Rugsėjo sukaktys

1893 09 02 Laibiškių vnk., Skapiškio vlsč., Rokiškio ap., gimė Stasys Pundzevičius, Lietuvos kariuomenės divizijos generolas. Tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 07 04 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir len­kais. 1922 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1923–1925 m. studijavo Prahos karinėje akademijoje. 1926–1927 m. dėstė Karo mokykloje. 1927 03 12 paskirtas karo aviacijos viršininku. Nuo 1934 05 01 – 2-osios pėstininkų divizijos vadas ir Kauno įgulos viršininkas. 1935 08 29 paskirtas 1-osios pėstininkų divizijos vadu ir Panevėžio įgulos viršininku. 1935 11 22 jam suteiktas generolo leitenanto, 1936 – brigados generolo, 1938 11 23 – divizijos generolo laipsnis. 1939 04 04 paskirtas Kariuomenės štabo viršininku. 1940 12 11 išleistas į atsargą. Dalyvavo antisovietinėje pogrindinėje veikloje, slapstėsi. Kilus karui buvo vienas iš 1941 m.sukilimo organizatorių ir dalyvių. 06 24 LLV paskirtas Krašto gynimo tarybos nariu ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu. Neleidus jai veikti – mokytojavo. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. – į JAV. Mirė 1980 10 20 Greit Neke, Niujorko valstijoje. Palaidotas Šv. Karolio kapinėse Long Ailende.

1909 09 02  Gečaičiuose, Žemaičių Kalvarijos vlsč., gimė  Paulius Augius, dailininkas grafikas. Baigė Telšių gimnaziją, 1935 m. – Kauno meno mokyklą. 1935–1938 m. mokėsi Paryžiaus aukštojoje meno bei dekoratyvinės ir taikomosios dailės mokykloje. 1936 m. medžio raižiniais iliustravo Žemaitės „Petrą Kurmelį“, 1937 m. – M. Valančiaus „Žemaičių vestuves“. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Išeivijoje pasirodė svarbiausieji jo darbai. Mirė 1960 12 07 Čikagoje, JAV.

1920 09 02 Lietuvos kariuomenė sėkmingai kovojo su lenkais Suvalkijoje – užėmė Krasnapolį, Gibus, Kalesnykus, Lipską. 

1989 09 02 Vilniuje, Kalnų parke, įvyko Lietuvos Moterų sąjungos ir tautinių mažumų kultūros bendrijų organizuotas mitingas „Nacionaliniai santykiai atgimstančioje Lietuvoje“. Mitinge dalyvavo 8000 žmonių.

1189 09 03 Londono Vestminsterio abatijoje karūnuotas Anglijos karalius Ričardas I daugiau žinomas kaip karalius Liūto Širdis.Tai antrasis Plantagenetų dinastijos karalius po Henriko II (1154–1189). Soste prabuvo mažiau nei 10 metų, iš jų didžiąją dalį už Anglijos ribų, kariniuose žygiuose.

1254 09 03 popiežius Inocentas IV atleido Lietuvos vyskupą Kristijoną nuo Rygos arkivyskupui duotos priesaikos ir pavedė Noiburgo vyskupui priimti iš Kristijono ištikimybės priesaiką Popiežiui. Įkurta Lietuvos bažnytinė provincija.

1764 09 03 Rusijos kariuomenės apsuptoje Varšuvoje išrinktas paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis.

1914 09 03 Popiežiumi išrinktas Benediktas XV (1854 11 21–1922 01 22).

1939 09 03 Australija, Naujoji Zelandija ir Indija paskelbė karą Vokietijai.

1939 09 03 Vokietijos UR ministras J. Ribentropas pavedė pasiuntiniui Maskvoje F. Šulenburgui pranešti V. Molotovui, jog vokiečių armijai gali prisieiti kariniais sumetimais kovoti su Lenkijos kariuomenės daliniais, esančiais tarybinės įtakos sferoje. „Apsvarstykite tai nedelsiant su Molotovu ir išsiaiškinkite, ar Tarybų Sąjunga nepageidautų tinkamu momentu pradėti kovos veiksmus prieš lenkų pajėgas, esančias tarybinės įtakos sferoje, ir okupuoti tą teritoriją. Mūsų nuomone, tai ne tik padėtų mums, bet taip pat, remiantis Maskvos susitarimais, atitiktų Tarybų Sąjungos interesus“.

