Bažnyčios mokymas apie sunkių ligonių paliatyviosios slaugos svarbą
Mindaugas BUIKA
Viltingas akademijos projektas
Plintant „mirties kultūrai“ dažnai girdime apie stengimąsi primesti nužmogintos visuomenės modelį, kuriame gausėjant pagyvenusių žmonių, ypač sunkių ligonių ir neįgaliųjų, siūloma rinktis eutanaziją – „švelnų“ nužudymą ar „paramą“ savižudybei. Bažnyčia, ryžtingai atmesdama šį moraliai nepateisinamą pasikėsinimą į žmogaus gyvybę, siūlo vystyti ir taikyti skausmą bei neviltį mažinančią paliatyviąją slaugą. Tokią iniciatyvą palaikydama Popiežiškoji gyvybės akademija prieš kurį laiką pradėjo „Pallife“ projektą, kurį įgyvendinant visame pasaulyje stengiamasi skleisti Bažnyčios mokymą, kad paliatyvioji slauga yra ne tik medicininis rūpinimasis silpnaisiais ir pažeidžiamaisiais.
ANYKŠČIAI. Po metų pertraukos į Dainuvos slėnį vėl rinkosi tikintieji iš visos Lietuvos. Anykščiuose vyko Kristaus šlovinimo šventė „Uola“. Krikščioniškas renginys prasidėjo liepos 12 dieną. grupių „Christ Team“ (Kaunas) ir „Arti“ (Kėdainiai) atliekamomis giesmėmis.
Apie neįtikėtiną Dievo meilės prisilietimą, kurį daugybę kartų išgyveno, susirinkusiems į „Uolą“, pasakojo buvęs narkomanas Andrius Sinkevičius iš Klaipėdos.
Liepos 14 dieną Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius lankėsi Judrėnų parapijos teritorijoje esančioje Stepono Dariaus gimtinėje, kur vyko „Lituanicos“ skrydžio 91-ųjų metinių paminėjimas. S. Dariaus gimtosios sodybos sodelyje šalia kryžiaus buvo švenčiama sekmadienio Eucharistija. Kviesdamas maldai ganytojas kalbėjo: „Dėkojame Dievui už…
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
SLAVIKAI. Liepos 21 dieną Šv. Onos bažnyčioje vyko išskirtinė šventė. 12 val. Šv. Onos atlaidų metu buvo pašventintas naujasis bažnyčios altorius. Iškilmėms vadovavęs Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pamoksle priminė Evangelijos žodžius: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11, 28). Vėliau vykusios tradicinės šio krašto Oninių šventės metu padėkota aktyviems seniūnijos žmonėms, sodybų darželių puoselėtojoms.
Agnė Smolienė
„Didžiausiu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) privalumu laikyčiau galimybę mokytis įvairiausių kalbų. Man tai labai svarbu, nes dainininkai turi dainuoti begale skirtingų kalbų. Dėl to jie turi gerai suprasti ne tik kalbos fonetiką, bet ir pačią kalbą, jei nori profesionaliai atlikti kūrinius. Ne veltui dažnai mano specialybės dėstytojos sako, kad daina ar arija nėra tik natos – tai istorija, kurią tu pasakoji klausytojams“, – teigia VDU Muzikos akademijos atlikimo meno (dainavimo) pirmakursė Liepa Dabriškaitė, viena iš beveik devyniasdešimties studentų, kuriems universitetas šiemet skyrė iki 1000 eurų dydžio stipendijas, skirtas talentų ugdymui.
Nerijus Žeronas
Ko reikia, kad mokytojo profesija būtų prestižinė ir kad vis daugiau jaunų žmonių norėtų rinktis pedagogo kelią? Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: STEM pedagogikos pirmojo kurso studentės Deimantės Juozupaitytės įsitikinimu, kalčiausi yra vaikų tėvai – būtent jie formuoja nuostatą, kad mokytojai yra blogi.
Nerijus Žeronas
Jaunosios pedagogės Monikos Rimkutės tėvai jau 33 metus dirba pradinių klasių mokytojais Kauno Jono Pauliaus II gimnazijoje – būtent tiek trunka ir judviejų santuoka. Prieš kelis dešimtmečius susipažinę šioje mokykloje, jiedu iškart pajuto vienas kitam simpatiją ir vos po mėnesio laiko susižadėjo. Ši mokykla simbolizuoja ne tik jų profesinės karjeros bei šeimyninio gyvenimo pradžią, bet ir tęstinumą – pasekusi tėvų pėdomis, šiandien šioje gimnazijoje pedagoge dirba ir jų dukra Monika.
