvasios visiems!“ (Sk 11, 29).
MIKYTAI–PAGĖGIAI. Rugsėjo 14 dieną čia pirmą kartą paminėta nauja Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintina atmintina data – Vilko vaikų atminimo diena. Pirmiausiai svečiai rinkosi Mikytuose, vietoje, kurioje stovi kryžius, vilko vaikams atminti. Daugiau kaip trys šimtai žmonių, kurių tarpe 13 gyvų amžininkų vilko vaikų, susirinko nedidelėje memorialinėje aikštėje, kurioje vyko iškilmingas minėjimas, buvo pašventintas kryžius, padėta atminimo gėlių ir uždegta žvakių. Kryžiaus šventinimo ceremoniją atliko Vilkyškių evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Kairys ir Pagėgių katalikų Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kun. relig. m. mgr. Andrius Eidintas.
Praeitame „XXI amžiaus“ numeryje apžvelgėme kelias Didžiųjų Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų dienas. Šiandien skaitykite apie likusias dienas ir atlaidų pabaigą.
Malda už kunigų ir vienuolių įsipareigojimą liudyti ir skelbti
„Broliai ir seserys, koks džiaugsmas jus matyti saulės nutviekstoje Šiluvoje, kur susirinkome melstis ir dėkoti už pašaukimo dovaną!“ – rugsėjo 11-ąją džiaugsmingai sveikino Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, sakydamas, jog kunigai ir vienuoliai – tai jungtinės Bažnyčios pajėgos!
Šiemet Lietuvos mažąja kultūros sostine tapo ir Kamajai. Užsukime susipažinti su šiuo miesteliu prieš didžiąją jo šventę „Kuc kuc Kamajuos“, kuri šiemet vyksta jau 41-ąjį kartą ir anksčiau nei visada – ne spalio, o rugsėjo mėnesį.
Ar buvo Kamajų ežeras?
Kamajai – miestelis Rokiškio rajono savivaldybėje, kurio keturkampė aikštė – urbanistikos paminklas. Jame nuo 1909 metų stovi didinga Šv. Kazimiero bažnyčia, šventoriaus koplyčia (XX a. I p.), veikia Antano Strazdo gimnazija, biblioteka. Per miestelį teka upelis Šatekšna.
1884 10 01 Vašingtono konferencijoje įvestas juostinis Žemės laikas. Žemės paviršius padalintas į 24 valandines juostas. Pagrindinė (nulinė) juosta eina Londono Grinvičo astronominės observatorijos teritorija. Lietuvos juostinis laikas priklauso antrajai valandinei juostai ir žymimas: UTC+2 (UTC – pasaulinis koordinuotas laikas).
1914 10 01–03 dienomis Brukline (JAV) yvyko antras visuotinis Amerikos lietuvių seimas. Pirmasis įvyko 1906 m. Filadelfijoje.
PAKRUOJIS. Čia tradicinės miesto šventės „Dabar geriausi mūsų vakarai!“ pagrindiniai renginiai vyko rugpjūčio 23-24 dienomis. Koncertai, sporto, kultūros renginiai ir kitos veiklos, gausybė dalyvių ir žiūrovų…
Šeštadienio popietę Vienybės aikštėje džiugino akį jau tradicinis šokių kolektyvų pasirodymas „Vasaros šokių pynė 2024“. Šiemet dalyvavo 19 kolektyvų (277 šokėjai) iš įvairių Lietuvos rajonų ir Latvijos, sušoko 24 šokius.