1989 09 03 vyko Baltijos žaliųjų akcija prie Baltijos jūros.

1939 09 03 vokiečių lėktuvai bombordavo Varėną ir Marcinkonis.

1939 09 03 Anglija ir Prancūzija, vykdydamos savo įsipareigojimus Lenkijai, paskelbė Vokietijai karą.

1949 09 03 pasibaigus žygiui į Rumuniją, UPA (Ukrainska povstanča armija) Vyriausioji vadovybė išleido įsakymą išformuoti Ukrainos sukilėlių armiją, o jos kariams įsilieti į Ukrainiečių nacionalistų organizacijos (OUN) ginkluoto pogrindžio gretas. UPA buvo įkurta OUN pastangomis 1943 m. pavasarį. Pasibaigus karui UPA būrių kovotojai ypač išgarsėjo rengdami patriotinius propagandinius kovos žygius Baltarusijos, Lenkijos, Čekoslovakijos ir Rumunijos teritorijomis, kviesdami kaimynines tautas bendrai kovai prieš bolševizmą. 1950 m. dar buvo bandymas suruošti žygį į Lietuvą, tačiau sovietinių represinių struktūrų susektas ir užblokuotas.

1959 09 03 Toronte, Kanadoje, gimė Edmundas Putrimas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai, prelatas. Mirė 2022 11 15 Kanadoje.

1879 09 04 Šiauliuose gimė Benediktas Tomaševičius, inžinierius, 1918 11 16 paskirtas pirmuoju Pašto valdybos direktoriumi (šiandien lapkričio 16-oji – Lietuvos pašto diena), organizavo pašto ir telefono-telegrafo tinklą Lietuvoje, išleido knygą „Morzės abėcėlė“, nuo 1922 m. – susisiekimo ministerijos viceministras.VIII (E. Galvanausko) ministrų kabinete buvo susisiekimo ministras, XIII (M. Šleževičiaus) ministrų kabinete buvo susisiekimo ministerijos valdytojas arba faktiškasis ministras, nes ministras nebuvo paskirtas. 1927–1939 m. buvo susisiekimo ministerijos vyriausiasis inspektorius. 1941 m. sovietų valdžios suimtas, birželio 14 Naujojoje Vilnioje atskirtas nuo šeimos ir ištremtas į Krasnojarsko krašto Rešiotų lagerį. Ten ir mirė 1942 m. pradžioje. Motina – Kristina Daugirdaitė mirė Tit-Aruose, Lenos žemupyje, Jakutijoje 1943 m. pradžioje. Vaikaitis Mindaugas Tomonis (Tomas Kuršis) KGB nužudytas 1947 m.

1939 09 04 Lietuva paskelbė, kad Lenkijos–Vokietijos konflikto metu laikysis  griežto neutralumo ir atmetė Vokietijos siūlymą užpulti Lenkiją ir atsiimti Vilnių. Tai buvo Respublikos prezidento Antano Smetonos išmintingas sprendimas. 

1954 09 04 Čeremchovo lageryje, Irkutsko sr., mirė Mykolas Marma, lietuvių visuomenės veikėjas, politikas.1905 m. baigęs Mintaujos gimnaziją, studijavo Tartu universitete. 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bermontininkais. 1922 01 13–1922 11 13 – Steigiamojo Seimo narys. 1923–1925 m. – Marijampolės apskr. viršininkas. Po 1926 12 17 perversmo iš pareigų atleistas, vertėsi advokato praktika Kaune. 1945 m. sovietų valdžios suimtas, kalėjo Vorkutos lageryje. Gimė 1886 03 29 Vilkijoje, kur ir palaidoti 1989 m. grįžę iš tremties palaikai.

