Liepos 27 dieną, Rupkalvių kaime, Šilutės rajone, įvyko vienas originaliausių vasaros renginių – Nacionalinis šienpjovių čempionatas. Čia išrinkti metų šienpjoviai, dalgiu šienaujantys greičiausiai ir kokybiškiausiai. Daugiausiai intrigų kėlusi „Metų šienpjovio“ nominacija nustebino – titulą išsaugojo praėjusių metų nugalėtojas vietinis Arūnas…
Paskelbtas geriausias 2024 metų Lietuvos traktorininkas, dėl kurio titulo finaliniame etape Dotnuvoje varžėsi 11 dalyvių iš visos Lietuvos. Toks konkursas mūsų šalyje vyko antrą kartą, o geriausio traktorininko titulas po finalinio etapo šiais metais iškeliavo į Biržų rajoną.
MUSTEIKA. Šimtamečiuose pušynuose skendintis etnografinis Musteikos kaimas išskirtinis ne tik savo senąja dzūkiška architektūra, dailiai atnaujintomis sodybomis ir žmonėmis, kurie čia ypatingi – labiau branginantys archainį gyvenimo būdą, senąsias kaimo tradicijas ir istorinę atmintį, bet ir tragiškais įspaudais paženklinta istorija. Karo ir pokario baisumai neaplenkė net ir šio pačiame Lietuvos pakraštyje visai šalia sienos su Baltarusija esančio kaimo. Čia 1944 m. birželio 24 d. sovietinių partizanų būrys, vadovaujamas Ivano Filinovo, nukankino ir nužudė keturiolika įvairaus amžiaus kaimo vyrų, sudegino beveik pusę kaimo sodybų.
1859 08 03 Pinske, Baltarusijoje, gimė Simonas Rozenbaumas. 1887 m. Baigė Novorosijsko universiteto teisės fakultetą. 1906 m. išrinktas Rusijos sionistų organizacijos pirmininku. 1915–1919 m. gyveno Vilniuje ir vadovavo žydų sionistų organizacijai. 1918 m. kooptuotas į Valstybės tarybą, buvo užsienio reikalų viceministras. Dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje (1919) Lietuvos delegacijos sudėtyje, o 1920 07 12 dalyvavo pasirašant taikos sutartį su Sovietų Rusija. 1920 m. Lietuvos Steigiamojo Seimo narys. IX (E. Galvanausko) ministrų kabinete (iki 1924 02 12) buvo ministras be portfelio žydų reikalams. 1924 m. išvyko į Palestiną. Nuo 1929 m. buvo Lietuvos generalinis konsulas Palestinoje. Mirė 1934 12 06 Tel Avive.
Pranešimas, skaitytas 2024 m. liepos 14 dieną Laisvės kovotojų atminimo šventėje, Didžiosios kovos apygardos partizanų parke
Jūsų Ekscelencijos vyskupai, mieli kunigai, gerbiamieji Ukmergės vadovai ir visi šios šventės dalyviai. Ačiū už galimybę būti šiame gražiame Partizanų parke ir pasidalinti savo mintimis apie Jums ir mums ukrainiečiams labai brangius monsinjorą kunigą Alfonsą Svarinską ir kardinolą Josypą Slipyjų.
Liepos 14-ąją, sekmadienį, Ukmergės rajone įvyko tradicinė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė, skirta mons. Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17) 10-osioms ir Ukrainos rytų (graikų) apeigų katalikų patriarcho kardinolo Josyfo Slypijaus (1892 02 17–1917 09 30–1939 12 22–1965 02 25–1984 09 07) 40-osioms mirties metinėms paminėti.
ARIOGALA. Rugpjūčio 3-iąją gražiame Dubysos slėnyje 34-ąjį kartą vyko tradicinis tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.
Į renginį suvažiavo įspūdingas būrys buvusių tremtinių, politinių kalinių ir Lietuvos laisvės kovų dalyvių iš visos Lietuvos. Dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovai ir darbuotojai. Sąskrydžio dalyvius pagerbė ir pasveikino ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis, parlamentarai, ministrai, dvasininkai, Raseinių krašto žmonės ir kiti garbūs svečiai, atvykę iš Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos. Perskaitytas prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas.
Olimpinių žaidynių istoriją Lietuva kuria jau šimtą metų, o kartu su ja savo rezultatais džiaugiasi ir latviai bei estai. Per šimtmetį visos trys šalys laimėjo dešimtis medalių skirtingose sporto šakose, o kiekviena sesė vis nustebina naujais sporto talentais. Visgi kuriai iš Baltijos kaimynių olimpinėse žaidynėse sekasi geriausiai ir kaip jų kontekste atrodo Lietuvos pasiekimai?
Liepos 1-ąją dieną Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos vyresnysis t. Frančeskas Patonas (Francesco Patton) OFM, jo artimiausias bendradarbis Ibrahimas Faltas OFM, kiti Kustodijos broliai ir svečiai piligrimai prie Getsemanės uolos šventė Brangiausiojo Jėzaus Kristaus Kraujo iškilmę. Tai yra vienintelė vieta, kur ši liturginė iškilmė yra švenčiama.
Šiemet Tsukuji bažnyčiai Tokijuje sukanka 150 metų, ši sukaktis neseniai paminėta Tokijo arkivyskupo Tarcizijaus Isao Kikučio aukotų Mišių homilijoje, kurioje jis irgi priminė, jog katalikų bendruomenės Japonijoje amžius yra gerokai didesnis. Tai garsioji „slaptųjų krikščionių“ istorija – XVI amžiaus jėzuitų ir kitų misionierių misijos buvo labai vaisingos, krikščionišką tikėjimą priėmė daugybė japonų, ypač Kiūšiū saloje.
Nikaragvos Estelio mieste policija įsiveržė į vieną parpijos bažnyčią, kurioje trims vietos vyskupijos diakonams turėjo būti suteikti kunigystės šventimai ir, nenurodydami jokių priežasčių, pareiškė, kad ceremonija negali vykti nei dabar, nei kitą dieną, nei niekada. Liturgijai turėjo vadovauti Nikaragvos vyskupų konferencijos pirmininkas vyskupas Karlosas Enrikė Herera (Carlos Enrique Herrera).
Marijos – Mistinės Rožės – apsireiškimų Pierinai Džili (Pierina Gilli) dėka gimė Mistinės Rožės pamaldumas Italijos Montichiari šventovėje. Tarp daugybės Marijos apsireiškimų – 1947 ir 1966 metais Montichiario vietovėje, Brešos provincijoje, įvykę Švč. Marijos Mistinės Rožės apsireiškimai, kuriuos matė regėtoja Pierina Džili.