Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro Vaikų ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vedėjas dr. Giedrius Bernotavičius dalį savo atostogų kartą per metus leidžia dirbdamas Etiopijos sostinėje Adis Abeboje įsikūrusioje ligoninėje.
Nuo gegužės mėnesio per didžiuosius šalies miestus keliavusį interaktyvų „vėžio konsultacijų kabinetą“ aplankė daugiau nei tūkstantis Lietuvos gyventojų. Vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo klausimais gyvuose susitikimuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Alytuje jie nemokamai konsultavosi su mokslininkais, medikais ir sergančiaisiais.
Tikriausiai jokie parašyti žodžiai negalėtų įvertinti Antano Vivulskio (1877 02 20–1919 01 10) – genijaus mums paliktos Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios architektūrinės, istorinės ir net metafizinės reikšmės. Tai objektas, daug pralenkęs savo laikmetį ir simboliškai įtvirtinantis tai, kas šio didžio menininko suvokimu buvo lietuviškumas pasauliniame kontekste. Dabar gi, sukakus 100 metų nuo šios koplyčios konsekracijos, 2024 metų rugsėjo 8 dieną tikimasi, jog pastatas bus paskelbtas aukščiausio lygmens valstybės saugomu kultūros paminklu.
Piemojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos giumimo 150-osios metinės – tai džiugi šventė! Malonu būtų ją pradėti paties Prezidento kalba. Tačiau, manau, nesupyksit, jei pasielgsiu kiek kitaip. „Lietuvos aide“ radau ne mažiau tai progai tinkantį Rimvydo Žiliuko straipsnį „Kaip vertinti Antaną Smetoną?“
Šiuo metu visuomenėje aktyviai svarstant klausimą dėl rusų kalbos likimo mokyklose, Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Slavistikos katedros vadovas doc. Pavel Lavrinec dalijasi patirtimi apie kintantį santykį su savo gimtąja kalba ir rusų kalbos ateitį Lietuvoje.
Sekmadienį, rugpjūčio 11 dieną, Briuselyje nuo infarkto mirė apaštališkasis nuncijus Europos Sąjungoje arkivyskupas Noelis Trenoras (Noël Treanor). Šias pareigas jis ėjo nuo 2022 m. Arkivyskupui buvo 73 metai. N. Trenoras gimė 1950 m. Šiaurės Airijoje. 1976 m. įšventintas kunigu. 1993…
Japonijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas Tokijo arkivyskupas Isao Kikuči pakvietė tikinčiuosius paminėti šią sukaktį dešimčia maldos už taiką dienų. „Turėtume sugebėti nuolankiai mokytis iš savo praeities klaidų ir stengtis jų nekartoti. Tik mes galime sustabdyti smurtą, kurio liudininkais ne kartą buvome.“ Šiuo raginimu baigiama žinia, kurią Tokijo arkivyskupas I. Kikuči parašė pirmosios ant Hirosimos miesto numestos atominės bombos metinių proga, skelbia italų katalikų žinių agentūra SIR. Tai buvo 1945 m. rugpjūčio 6 d., po trijų dienų buvo numesta dar viena atominė bomba ant Nagasakio. Šiomis dienomis Japonija mini to baisaus niokojimo, sukrėtusio visą pasaulį, aukas.
Popiežiaus Pranciškaus kvietimu šį rugpjūčio mėnesį ypatingu būdu meldžiantis už politinės tarnystės kilnumą, norime apžvelgti jo mintis, išsakytas Italijos katalikų 50-osios Socialinės savaitės dalyviams.
Artėjant rudenį vyksiančiai Vyskupų Sinodo XVI eilinės generalinės asamblėjos antrajai sesijai, kurioje toliau bus nagrinėjama pirmoje sesijoje svarstyta sinodiškumo Bažnyčioje tema, Vatikane pristatytas būsimosios sesijos darbo dokumentas „Instrumentum laboris“ (IL), kaip parengiamosios veiklos rezultatas.
Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos (Šiaulių vyskupija) „Carito“ savanoriai, paskatinti „Lietuvos Carito“, tęsia senelių lankymą ir popiežiaus Pranciškaus laiško, skirto 4-ajai Pasaulinei senelių ir pagyvenusių žmonių dienai, dalinimą. Savo įspūdžiais iš kelionės dalinasi jaunoji karitietė Viktorija: „Liepos…
„Nei prieš Mišias, nei po jų nepasigirdo oro pavojaus sirenos, nebuvo sutrukdytos Mišios Marijos šventovėje. Mums visiems darė įspūdį nepaprasta kardinolo ramybė; ramybė žmogaus, kuris supranta sunkią padėtį, bet vis tiek nori skatinti viltį“, – taip apie popiežiaus pasiuntinio kard.
KAUNAS. Dar balandžio 6 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto E. Levino centre įvyko Lietuvos kraštovaizdžio architektūros veterano Regimanto Pilkausko (g. 1939) veikalo Miesto želdynų plėtotė trečiosios dalies, knygos Želdynų projektavimas pristatymas. Pirmosios trilogijos dalys išleistos kiek anksčiau – 2019 metais (I. Miesto želdynai) ir 2020 metais (II. Kraštovaizdžio planavimas). Visos trys dalys puikiai parengtos, patraukliai sumaketuotos, gausiai iliustruotos (nuotraukos, brėžiniai, schemos), turi akademinius knygos struktūros sandus – literatūros ir šaltinių sąrašus, asmenvardžių ir aptartų projektų vietovardžių rodykles, pratarmes ir pabaigos žodžius, išsamias santraukas anglų kalba.