1984 09 04 Poznanėje, Lenkijoje, žuvo (pakliuvęs po tramvajumi) Henrikas Lovmianskis. Mokėsi Vilniuje, Černigove, Kijevo ir Vilniaus universitetuose, pastarojo profesorius, katedros vedėjas. Didelį dėmesį skyrė Lietuvos istorijos tyrinėjimams, knygų istorine tematika „Vytautas, Lietuvos didysis kunigaikštis“ (1930), „Lietuvių visuomenės ir valstybės atsiradimo studijos“ (1932–1933, lenkų k.) autorius. Gimė 1898 08 22 Daugudžiuose, Ukmergės r.

2014 09 04 Vilniuje mirė Donatas Banionis, aktorius, režisierius, Panevėžio garbės pilietis. Gimė 1924 04 28 Kaune.

1774 09 05 Filadelfijoje įvyko Pirmasis kontinentinis kongresas „Pasitarti dėl dabartinės nelaimingos kolonijų padėties“. Susirinko 55 provincijų kongresuose arba liaudies susirinkimuose išrinkti delegatai. Tai buvo pirmas žingsnis į Amerikos nepriklausomybę. Anglijos karaliui Jurgiui III atsisakius daryti bet kokias nuolaidas, 1775 05 10 susirinko Antrasis kontinentinis kongresas, paskelbęs karą Anglijai ir pakvietęs kolonijų savanorius į kontinentinę kariuomenę. 1776 07 04 paskelbta Nepriklausomybės deklaracija. 

1919  09 05 Avikiluose, Liudvinavo vlsč., gimė Vytautas Kazlauskas kunigas, monsinjoras (1980), habilituotas humanitarinių ir teologijos mokslų daktaras (1950). 1944 m. baigęs Vilkaviškio kunigų seminariją įšventintas kunigu. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus. 1945–1946 m. studijavo  teologiją, sociologiją ir pedagogiką Insbruko, 1946–1950 m. teologiją ir sociologiją – Grigaliaus, 1951–1952 m. sociologiją ir žurnalistiką – Pro Deo universitete Romoje. 1950–1988 m. „Vatikano radijo“ lietuvių skyriaus vedėjas, kasdien garsino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, nepasidavė net Vatikano raginimams nepykinti sovietų. Deja, KGB agentams spaudžiant, šį kunigą iš darbo prieš jo valią atleido melo virtuozų suklaidinti arba KGB voratinklių apraizgyti Vatikano administratoriai. 1951–1953 m. buvo lietuvių kunigų sąjungos Romoje pirmininkas. Grįžęs į Lietuvą 1990–1997 m. Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete ir Kauno kunigų seminarijoje dėstė religijotyrą ir socialinį Bažnyčios mokslą, nuo 1992 m. – profesorius. 1992–1993 m. – Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius. 1990 m. įkūrė „SOS vaikų kaimų“ Lietuvoje draugiją. 1991 m. labdaros ir paramos fondo „Vaiko tėviškės namai“ (Kaune ir Marijampolėje) vienas steigėjų, jų dvasios vadovas ir pirmininkas. Bendradarbiavo užsienio lietuvių dienraš­tyje „Draugas“. Leidinyje „Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai“, žurnaluose „Logos“, „Naujasis židinys-Aidai“ ir kituose paskelbė mokslinių straipsnių. Mirė 2008 09 27  Kaune. Palaidotas Kauno Prisikėlimo Bazilikos šventoriuje atgulęs amžino poilsio greta prel. Mykolo Krupavičiaus, kurio darbus tyrinėjo ir vertino.

1989 09 05 po 43 m. pertraukos Telšiuose pradėjo veikti Kunigų seminarija.

1939 09 05 JAV vyriausybė pranešė apie savo neutralumą Europos kare.

2009 09 05 Dubingių piliavietėje iškilmingai perlaidoti kunigaikščių Radvilų giminės atstovų  palaikai.

