Kovo 4 dieną Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedroje Bazilikoje buvo pristatyta XXII Kauno miesto bendrojo ugdymo įstaigų mokinių dailės projekto – meninės akcijos „Šv. Kazimieras – lietuvių jaunimo globėjas“ paroda, tema „Šv. Kazimieras dailėje ir architektūroje“.
Popiežius Pranciškus kviečia sutelktai spręsti planetą ištikusias globalines krizes Mindaugas BUIKA Pamokanti Tvano istorija Popiežiškosios Gyvybės akademijos 30-ojoje generalinėje asamblėjoje nagrinėta įsimintina tema „Ar jau pasaulio pabaiga? Krizės, atsakomybės ir viltys“ susilaukė plataus atgarsio bažnytinio gyvenimo, mokslo ir žiniasklaidos pasaulyje.
Šio sekmadienio Evangelija liudija apie moterį, kurią Rašto aiškintojai pagavo svetimaujant ir atvedė pas Jėzų (žr. Jn 8, 3). Tai buvo pinklės Mokytojui, nes jie tikėjosi, jog Jis (nuo paspęstų spąstų) nebeišsisuks… Jei Jėzus bus priverstas pripažinti, jog ši moteris, atsižvelgiant į Mozės įstatymą, negali išvengti mirties bausmės, tada Jis bus remiamas prie sienos klausiant: „Kur pradingo Jo skelbiamas visuotinis gailestingumas nusidėjėliams?“ O jei Jis sakytų, kad ji labiau verta pasigailėjimo, o ne mirties bausmės, būtų apkaltintas Mozės įstatymo išdavyste ir tikėjimo bei teisingumo nesilaikymu…
Gavėnia yra metas, kai minime Kristaus kančią ir laukiame Prisikėlimo. Šį laiką tinka užpildyti prasmingais skaitiniais. Vienas tokių Gavėnios palydovų galėtų būti Kazio Bradūno eilėraščių ciklas Prierašai (1983). Kodėl šio ciklo eilėraščiai reikalingi šiuolaikiniam žmogui? Ką ypatingo mums, XXI amžiaus…
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimas dėl paminklo Juozui Krištaponiui Ukmergėje užrašo keitimo panaikintas teismo sprendimu – teismas Draudimų propaguoti totalitarinius režimus komisijos išvadą pripažino neatitinkančia skaidrumo, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia reikalavimų
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija 2025 m. kovo 27 d. sprendimu panaikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą „Dėl viešojo objekto pakeitimo“, kuriuo vadovaujantis paminklinis akmuo Juozui Krištaponiui Ukmergėje turėjo būti pakeistas nuimant Juozo Krištaponio bareljefą bei atminimo lentą Juozui Krištaponiui pakeičiant lenta žuvusiems Vyties apygardos partizanams.
Kovo 26 dieną Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius, Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius Arūnas Bubnys ir kiti garbingi svečiai aplankė paskutinę Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto vadavietę-bunkerį Šimkaičių miške.
Kovo 26 dieną Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti, buvo minimos 1949 m. kovo 25–28 d. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykusios masinės gyventojų trėmimo operacijos, slaptuose jos planuotojų ir vykdytojų dokumentuose užkoduotos pavadinimu „Priboj“ („Bangų mūša“) 76-osios metinės.
Kilus naujam šurmuliui apie Penktąją koloną, šįkart, kaip tvirtina aukščiausi šalies pareigūnai, įsiraususią ne visuomenėje, o valdžioje, rodo, kad šiomis geopolitinėmis sąlygomis Lietuvoje nuspaustas raudonas pavojaus mygtukas.
Šį savaitgalį (balandžio 5, 6, 7 d.) kaip ir daugelis bažnyčių Vilkaviškio parapija tikinčiuosius kviečia į Gavėnios dvasinio susikaupimo pamaldas – rekolekcijas.
GARGŽDAI. Kovo 25 dieną Šv. arkangelo Mykolo parapiją aplankė Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius ir vyskupijos kancleris kanauninkas Haroldas Šneideraitis.12 valandos šv. Mišiose meldėsi visi Gargždų dekanato kunigai ir svečiai. Mišių aukai vadovavo vyskupas Algirdas Jurevičius.
BERGENAS (Norvegija). Lietuvių katalikų misija Bergene jau trečią kartą kvietė tautiečius išgyventi susikaupimo dienas per Gavėnią. Kovo 22-23 dienomis čia vyko Šventųjų metų Gavėnios rekolekcijos „Gailestingumas, kaip Vilties šaltinis“. Joms vadovavo svečias iš Vilniaus, Dievo Gailestingumo šventovės rektorius kunigas Povilas…
Prieš kelias savaites būrelis žmonių, kuriems, matyt, tikrai rūpėjo Lietuvos istorija, ginčijosi kuris buvo pirmasis Lietuvos prezidentas – Antanas Smetona ar Aleksandras Stulginskis. Pasakytume, kad ir vieni, ir kiti buvo teisūs. Žiūrint kokiomis aplinkybėmis esant jie buvo išrinkti.