Viktorija Žilinskaitė
Ekspertų teigimu, nors rūkymas siejamas su 700 tūkst. mirčių kasmet, jis taip pat yra ir didžiausias išvengiamas pavojus sveikatai Europos Sąjungoje. Štai, pavyzdžiui, Lietuvoje rūko 28 % gyventojų ir nors valstybė įgyvendina Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sukurtas tabako kontrolės priemones, iki šiol pastebima pažanga – labai maža. Priešingai, daugėja rūkančiųjų tarp jaunimo (ypač nepilnamečių), nes tabako vartojimo formos tapo patraukliomis, pritraukiančiomis ir kuriančiomis naujas subkultūras. Kaip su tuo kovos ugdymo įstaigos?
Goda Diečkutė
Automobiliai bei dviratininkai šalies keliuose kol kas išsitenka sunkiai, rodo eismo įvykių ir sužeistųjų statistika. Automobilių vairuotojams dažniausiai atrodo, kad jokių kitų transporto priemonių keliuose būti neturėtų, tuo tarpu dviratininkai teigia pasigendantys vairuotojų tolerancijos ir kultūros.
Popiežiai Šv. Jonas Paulius II, Benediktas XVI ir Pranciškus apie priklausomybių priežastis ir jų įveikimą
Mindaugas BUIKA
Didžiosios tragedijos veiksniai
Gerai žinomas Bažnyčios mokymas apie mirtiną narkomanijos blogį, raginant griežtai kovoti su neteisėta kvaišalų gamyba ir nusikalstama prekyba, stiprinti prevencijos pastangas, gydyti į priklausomybės liūną patekusius asmenis, skatinti jų dvasinį atsinaujinimą ir reabilitaciją.
1939 08 25 viešbutyje prie Gleivico Alfredas Helmutas Naujokas gavo telegramą: „Bobutė susirgo“. Tai buvo signalas: „Vokietija greitai puls Lenkiją. Būkite pasiruošę“. Tą pačią dieną 150 lenkiškai kalbančių vokiečių policininkų slapta perėjo sieną į Lenkiją, tačiau tuoj pat gavo komandą grįžti atgal – dar kažko trūko pasiruošiant užpuolimui. Operacija pravesta ypač slaptai – lenkų pasieniečiai nieko nepastebėjo.
1789 08 26 prancūzų Didžioji Revoliucija paskelbė „Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją“. Karališkoji balta vėliava pakeista į trispalvę: raudona–balta–mėlyna, kuri asocijavosi su trimis revoliucijos šūkiais: „laisvė, lygybė, brolybė“. Vėliavos vienodo pločio juostos – visų šių vertybių lygybės idėja. Vienos spalvos uzurpacija kitos atžvilgiu reiškė demokratinių principų laužymą.
Rasa Pekarskienė
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro Vaikų ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vedėjas dr. Giedrius Bernotavičius dalį savo atostogų kartą per metus leidžia dirbdamas Etiopijos sostinėje Adis Abeboje įsikūrusioje ligoninėje.
Goda Diečkutė
Nuo gegužės mėnesio per didžiuosius šalies miestus keliavusį interaktyvų „vėžio konsultacijų kabinetą“ aplankė daugiau nei tūkstantis Lietuvos gyventojų. Vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo klausimais gyvuose susitikimuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Alytuje jie nemokamai konsultavosi su mokslininkais, medikais ir sergančiaisiais.
Antano Vivulskio metai
Tikriausiai jokie parašyti žodžiai negalėtų įvertinti Antano Vivulskio (1877 02 20–1919 01 10) – genijaus mums paliktos Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios architektūrinės, istorinės ir net metafizinės reikšmės. Tai objektas, daug pralenkęs savo laikmetį ir simboliškai įtvirtinantis tai, kas šio didžio menininko suvokimu buvo lietuviškumas pasauliniame kontekste. Dabar gi, sukakus 100 metų nuo šios koplyčios konsekracijos, 2024 metų rugsėjo 8 dieną tikimasi, jog pastatas bus paskelbtas aukščiausio lygmens valstybės saugomu kultūros paminklu.
Julė Kilčiauskienė
Piemojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos giumimo 150-osios metinės – tai džiugi šventė! Malonu būtų ją pradėti paties Prezidento kalba. Tačiau, manau, nesupyksit, jei pasielgsiu kiek kitaip. „Lietuvos aide“ radau ne mažiau tai progai tinkantį Rimvydo Žiliuko straipsnį „Kaip vertinti Antaną Smetoną?“
Šiuo metu visuomenėje aktyviai svarstant klausimą dėl rusų kalbos likimo mokyklose, Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Slavistikos katedros vadovas doc. Pavel Lavrinec dalijasi patirtimi apie kintantį santykį su savo gimtąja kalba ir rusų kalbos ateitį Lietuvoje.
Sekmadienį, rugpjūčio 11 dieną, Briuselyje nuo infarkto mirė apaštališkasis nuncijus Europos Sąjungoje arkivyskupas Noelis Trenoras (Noël Treanor). Šias pareigas jis ėjo nuo 2022 m. Arkivyskupui buvo 73 metai. N. Trenoras gimė 1950 m. Šiaurės Airijoje. 1976 m. įšventintas kunigu. 1993…
Japonijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas Tokijo arkivyskupas Isao Kikuči pakvietė tikinčiuosius paminėti šią sukaktį dešimčia maldos už taiką dienų. „Turėtume sugebėti nuolankiai mokytis iš savo praeities klaidų ir stengtis jų nekartoti. Tik mes galime sustabdyti smurtą, kurio liudininkais ne kartą buvome.“ Šiuo raginimu baigiama žinia, kurią Tokijo arkivyskupas I. Kikuči parašė pirmosios ant Hirosimos miesto numestos atominės bombos metinių proga, skelbia italų katalikų žinių agentūra SIR. Tai buvo 1945 m. rugpjūčio 6 d., po trijų dienų buvo numesta dar viena atominė bomba ant Nagasakio. Šiomis dienomis Japonija mini to baisaus niokojimo, sukrėtusio visą pasaulį, aukas.
Popiežiaus Pranciškaus mintys, išsakytos Italijos katalikų Socialinės savaitės dalyviams
Mindaugas BUIKA
Popiežiaus Pranciškaus kvietimu šį rugpjūčio mėnesį ypatingu būdu meldžiantis už politinės tarnystės kilnumą, norime apžvelgti jo mintis, išsakytas Italijos katalikų 50-osios Socialinės savaitės dalyviams.