1624 09 06 Paduvoje, Italijoje, mirė Mikalojus Pacas, Žemaičių vyskupas (1609 03 29–1618 11 26). Gimė apie 1570 m.

1944 09 06 fronto linijai priartėjus prie Kalnujų, bombardavimo metu sunkiai sužeistas 78 metų Antanas Martusevičius, Lietuvos kariuomenės generolas. Mirė karo ligoninėje rugsėjo 9 d. Tarnavo Rusijos kariuomenėje ir Raudonojoje armijoje. 1920 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 12 08 tarnavo laisvai samdomu karininku kaip Tiekimų viršininko valdybos Statistikos dalies viršininko vyriausiasis padėjėjas. 1921 04 20 savanoriu įstojo į  kariuomenę ir buvo paskirtas II rūšies ypatingųjų reikalų karininku prie KA ministro, 04 24 I rūšies ypatingųjų reikalų karininku prie vyriausiojo kariuomenės vado, 05 29 – artilerijos viršininku. Parengė ir įgyvendino artilerijos padalinių reorganizaciją. 1921 05 27 jam suteiktas generolo leitenanto laipsnis, 11 19 paskirtas Karo tarybos nariu. 1922 11 01 paskirtas kariuomenės poligono vir­ši­nin­ku. Netrukus paties prašymu išleistas į atsargą, o 1933 09 15 – į dimisiją. Palaidotas senosiose Kauno miesto (Karmelitų) kapinėse. 1955 kapines likvidavus, neperlaidotas. Gimė 1863 02 25 Padubysio k., Šiluvos vlsč., Raseinių ap.

1764 09 07 Rusijos kariuomenės apsuptoje Varšuvoje išrinktas paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis. 

1984 09 07 Romoje mirė Aukščiausias Ukrainos rytų (graikų) apeigų katalikų (unitų) arkivyskupas, Romos Katalikų Bažnyčios kardinolas Josyfas Slipyjus (1892 02 07–1917 09 30–1939 12 22–1965 01 25–1984 09 07). Politinis kalinys. Lageriuose susipažino su mons. Alfonsu Svarinsku, kuris visapusiškai gelbėjo patriarchą. Iš dvylikos ukrainiečių vyskupų lageriuose mirė dešimt, vienas grįžo į Lvovą, o J. Slipyjus išsiųstas į Romą. 1992 m. balzamuotas J. Slipyjaus kūnas iš Romos parvežtas į Lvovą ir iškilmingai palaidotas Lvovo Šv. Juro kriptoje, greta arkivyskupo Andriejaus Šeptickio (1865 07 29–1892 08–1944 11 01) ir kitų garsių Ukrainos Bažnyčios dvasininkų.

2019 09 07 Lydoje, Baltarusijoje, atidengtas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Paminklas stove prieš senąją Lydos pilį, kuri pastatyta Gedimino nurodymu ir yra viena seniausių mūro pilių dabartinėje Baltarusijoje.

09 08 –  Švč. Mergelės Marijos gimimo diena, Šilinė, Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena. Tautos šventė. Tą dieną 1430 m.Vytautas Didysis išsirinko užsidėti karaliaus karūną, kurią jam pasiūlė ir paruošė vienas iš galingiausių anų laikų valdovų imperatorius Zigmantas. Apsivainikuodamas Vytautas norėjo sujungti į vieną valstybę visas lietuviškas žemes, galutinai ją atskirti nuo Lenkijos ir Lietuvą padaryti tvirtą ir galingą. Tačiau iškilmės naujojoje Vilniaus katedroje neįvyko, nes lenkai užpuolė ir sumušė Šv. Romos imperijos imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio pasiuntinius, atėmė jų gabentus vainikavimo dokumentus. Sužinojusi apie įvykį, atgal pasuko kita, Niurnberge nukaldintas karūnas gabenusi delegacija. Vainikavimas atidėtas du kartus, o spalio 27 d. Didysis Lietuvos Kunigaikštis Vytautas mirė Trakuose. Karūnos ir dokumentų pagrobimas – neteisinis aktas, todėl  Vytautas Didysis yra teisėtas Lietuvos valstybės valdovas – karalius. Ši diena iki sovietų okupacijos 1940 m. buvo Konstitucijoje įvardinta viena iš dviejų valstybės švenčių – „Vasario 16-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atstatymui minėti“ ir „Rugsėjo 8-oji – Senosios Lietuvos Didingai Praeičiai minėti“. 2030 m. iškilmingai minėsime šios svarbios datos – Vytauto Didžiojo karūnavimo – 600 metų jubiliejų.