Liepos 9 dieną ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su programos „Lietuvių išeivijos studentų stažuotė“ (LISS) dalyviais.
„Didžiausia dovana, kurią gyvenime gavau, buvo laisva Lietuva ir tas faktas, kad mes esame laisvi spręsti savo likimą. Mes jau 20 metų esame stipriausių aljansų – Europos Sąjungos ir NATO – nariai, o tai Lietuvai davė be galo daug. Tikriausiai visi, kurie Lietuvoje lankotės ne pirmą kartą, šį progresą matote. Dabar yra geriausias Lietuvos laikas ir man gera būti jo dalimi“, – susirinkusiesiems kalbėjo premjerė.
Studentai ministrei pirmininkei uždavė įvairių klausimų: nuo asmeninės karjeros iki Lietuvos pažangos ir ateities vizijos. Gavusi klausimą apie svarbiausią aspektą, kuris padėtų išlaikyti Lietuvos visuomenę, premjerė teigė, kad „tai yra supratimas, kad laisvė yra dalykas, kuris neturi kainos, už kurią jį galėtum parduoti“. Ji pabrėžė, kad nors ir nesmagu jausti, kad nėra nieko garantuoto ir amžino pasaulyje, itin svarbu suvokti, kad laisvė nėra savaiminė duotybė, kuri buvo ir bus.
„Kas lietuvių gali laukti geriausio mus supančioje aplinkoje po 30 metų? Ateities siekiamybė yra harmoningas miesto santykis su gamta, leisiantis užtikrinti ilgalaikį Lietuvos patrauklumą vietos gyventojams, reemigrantams ir išorės talentams, taip pat tvarioms žinių ekonomikos korporacijoms. Po 28 metų Lietuva bus prisitaikiusi prie klimato pokyčių ir netgi sugebės gauti iš to naudos. Tai idealus variantas, tačiau dabartinė situacija yra kiek kitokia“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Egidijus Rimkus VU ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) surengtoje ekspertų diskusijoje apie klimato kaitą ir tai, koks bus mūsų santykis su gamta bei aplinka ateityje.
Elena Bagdonavičiūtė
Sparčiai augant pasaulio gyventojų skaičiui, didėjant aplinkos užterštumui, vykstant karo veiksmams, kyla vis daugiau su vandens saugumu susijusių iššūkių. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai kalba apie visame pasaulyje kylančias problemas, nuo švaraus geriamojo vandens nepriteklių išgyvenančių Afrikos šalių, ginkluotų kovų dėl vandens, verslo ir visuomenės interesų konfliktų, iki karo veiksmų ir Ukrainos hidroelektrinės sprogdinimo sukeltų padarinių.
Liepos 6-ąją, Valstybės ir Mindaugo karūnavimo dieną, Tautiška giesmė skambėjo ne tik Lietuvoje, tačiau ir kituose pasaulio kraštuose, kur tik gyvena lietuvių. Didžiulis vaidmuo lietuvybei svetur išlaikyti tenka užsienio lietuvių mokykloms. Pasitaiko, kad lituanistinę mokyklą organizuoja antros ar trečios kartos išeiviai, savo šeimose vaikystėje nekalbėję lietuvių kalba. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija stiprina paramą ir ryšius su pasaulio lituanistinėmis mokyklomis, skiria stabilų finansavimą jų programoms, pasiūlo naujų kvalifikacijos tobulinimo galimybių mokytojams.
Pasaulyje daugėja lituanistinių mokyklų
Lietuvos valstybei kuriant geresnes lituanistinių mokyklų veiklos sąlygas, rūpinantis jų išlaikymu, šiemet šiek tiek padaugėjo lituanistinių mokyklų. Po pasaulį pasklidusios 248 lituanistinės neformaliojo švietimo mokyklos, kurias lanko daugiau kaip 9,3 tūkst. mokinių, dirba per 1 tūkst. mokytojų.
Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad vilniečiai abiturientai pademonstravo išskirtinius mokslo gabumus – 139 sostinės abiturientų egzaminus išlaikė dviem ir daugiau šimtukų. Tai didžiausias skaičius per pastarąjį penkmetį. Geriausius rezultatus parodžiusiems Vilniaus Rotušėje surengtas padėkos renginys. „Džiugina, kad šiais metais net…
