Režisieriaus Lino Mikutos dokumentinė juosta „Gabrielius iš neprarastojo rojaus“, sostinėje užbaigusi kino festivalį „Scanorama“, pasakoja apie sunkią autizmo formą turintį vaikiną, gyvenantį su motina. Tačiau pasakojime akcentuojami ne tokio gyvenimo nesklandumai ir sunkumas, o priešingai – tyrumas, buvimas „neprarastame rojuje“.
Antrąjį Advento sekmadienį, gruodžio 6 dieną, Kauno klinikų Kraujo centras Vilkaviškio parapijos namuose surengė kraujo donorystės dieną. Į kvietimą duoti kraujo atsiliepė 35 žmonės, penki iš jų donorais tapo pirmą kartą.
Matyt, todėl, kad po vasaros pabaigoje Didžiojoje Britanijoje vykusių parlamento rinkimų, šalies vadovu pirmą kartą tapo atviras ateistas Kiras Starmeris (Keir Starmer), kuris yra rinkimus laimėjusios kairiųjų leiboristų pirmininkas ir naujosios vyriausybės premjeras, šalies parlamente skubama visuomenei primesti „mirties kultūros“ įstatymus.
Ukrainoje, Kyjive, vykusiame renginyje Lietuvos ir Islandijos vadovaujamos „Išminavimo koalicijos“ atstovai Ukrainos gynybos ministerijai ir Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms oficialiai perdavė pirmąją išminavimo įrangą, įsigytą „Išminavimo koalicijos“ fondo lėšomis – į šalį buvo pristatyti visureigiai ir minų ieškikliai.
Gruodžio 7 dienos audiencijoje popiežius Pranciškus priėmė grupę naujų ambasadorių, kurie įteikė skiriamuosius raštus ir oficialiai pradėjo savo tarnybą. Pranciškų aplankė Indijos, Jordanijos, Danijos, Liuksemburgo, San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos, Ruandos, Turkmėnistano, Alžyro, Bangladešo, Zimbabvės, Kenijos diplomatai. „Savo naujas…
Rudenį dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“ ir po jos sekusioje „Scanoramoje“ parodytas ne vienas filmas apie karą Ukrainoje. „Scanoramos“ pagrindiniu laureatu tapo ukrainiečių režisierės Oksanos Karpovič dokumentinis filmas „Perimtas ryšys“.
Tenka pripažinti, jog ir besibaigiančiais 2024 metais nenoromis ryškiausiu kariniu ir politiniu veiksmu Europoje, o gal visame pasaulyje, liko Rusijos valdomo Kremliaus autoritarinio režimo karas prieš Ukrainą, sukėlęs didelį popiežiaus Pranciškaus ir visos Katalikų Bažnyčios susirūpinimą.
Metams artėjant į pabaigą Vilkaviškio rajone penktą kartą už aktyvią, atsidavusią veiklą pagerbtos nevyriausybinės organizacijos, aktyvūs jų nariai. Aštuoni nominuoti „Gintarinės bitė 2024“ apdovanojimais.
„Nieko nenusipelniau, dirbu savo darbą… Apdovanojimas mane skatins dar geriau jį atlikti…“, – ekspromtu kalbėjo vilkaviškietė Edita Mykolaitienė, netikėtai atsidūrusi ant scenos, jai netikėtoje aplinkoje.
Spalio pabaigoje grupė kauniečių lankėsi Šveicarijoje.
Spalio 26 dieną Siono mieste vyko susitikimas su Šveicarijos lietuvių bendruomene. Svečiams iš Lietuvos buvo surengta ekskursija po Siono senamiestį, o Siono Dievo Motinos bazilikoje šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas ir Kauno kunigai: Kunigų seminarijos rektorius Liutauras Vilėniškis, Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas teol. lic. Evaldas Vitulskis bei vikaras Ramutis Janšauskas.
Jei lygintume atsinaujinusią Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią (Mažeikių r.) su ankstesne, didžiausias į akis krintantis skirtumas būtų stogas – senoji bažnyčia buvo uždengta skiedromis, dabar nuo kritulių pastatą saugo ilgaamžė plieninė skarda. Bažnyčia tvarkyta Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu. Atlikti konservavimo, restauravimo, avarijos grėsmės pašalinimo, remonto darbai.
Žaslių pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Laimutė Dekienė, pedagoginį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, gerai žinoma ne tik savo miestelio žmonėms ir Kaišiadoryse, šių metų Lietuvos kultūros sostinėje. Ji yra „Enciklopedijos vaikams apie Lietuvą“ autorė, dažna viktorinų, intelektinių žaidimų dalyvė. Daug kas ją įsidėmėjo žaidime „Auksinis protas“. Su pedagoge kalbėjomės apie mokytojo specialybę, mokyklą ir mokinius, kūrybiškumą ir jo ugdymą, projektą „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“.
Viena baigiamųjų projekto „Kaišiadorys – 2024-ųjų Lietuvos kultūros sostinė“ programos dalių buvo Žaslių kultūros centre vykęs renginys „Virtuozų vitrina“: vieno žymiausių pasaulio pianisto Leopoldas Godovskio įkvėpti“.