1514 09 08 įvyko istorinis Oršos mūšis. LDK etmono Jurgio Radvilos kariuomenė (samdomai kariuomenei vadovavo Konstantinas Ostrogiškis) sumušė žymiai skaitlingesnę Rusijos kariuomenę. Šis mūšis dažnai vadinamas Rytų Žalgiriu  ilgam pristabdė Rusijos veržimąsi į Vakarus.Tačiau pergale nebuvo pasinaudota – neseniai (1514 07 30) prarastas Smolenskas nebuvo atgautas ir Rusijos valdžioje išbuvo iki 1611 06 13.

1604 09 08 Lietuvos lauko etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama Lietuvos kariuomenė prie Baltakmenės sumušė švedus.

1939 09 08 vokiečių kariuomenei priartėjus prie Varšuvos, prasidėjo tris savaites trukusi Lenkijos sostinės gynyba.

1939 09 08–09 Sovietų Sąjungoje į kariuomenę šaukiami atsarginiai. Raudonoji armija telkiama prie vakarinės sienos. 

1989 09 08–09 Kijeve įvyko  Ukrainos Liaudies Rucho už pertvarką steigiamasis suvažiavimas. Po ilgų ir karštų debatų  suvažiavimas priėmė kur kas radikalesnę programą negu buvo ankstesnioji.

1989 09 08 Vytauto  Laugalio ir kun. Česlovo Kavaliausko iniciatyva pirmą kartą prie Vilniaus Arkikatedros susirinko buvę Norilsko lagerių kaliniai. Nutarta 1990 m. Ukmergėje organizuoti suvažiavimą. Jis įvyko 1990 m. birželį. 

1934 09 09 Kaune mirė Juozas Naujalis, kompozitorius, vargonininkas, chorų dirigentas. 1884–1889 m. studijavo Varšuvos muzikos institute. Dirbo vargonininku Vabalninko, Rietavo bažnyčiose, Kauno Arkikatedroje. Stažavosi Vokietijos Regensburgo aukštojoje bažnytinės muzikos mokykloje. Pirmųjų Lietuvos dainų švenčių organizatorius ir dirigentas. Gimė 1869 04 09 Raudondvaryje.

1939 09 09 Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas pasitaręs su A. Hitleriu, davė nurodymą URM įtraukti Lietuvą į karą prieš Lenkiją dėl Vilniaus. Tą pačią dieną K. Škirpos kurjeris atvežė į Kauną suderintą su atsakingais Vokietijos URM pareigūnais pasiūlymą nedelsiant pradėti Lietuvos kariuomenės žygį į Vilnių.

1944 09 09 partizanai puolė Balninkų miestelį.

1944 09 09 praėjus dienai po to, kai į Bulgariją įžengė sovietų pajėgos, šalyje valdžią užgrobė komunistai.

1949 09 09 Kaltanėnų sen., Šilalės r., buv. Karoblio k., Martinkaus sodyboje, agentų išduotas žuvo Aleksandras Milaševičius-Ruonis, Ryklys, Vairas, Dėdė Tomas. Gimė 1906 m. Seinuose. Lietuvos kariuomenės kapitonas. Artėjant sovietams su šeima pasitraukė į Vakarus. Bomborduojant Drezdeną žuvus žmonai ir dviem vaikams, perėjo fronto liniją ir grįžo į Lietuvą. Slapstėsi, nuo 1947 m. partizanavo. Iki 1948 06 buvo Žemaičių apygardos, o 1948 06–1949 09 – Jūros srities vadas. Vado žūties vietoje pastatytas standartinis Atminimo ženklas (vėliau perkeltas prie Žemaičių plento).

