
Prienų globos namuose įvyko pirmąjį kartą bendrosios praktikos slaugytojams (visų specializacijų), slaugytojų padėjėjams, socialiniams darbuotojams, individualios priežiūros darbuotojams, kineziterapeutams, ergoterapeutams, medicinos psichologams organizuota konferencija „Tradicinio požiūrio į gyvenimo pabaigą keitimas“. Konferencijos metu paliesta galbūt ne sunkiausia, bet jautriausia slaugos darbo…

Šeštus metus „Sidabrinėje linijoje“ savanoriaujanti, Suvalkijos sostinėje burianti per 30 kitų savanorių, aktyvi, net keturių Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto fakultetų studentė, energija ir jaunatviškumu užkrečianti Gema Neniškienė gyvenime, rodos, spėja tiek, kad daugelis jaunų žmonių galėtų tik pavydėti. Jau senokai…

Gabrielė Valaitytė
JAV lietuvių bendruomenės nario, žinomo kolekcininko, karo istorijos entuziasto bei Vilniaus miesto mecenato Henry Lazarus Gaidis sukaupta vertinga karinių artefaktų kolekcija atspindi gilų jo prisirišimą prie Lietuvos istorijos. Daugiau nei 50 metų kaupęs įvairiausius su Lietuvos istorija susijusius reliktus – galiausiai nusprendė juos padovanoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Restauruojant bei konservuojant Vilniaus Kalvarijų komplekso Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios, vadinamos Kalvarijų bažnyčia (Kalvarijų g. 327) interjero sienų tapybą, restauratoriai (UAB „Opus Optimum“) pranešė apie atradimą, su kuriuo balandžio mėnesį buvo supažindinta Restauravimo taryba. Surasta ankstesnė, nei iki šiol žinota…

Rita ŽADEIKYTĖ
KURTUVĖNAI. 2025-ųjų metų Šv. Velykos Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo parapijoje šiemet švęstos įspūdingai. Šv. Velykų rytą į šv. Mišias kvietė archajiškas Velykų būgnas, kurio pagaminimą inicijavo šiaulietis inžinierius Benjaminas Bendikas. Velykų būgnu visą valandą Kurtuvėnų šventoriuje būgnijo kviesdami į Šv. Velykų Mišias miestelio gyventojai ir svečiai.

PAĮSTRYS. Balandžio 27 dieną Švč. Mergelės Marijos globos bažnyčioje buvo švenčiami Šv. Jurgio atlaidai. Šv. Mišias aukojo bažnyčios klebonas g. kan. Pranciškus Benediktas Tamulionis. Po šv. Mišių Paįstrio bažnyčios choristai su vargoninike Dalia Mackevičiene, Paįstrio bendruomenės aktyvas su pirmininku Gintaru…

Galima sakyti, kad jau garbaus amžiaus sulaukė mamos, kurių vaikučiai darželiuose, net mažylių grupėse, auklėtojų išmokyti, mamyčių gražiai išpuošti, tvarkingai sustoję iš visos širdelės traukdavo dainelę: „Pražydo, pražydo žibuoklės šile… tau, mano mamyte, pirmieji, pirmieji žiedai…“. O mamytės nerdavosi iš…

Birutė Nenėnienė MARIJAMPOLĖ. Jei atėjus palankiam piligrimystei metui nusiteiksite Suvalkijos sostinėje pasimelsti Jubiliejaus šventovėje – Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje, įsidėmėkite, jog visai netoli nuo jos, Vytauto gatvėje 25, veikia Vilkaviškio vyskupijos muziejus. Oficialiai jis buvo įkurtas kaip Religinės kultūros muziejus…

Atmintis
Lidija Veličkaitė
Šviesaus atminimo sesers Felicijos Nijolės Sadūnaitės (1938 07 22–2024 03 31) mirties metinių minėjimas kovo 30 dieną prasidėjo šv. Mišiomis Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčioje. Šv. Mišias aukai vadovavo ir homiliją sakė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

A†A brolis skautas kun. Antanas SAULAITIS SJ
(1939 05 28–1969 05 17–2025 04 18)
Didžiojo penktadienio rytą, balandžio 18 dieną, Vilniaus jėzuitų namuose, bendrabrolių apsuptas, savo žemiškąją kelionę baigė net keliuose žemynuose apaštalavęs, daugelį mylėjęs ir daugelio mylėtas tėvas jėzuitas Antanas Saulaitis. Balandžio 28 dieną jis palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse šalia brolių jėzuitų. Šįkart apžvelgiame tėvo Antano kaip brolio skauto gyvenimą.
Istorijos vingiai
Apie 1525 metus – Vakarų aukštaičių tarmės ruože (Jurbarkas – Ariogala – Tytuvėnai) gimė Baltramiejus Vilentas, lietuvių raštijos darbuotojas, evangelikų liuteronų kunigas, giesmių kūrėjas, Martyno Mažvydo pusbrolis, jo darbų tęsėjas. Apie 1546–1549 (ar 1550) Prūsijos kunigaikščio Albrechto lėšomis studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete. Nuo 1553 m. – Karaliaučiaus Šv. Mikalojaus lietuviškos parapijos klebonas. Bendradarbiavo su M. Mažvydu, paveldėjo jo rankraščius. 1566 ir 1570 m. išleido 2 dalimis M. Mažvydo giesmyną „Gesmes Chriksczoniskas“, į kurį įdėjo ir savo verstų giesmių. Išvertė iš vokiečių kalbos M. Liuterio mažąjį katekizmą, į kurį įdėjo M. Mažvydo išplėstą vieną 1547 m. katekizmo dalį. Reikšmingiausias Vilento veikalas – „Evangelijos ir epistolos”. Vertė iš M. Liuterio vokiško teksto. Išliko tik 2 šio veikalo egzemplioriai: Vilniuje ir Giotingene. Mirė 1587 04 05 Karaliaučiuje.

Sesuo Onufrija Bačynska, Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolė, nuo 2014 metų dirba reabilitacijos centre, kuris priima sužeistus karius ir civilius.
„Mes, ukrainiečiai, nebuvome pasirengę karui. Jis atėjo netikėtai, atsidūrėme jo centre. Kiekvienas reagavo skirtingai, man buvo paprasta apsispręsti – jei matau sužeistą žmogų, mėginu jam padėti.“ Tai s. Onufrijos liudijimas Vatikano žiniasklaidai.