Seniai seniai, prieš daugelį metų, buvo stebuklingas kraštas. Ten žibėjo krištoliniai ežerai, lengvi debesėliai užkliūdavo už aukštų aukštų bažnyčių bokštų. Tada vakarais skambėdavo varpai… Padėka Dievui ir palaiminimas žmonėms. Buvo gera ir ramu… Bet vieną kartą atslinko juodas debesys ir atnešė baisų lietų. Lijo ne šaltais lašais, o mirtimi… Lijo napalmo bombomis… Ugnimi… Vadinosi šis kraštas Rytprūsiais… Tai mano mamos paskutinė pasaka man…
Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie savo teisę gyventi šiame pasaulyje pranešė berniukas, ketvirtasis jų vaikas. Tėvai kūdikiui parinko Vito vardą… Tik kažin ar domėjosi, jog lotynų kalboje Vitas reiškia gyvenimą.
Kai, veikiant malonei, ruošiamės Kristaus Užgimimui, mūsų širdys kaskart atgimsta Viešpatyje, ir mes savaip užbėgame už akių artėjančiam liturginiam Kalėdų iškilmės šventimui. Tada (dar Advento laiku) mums nauju suvokimo džiaugsmu nušvinta šios didžios šventės prasmė… Tačiau kieno širdys Išgelbėtojo priėmimui tebelieka uždaros, tiems sunku atrasti tikrąją Jo atėjimo į pasaulį priežastį.
Lapkričio 20 dieną Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje įvyko ekumeninės pamaldos, į kurias pakvietė Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios Baltijos šalių vyskupijos ganytojas vysk. Vardan Navasardian. Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios Lietuvoje istorija siekia didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino laikus. Iki Antrojo pasaulinio…
Gruodžio 7 dienos vakare, po iškilmingos ceremonijos, buvo atidaryta Paryžiaus Dievo Motinos katedra, restauruota po prieš penkerius metus įvykusio didelio gaisro. Paryžiaus arkivyskupui Loranui Ulrišui (Laurent Ulrich), o per jį ir kitiems skirtą popiežiaus Pranciškaus sveikinimo žinią, pasirašytą lapkričio 21…
Lapkričio 23 dieną prasmingai paminėta Lietuvos kariuomenės diena. Šakių rajone, Endrikių kaime, buvo pašventintas naujai pastatytas atminimo ženklas žuvusiems partizanams, žygiuota partizanų keliais. Šio renginio sumanytojai – Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės Kudirkos Naumiesčio 410-osios šaulių kuopa ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šakių filialas.
Lapkričio 23-ąją, Lietuvos kariuomenės gimimo dieną, Lietuvoje pagerbtas 1918-1923 metų savanorių ir vėlesnių laikų kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas, pasveikinti šių dienų kariai.
Nemažai šių metų „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“ renginių vyko ne pačiame mieste, o ir šio rajono pakraštyje įsikūrusioje kaimo turizmo sodyboje „Senosios Gegužinės ūkis“.
Greta mažosios kultūros sostinės Onuškio gimęs ir užaugęs žurnalistas ir rašytojas Jonas Laurinavičius, ketvirtį amžiaus vairavęs „Kaišiadorių aidų“ redakcijos vairą, yra išleidęs 140 autorinių knygų, dar kone antra tiek parengęs ir redagavęs. Nuo pat jaunystės J. Laurinavičius domisi ir kraštotyra, kone pusė jo parašytų ar sudarytų knygų yra apie gimtąjį kraštą, jo žmones ir kultūros vertybes.
Su J. Laurinavičiumi, Kaišiadorių rajono savivaldybės garbės piliečiu ir Kultūros premijos laureatu, apdovanotu ir medaliais už „Už nuopelnus Lietuvai“, „Už nuopelnus kraštotyrai“, „Už nuopelnus žurnalistikai“, kalbėjomės apie jo žurnalistinį darbą, knygas ir veiklumo receptus.
Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, Alma buvo įrašiusi jo dainų į magnetofoną, bet tas sugedo, visos dainos dingo…
1894 12 09 Vilkiškių k., Pumpėnų vlsč., Panevėžio ap., gimė Kazys Navakas, Lietuvos karo veikėjas, brigados generolas (1937). 1916 m. baigęs Tomsko technologijos institutą mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Baigė Vladimiro karo mokyklą Petrograde. 1919 m. tarnavo Sibiro lietuvių Vytauto Didžiojo…
Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių Vokietijos karui su Sovietų Sąjunga, tik nedideliam žydų skaičiui pavyko evakuotis į Sovietų Sąjungos gilumą. Lietuvių sukilėliai 1941 m. birželio 23 d. kovojo su besitraukiančiais raudonarmiečiais, o birželio 24 d. jau visiškai kontroliavo miestą. Kaune sukilimas baigėsi 1941 m. birželio 25 d., kai į miestą į įžengė Šiaurės armijų grupės (generolas feldmaršalas Vilhelmas Riteris fon Lėbas (Wilhelm Ritter von Leeb)) 16-osios armijos (vadas generolas pulkininkas Ernstas Vilhelmas Bernhardas Bušas (Ernst Wilhelm Bernhard Busch)) ginkluotosios pajėgos.