1794 09 10 Rusijos kariuomenė užėmė Kauną. 

1799 09 10 Rusijos caras Pavelas I įsakė nugriauti Vilniaus gynybinę sieną.

1939 09 10 Vokietijos vyriausybė neoficialiai informavo Berlyne Lietuvos pasiuntinybę, jog Vokietija pritartų ir visapusiškai remtų, net ir kariškai, Lietuvos kariuomenės žygį į Vilnių. Vokietijos kariuomenės štabas informavo apie Lenkijos kariuomenės dalis Vilniaus krašte. 

1939 09 11 Lietuvos pasiuntinys Londone B. Balutis perdavė savo vyriausybei Anglijos vyriausybės įspėjimą, kad jeigu Lietuva pasiduotų Vokietijos gundymams ir pasinaudodama proga atsiimtų Vilnių, tai jos padėtis būsimojoje taikos konferencijoje būtų labai sunki.

1939 09 11 Lietuvos vyriausybė pranešė savo atstovui Berlyne K. Škirpai, jog Lietuva Vokietijos–Lenkijos kare laikysis neutralumo. Tą pačią dieną apie tai l. e UR ministro pareigas K. Bizauskas patikino Anglijos reikalų patikėtinį T. Prestoną.

1779 09 12 Baidotuose, Salantų par., gimė Kiprijonas Juozapas Nezabitauskis-Zabitis, politinės lietuvių poezijos pradininkas. Mokėsi Kražių mokykloje, Vilniaus ir Varnių dvasinėje seminarijoje. 1831 m. Veliuonos bažnyčioje skelbė sukilėlių atsišaukimus ir dėl gresiančio arešto pabėgo į Prūsus, vėliau emigravo į Prancūziją. 1834 m. karo teismo Šiauliuose už akių nuteistas mirti. Rankraščiuose paliko poezijos rinkinį „Eiliavimas liežuvyje lietuviškai žemaitiškame“ (išspausdinta 1930 m.). Mirė 1837 07 10  Nansi mieste Prancūzijoje.

1904 09 12 Klausgalvų Medsėdžių k., Kretingos r., gimė Adolfas Jucys, fizikas ir matematikas, akademikas. Mirė 1974 02 04 Vilniuje.

1929 09 12 Majoriuose, Jūrmaloje, Latvijoje, mirė Janis Rainis, latvių visuomenininkas, poetas, dramaturgas, vertėjas, teisininkas ir politikas. 1889–1891 m. dirbo apygardos teisme Vilniuje. Vienas iš latvių tautinio atgimimo žadintojų. Gimė 1865 09 11 Varslavanose, netoli Jekabpilio.

1934 09 12 Ženevoje, Šveicarijoje, pasirašyta Estijos, Latvijos ir Lietuvos santarvės ir bendradarbiavimo sutartis dar vadinama Baltijos Antantės sutartimi.

1939 09 13 Vokietijos pasiuntinybės Kaune karo atašė plk. E. Justas aplankė Lietuvos kariuomenės vadą gen. S. Raštikį ir pakartotinai siūlė Lietuvos vyriausybei atsiimti Vilniaus kraštą. E. Justui atsakyta, kad Lietuva laikysis neutraliteto. 

1939 09 13 Lietuvos pasiuntinys Berlyne K. Škirpa pranešė Lietuvos vyriausybei, jog maždaug 09 16 Sovietų Sąjunga pradės karo veiksmus.

