Inkstų ligos – tylios, bet pavojingos. Dauguma žmonių nejaučia jokių simptomų iki pat vėlyvųjų ligos stadijų, kai inkstų funkcija jau būna stipriai sutrikusi. Antrąjį kovo ketvirtadienį (šiemet – kovo 13 dieną) minėtos Pasaulinės inkstų dienos tikslas – didinti visuomenės sąmoningumą apie inkstų sveikatą ir paskatinti žmones laiku pasitikrinti.
Vis plačiau naudojant dirbtinio intelekto (DI) galimybes, dvi svarbiosios Šventojo Sosto institucijos – Tikėjimo mokymo dikasterija bei Kultūros ir švietimo dikasterija – paskelbė bendrą dokumentą apie šio įrankio privalumus ir pavojus krikščioniškos etikos požiūriu.
PANEVĖŽYS. Vasario 12 dieną Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje (Kniaudiškių g. 34) vyko jauki ir šilta popietė „Posmai Lietuvai“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Renginys subūrė literatūros, meno ir muzikos mylėtojus, kurie eilėmis ir dainomis išreiškė pagarbą Tėvynei. Kiekvienas norintis…
Kovo 1–4 dienomis piligrimai iš Lietuvos Romoje šventė Jubiliejų. Jau išvakarėse, vasario 28-ąją, penktadienio vakarą, Romos centre esančioje Švč. Jėzaus vardo bažnyčioje buvo aukojamos dvejos išvakarių Mišios. 17 val. Mišioms vadovavo arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, atsakingas už užsienyje gyvenančių lietuvių sielovadą, 19 val. – Šiaulių vyskupas emeritas Eugenijus Bartulis.
1990 m. kovo 10 dieną 22.30 val. baigus Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (LTSR) Aukščiausiosios Tarybos (AT) pirmąjį posėdį, antrąjį posėdį nutarta pradėti 1990 m. kovo 11-ąją, 9 val. Iki kovo 11 d. 1 val. 30 min. vyko Sąjūdžio deputatų pasitarimas (dabartinėje Konstitucijos salėje), kuriame nutarta Lietuvos Nepriklausomą Valstybę atkurti tą pačią dieną, kovo 11-ąją. Susitarta suderinti Akto tekstą taip, kad salėje dėl jo nekiltų klausimų.
Neseniai gavau Juozo Tumo-Vaižganto buto-muziejaus vedėjo Remigijaus Jakulevičiaus laišką, kviečiantį atvykti į Maironio lietuvių literatūros muziejų dalyvauti popietėje, kurioje bus kalbama apie Vilhelmą Storostą-Vydūną, Juozą Tumą-Vaižgantą, lietuvių kalbą ir jos esmę.
Pernai, rugsėjo 6 dieną, Lietuva neteko ekonomisto, socialinių mokslų daktaro, Kovo 11-osios Akto signataro Vlado Terlecko (g. 1939 m. rugsėjo 13 d.). Jo darbų pėdsakas visam laikui išliko Lietuvos istorijoje, o asmenybės šviesa – kolegų, studentų, politikos bendražygių ir, žinoma, artimųjų atmintyje.
1885 03 02 Vilniuje mirė Jonas Kazimieras Vilčinskis, gydytojas, kultūros istorikas. Visą savo turtą paaukojo albumų leidybai. Žymiausias jo darbas – „Vilniaus albumas“. 1860 m. baigė leisti dar vieną albumą – „Atsiminimai apie Polesę, Volynę ir Lietuvą“. Palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje. Gimė 1806 02 26 Jasėnuose, Utenos r.
Pirmoji mano kunigystės vieta – Biržų parapija. Ten teko pažinti JE kardinolo Rolando Makricko gimines ir šeimą. Šiemet kardinolui suteiktas Biržų garbės piliečio vardas, vasario 17 dieną jis pasveikintas Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Neturėjau galimybės jo pasveikinti asmeniškai, todėl…
Vasario 1 dieną vykęs popiežiaus Pranciškaus pokalbis su ukrainiečių jaunimu buvo labai svarbus ne tik dėl to, ką Šventasis Tėvas pasakė jaunimui, bet pirmiausia dėl to, kad jis norėjo išklausyti daug vargo ir skausmo patyrusius jaunuolius, sakė Ukrainos Rytų (Graikų)…
Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje ne tik aukojamos šv. Mišios, bet dažnai pasibaigus joms Konferencijų salėje vyksta nemažai prasmingų renginių. Po vieno jų kartu su buvusiu miesto vicemeru prof. dr. Algimantu Kurlavičiumi pabendravome su Bazilikos klebonu egzorcistu kun. Kęstučiu Rugevičiumi, kanauninku…