
Lietuvos kultūros sostinėje
Daiva Červokienė
Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, Alma buvo įrašiusi jo dainų į magnetofoną, bet tas sugedo, visos dainos dingo…

1894 12 09 Vilkiškių k., Pumpėnų vlsč., Panevėžio ap., gimė Kazys Navakas, Lietuvos karo veikėjas, brigados generolas (1937). 1916 m. baigęs Tomsko technologijos institutą mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Baigė Vladimiro karo mokyklą Petrograde. 1919 m. tarnavo Sibiro lietuvių Vytauto Didžiojo…

Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių Vokietijos karui su Sovietų Sąjunga, tik nedideliam žydų skaičiui pavyko evakuotis į Sovietų Sąjungos gilumą. Lietuvių sukilėliai 1941 m. birželio 23 d. kovojo su besitraukiančiais raudonarmiečiais, o birželio 24 d. jau visiškai kontroliavo miestą. Kaune sukilimas baigėsi 1941 m. birželio 25 d., kai į miestą į įžengė Šiaurės armijų grupės (generolas feldmaršalas Vilhelmas Riteris fon Lėbas (Wilhelm Ritter von Leeb)) 16-osios armijos (vadas generolas pulkininkas Ernstas Vilhelmas Bernhardas Bušas (Ernst Wilhelm Bernhard Busch)) ginkluotosios pajėgos.

Šiemet prisiminėme liūdnas datas, kuomet prieš 80 metų buvo sunaikinti Kauno ir Šiaulių getai.

KAUNAS. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) būstinėje pristatyta visuomenininko, prof. Aleksandro Vitkaus nauja knyga ,,Ulmo byla: Nacių masinės žydų žudynės Lietuvoje 1941 metais“. Autorius yra išleidęs keletą knygų Holokausto tema, tyrinėjo žydų istoriją Žemaitijoje, Sūduvoje. Kruopščiai archyvuose studijavo…

Jonas ČESNAVIČIUS
Savo kompiuteryje atsitiktinai aptikau vieną Sąjūdžio laikų dokumentą – apie bene vienintelį, pirmąjį ir paskutinį Vilniuje 1989 metais viešai paminėtą Pavergtųjų tautų savaitę.

Istorijos vingiai
VILNIUS. Lapkričio 25 dieną Antakalnio kapinių Generolų kalnelyje, vyko paminklo pašventinimo iškilmė prieš metus čia Amžinojo poilsio atgulusiam Pietų Lietuvos partizanų vadui, pulkininkui Juozui Vitkui-Kazimieraičiui. Iškilmingoje paminklo pašventimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro

Istorijos vingiai
Česlovas Iškauskas
2024 – uosius Seimas paskelbė atmintinais diplomatų Lozoraičių – Stasio (vyresniojo), Kazio ir Stasio (jaunesniojo) – metais. Žurnalisto Virginijaus Savukyno pasakojimas LTV laidoje „Istorijos detektyvai“ šių metų kovą apie šią lietuvių intelektualų dinastija paskatino ir mane kai ką prisiminti.

Istorijos vingiai
KAUNAS. Lapkričio 29 dieną, minint 130-ąsias Pasaulio Tautų Teisuolės, gydytojos oftalmologės Onos Jablonskytės-Landsbergienės gimimo metines, ant poliklinikos (šiuo metu tai Kauno miesto poliklinikos Centro padalinys), kurioje ji dirbo gydytoja, pastato, A. Mickevičiaus g. 4, Kauno žydų bendruomenės atstovas Gercas Žakas ir Laptevų jūros tremtinių brolijos pirmininkas Jonas Markauskas atidengė atminimo lentą (autorius skulptorius Gediminas Pašvenskas).

Istorijos vingiai
Vytautas Žeimantas
Netikėtas radinys Mažonų kaime
Šia istorija susidomėjau, kai dabar Trakuose gyvenantis žinomas chirurgas, medicinos mokslų daktaras Tadas Ivanauskas parodė pluoštą senų dokumentų kopijų.

Istorijos vingiai
SKUODAS. Lapkričio 14 dieną Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešojoje bibliotekoje vyko konferencija, skirta Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo okupacijai 80-mečiui paminėti ir Lietuvos Vietinės rinktinės įkūrėjui Povilui Plechavičiui atminti.
Istorijos vingiai
MARIJAMPOLĖ. Lapkričio 12 dieną Marijampolės krašto Prezidento Kazio Griniaus muziejuje vyko renginys, pasakojantis ir liudijantis apie skaudžias Lietuvių patirtis Štuthofe. Renginio metu buvo pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio knyga „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ ir atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paroda „Dievų miške. 46 lietuvių inteligentų grupė Štuthofo koncentracijos stovykloje“.
2023 m. buvo minimos 46 lietuvių inteligentų įkalinimo Štuthofo koncentracijos stovykloje 80-osios metinės. Praėjusiais metais skaitytojus pasiekė LGGRTC dr. A. Bubnio knyga „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 m.“ – pirmoji, kurioje dokumentaliai ir išsamiai pateikiamos žinios apie kalėjusius lietuvius.