1939 09 13 Krivasalio k., Saldutiškio vlsč. Utenos ap., gimė Vladas Terleckas, lietuvių ekonomistas, politinis veikėjas. Kovo 11 Akto signataras. Antano Terlecko brolis. Daktaras (socialiniai mokslai: ekonomikos mokslų kandidatas 1976). 1966 baigė Vilniaus universitetą (finansus ir kreditą), 1976 – Leningrado finansų-ekonomikos instituto aspirantūrą. 1966–1967 m. dirbo SSRS Valstybinio ban­ko Vilniaus skyriuje. 1976 02 26 Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) Nikolajaus Voznesenskio finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją „Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais plėtra ir jų tobulinimo galimybės“. 1967–2000 m. dėstė Vilniaus universitete; docentas (1986). 1991– 1993 m. – Lietuvos banko konsultantas, Mokslo centro direktorius. Mokslinių darbų svarbiausios kryptys: Lietuvos bankininkystės ir pinigų istorija, atsiskaitymų negrynaisiais pinigais plėtra ir jų tobulinimo galimybės, SSRS, kaizerinės ir nacių Vokietijos okupacijų padaryta ekonominė žala Lietuvai. Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, protestavo prieš klaidingai pasirinktą valstybinio turto privatizavimo politiką. 1989–1993 m. vadovavo Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos kūrimo grupei, kuri parengė daugelį bankininkystės įstatymų projektų, padėjo atkurti Lietuvos banką ir nacionalinę valiutą – litą. Tačiau svarbiausias buvo V. Terlecko dvasinis nusiteikimas ir gyvenimo patirtis. Apie save jis sakė: „Didžiuojuosi esąs lietuvis, didžiuojuosi savo protėviais, kurie apgynė savo kalbą ir laisvės idėją. Ypač didžiuojuosi, kad jų sielose labai suderėjo patriotizmas ir pagarba kitoms tautoms“. Kreipdamasis į savo skaitytojus V. Terleckas kviečia: „Kai ateis mintis savo Tėvynę pavadinti bananų šalimi, nepamirškite, kad ji yra vienintelė, nesutapatinkite jos su valdžia. Ir netikėkite piktybiška, be paliovos kai kurių istorikų kartojama maldele „Lietuva – nuolatinio atsilikimo šalis“, nes jie stengiasi nuslėpti, kad iš pradžių apie 400 metų mus žudė, plėšė, degino rusinai, vokiečiai, nuo XVI a. siaubė Rusija, Švedija, kad 125 m. vilkome Rusijos kolonijinį jungą, vėliau besikartojančias okupacijas. Tad kada ir kiek ilgai mūsų Tėvynė turėjo galimybę rūpintis ekonomika, kultūra?!“. 1997 m. šeimos lėšomis Krivasalio kapinėse pastatė kryžių-paminklą žuvusiems tėviškės partizanams. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2010), ordino Karininko kryžiumi (2020). Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu (2017). Vlado Jurgučio premija (1999 ir 2012). Svarbiausi veikalai: „Pinigai Lietuvoje 1915–1944“ (1992, papildytas ir pataisytas leidimas, 2022), „Lietuvos bankas 1922–1943 metais“ (1997), „Kelias nuo Žemės banko iki Lietuvos žemės ūkio banko“ (su P. V. Mačiekumi, 1999), „Lietuvos bankininkystės istorija“ 1918– 1941“ (2000), „Lietuvos bankininkai: gyvenimų ir darbų pėdsakai, 1918– 1940“ (2001), „Istorijos perrašinėjimai ir smaginimasis Lietuvos atsilikimu“ (2007), „Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai“ (2009), „Bankininkystė Lietuvoje 1795–1915“, „Jonas Vailokaitis: gyvenimo ir veiklos bruožai“ (abu 2011), „Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai, 1940–1953“ (anglų kalba 2014, lietuviškas leidimas 2015), „Finansų mokslo ąžuolas Alfonsas Žilėnas: prisiminimai, rankraščiai, bibliografija“ (su kitais, 2016), „Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui, 1944–1953: mitai ir tikrovė“ (2017). Paskelbė daugiau kaip 550 mokslinių straipsnių įvairiomis temomis. Mirė 2024 09 06.

