BALTRUŠIAI – BARZDAI. Pagerbiant užsienio reikalų ministrą, Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovą Stasį Lozoraitį vyresnįjį (1898–1983) ir jo du sūnus: Lietuvos diplomatinį atstovą Vašingtone Stasį Lozoraitį jaunesnįjį (1924–1994), vadintą Vilties prezidentu, ir Lietuvos atstovą prie Šventojo Sosto Kazį Lozoraitį (1929–2007), 2024-uosius Seimas paskelbė diplomatų Lozoraičių metais. Liepos 13 dieną jie prisiminti ir pagerbti Baltrušiuose (Šakių r.), kur prie paminklinio akmens, skirto antram varpininkų suvažiavimui atminti, priminti jo pastatymo momentai, bei Barzduose, kur vyko konferencija, o joje giliau prisiliesta prie diplomatų Lozoraičių giminės istorijos.
Liepos 15-ąją, minint „Žalgirio“ mūšio dieną, Kaune, Ramybės parke, atidengtas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio paminklas. 5 metrų aukščio ir 3 tonas sveriantis monumentas kauniečius ir miesto svečius pasitinka buvusių Senųjų Kauno kapinių prieigose, ties Vytauto prospekto ir Miško gatvės sankirta. Paminklą pašventino Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas.
Liepos 1-osios dienos vakare iškilmingomis šv. Mišiomis, kurias celebravo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, koncelebravo Žemaičių Kalvarijos Bazilikos koleginės kapitulos nariai bei kiti dvasininkai, prasidėjo didieji 2024 metų Žemaičių Kalvarijos atlaidai.
Šventovė buvo pripildyta ne tik piligrimais, atvykusiais iš įvairių Žemaitijos bei Lietuvos vietovių, bet ir „Marijos legiono“ nariais, sugužėjusiais iš Panų Kalno, kur popietiniu metu tradiciškai taip pat buvo aukotos šv. Mišios, o joms vadovavo kanauninkas Andriejus Sabaliauskas.
Mane VIEŠPATS pašaukė dar negimusį, – dar motinos įsčiose tebesantį, jis ištarė manąjį vardą. (Iz 49, 1)
Brangūs broliai ir seserys,
šiuos pranašo Izaijo žodžius šiandien Bažnyčios liturgija skiria didžiam žmonijos pranašui Šv. Jonui Krikštytojui. Jo Gimimą pažymime iškilme. Jo užtarimu džiaugiasi Kauno arkivyskupija, drąsinama šūkiu, nuskambėjusiu dykumoje: „Taisykite Viešpačiui kelią“ (Mt 3, 3).
Birželio 23 dieną vysk. Darius Trijonis, prieš išvykdamas pradėti vyskupo koadjutoriaus tarnystės Šiaulių vyskupijoje, Vilniaus Arkikatedroje aukojo padėkos už tarnystę Vilniaus arkivyskupijoje šv. Mišias. Spausdiname jose pasakytą vyskupo homiliją.
Nežinau, kodėl taip jau sutapo, jog atsisveikinimo šv. Mišiose skaitoma Evangelija apie audringą ežerą ir miegantį Jėzų valties gale. Toks Evangelijos scenarijus iš ties atrodo bauginantis, tačiau lengviau atsikvepiame, jog ši Evangelija turi laimingą pabaigą. Turbūt tas ir guodžia labiausiai, kad gyvenimo kelionėje su Jėzumi visada yra laiminga pabaiga, nesvarbu kokios audros siaustų.
Birželio 29-oji, Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus diena, Šiaulių vyskupijai tapo dar viena istorine data: Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis minėjo 27-ąsias konsekravimo Šiaulių vyskupu metines, o vyskupas koadjutorius Darius Trijonis iškilmingai pradėjo savo tarnystę Šiaulių vyskupijoje. Šiaulių Šv. apaštalų Petro…
Pasauliui atpirkti užteko Vienintelio Aukos Golgotoje. Tačiau, kad ilgainiui visi žemės gyventojai išgirstų Žinią apie tai, kokią brangią kainą Žmogaus Sūnus sumokėjo už jų laimę čia ir Anapus, ir ką reikia daryti, idant jie būtų verti galutinio išgelbėjimo, Viešpats į pagalbą pasišaukė Dvylika, kad jie taptų žemės druska bei pasaulio šviesa (žr. Mt 5, 13 – 14), ir Evangelija (per juos ir kitus) būtų skelbiama „lig pat žemės pakraščių“ (Apd 1, 6).
Naujas Vatikano dokumentas „Romos vyskupas“ apibendrina ekumeninį dialogą dėl apaštalo Šv. Petro įpėdinio vaidmens Mindaugas BUIKA Šv. Jono Pauliaus II kvietimas Džiugu pripažinti, kad po kurio laiko vėl sulaukėme solidaus Katalikų Bažnyčios ekumeninio dokumento, skirto Popiežiaus, kaip apaštalo Šv. Petro…
1919 07 04 Lietuvos Vyriausybė pasirašė sutartį su Vokietija dėl geležinkelių tinklo perdavimo Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai.
1934 07 04 Kaune gimė Teodoras Kazimieras Valaitis, skulptorius ir tapytojas. Jį mylėjo kolegos, bet jis nepatiko valdžiai. Žuvo 1974 09 21 neaiškiomis aplinkybėmis, kilus gaisrui namelyje Neringoje, Smiltynėje – po gaisro rastas užrakintas spintoje. Palaidotas Vilniuje Saulės kapinėse. Jo sukurta „Vėtrungė“ puošia Lazdynų mikrorajoną.
LLKS štabo viršininko pavaduotojas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio šaulys
Šių metų birželis ne tik priminė 1940 metais okupuotą Lietuvą, bet ir 1941 metų tremtis, nacių okupaciją ir Tautos sukilimą. Birželio sukilimas – tai garbingas mūsų istorijos, kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios sovietinės okupacijos metus, kurie sukėlė žmonių ryžtą sutraukyti sovietines grandines ir nusimesti nelaisvės pančius.
„Dvarą įsigijome pigiau, nei kainuoja įstatyti vieną langą“, – pasakoja restauruojamo XVI amžiaus Kamariškių dvaro vadovas Arūnas Survila. Prieš kelerius metus nedidelė komanda ryžosi avantiūrai – prikelti visiškai sugriuvusį dvarą netoli Latvijos pasienio ir paversti jį kūrybos erdve menininkams bei lėto gyvenimo ir ramybės uostu keliautojams. Kaip sako pats Arūnas – Kamariškių dvaru siekiama atgaivinti kultūros paveldą ir sukurti erdves, kuriose žmonės galėtų ne tik dirbti, bet ir kurti naujas idėjas.
Birželio 29 dieną Šilalės rajone vyko renginys, skirtas laisvės kovotojų Kentrų šeimai atminti. Jame dalyvavo Seimo narys Jonas Gudauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė, Kentrų šeimos narė Jūratė Vaičėnaitė-Baltrienė,…