1994 09 13 Bostone, JAV, mirė Juozas Girnius, lietuvių filosofas egzistencialistas. 1926 m. Sudeikiuose baigė pradžios mokyklą ir 1928 m. įstojo į Utenos gimnaziją (penktą klasę). Ją baigęs, 1932 m. įstojo į  VDU Teologijos ir filosofijos fakultetą. Studijavo filosofiją. Universitetą baigė 1936 m. 1936–1937 m. tobulinosi Liuveno, Freiburgo, Paryžiaus universitetuose. 1941–1943 m. Kauno universitete dėstė filosofiją, Karui baigiantis, pasitraukė į Vakarus. 1949 m. atvyko į JAV. 1952–1969 m. – „Lietuvių enciklopedijos“ redaktorius. Nuo 1965 m. redagavo žurnalą „Aidai“. 1963–1967 m. – Ateitininkų federacijos vadovas. 1995 07 01 palaikai perlaidoti Sudeikiuose. Gimė 1915 05 23 Sudeikiuose, Utenos ap.

2014 09 13 sulaukusi 90 metų, Klaipėdoje mirė Ieva Jankutė-Gerola. Iškilaus visuomenės ir kultūros veikėjo, publicisto, vieno lietuvių periodinės spaudos pradininkų, Tilžės Akto signataro Martyno Jankaus (1858–1946) vaikaitė, daug nuveikė saugodama ne tik savo protėvių atminimą. Pasitraukusi į Vokietiją, ten baigė vidurinę mokyklą. Baigusi laisvųjų menų mokyklą JAV, grįžo į Europą, Italijoje sukūrė šeimą, tačiau mirus vyrui grįžo į JAV, dirbo ligoninėse. 2002 m. grįžo į Lietuvą ir tęsė senelio darbus Mažosios Lietuvos klausimais. Pagėgių krašto Garbės pilietė, apdovanota ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. Gimė 1924 06 24 Bitėnų k., Šilutės apskr. Martyno Jankaus (1892–1952) šeimoje.

1704 09 14 Švedijos kariuomenė užėmė Biržų pilį. Ji susprogdinta ir visiems laikams neteko karinės reikšmės.

1919 09 14 Samaroje, Rusijoje, gimė Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas, Dainavos apygardos ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas. 1949 12 15 išduotas žuvo Lenkijoje, Punsko vlsč. prie Šlynakiemio. Kartu žuvo jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas. Per Lenkiją ir Švediją perdavinėjo svarbią informaciją J. Lukšai į Vakarus. Jam, vienam iš aštuonių, suteiktas garbingas Laisvės Kovotojo Karžygio vardas. Laisvės Kovotojo Karžygio vardas suteiktas taip pat Juozui Vitkui-Kazimieraičiui (žuvo 1946 07 02), Juozui Kasperavičiui-Visvydui (žuvo 1947 04 06), Konstantinui Bajerčiui-Garibaldžiui (žuvo 1948 12 08, Vaclovui Voveriui-Žaibui (žuvo 1949 03 07), 1949 02 16 Deklaracijos signatarui Petrui Bartkui-Žadgailai (žuvo 1949 08 13), Kazimierui Pypliui-Mažyčiui (žuvo 1949 09 23), Juozui Luk­šai-Skirman­tui (žuvo 1951 09 04).

1939 09 14 V. Molotovas informavo Vokietijos pasiuntinį F. Šulenburgą, jog Raudonoji armija pasirengusi veikti. Tarybų Sąjungai patogiau būtų įsikišti kritus Varšuvai, todėl Molotovas pageidaująs žinoti, kada galima tikėtis Varšuvos užėmimo.

1939 09 14 TASS pranešė, jog padaugėjo atsitikimų, kai Lenkijos karo lėktuvai pažeidžia Tarybų Sąjungos oro erdvę. Tai aiškus provokacinis pareiškimas. 

1559 09 15 Rygos arkivyskupas Vilhelmas su savo valdomis Vilniuje pasidavė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto globai. 

1899 09 15 Remeikiuose, Vabalninko vlsč, Biržų ap., gimė Leonardas Peseckas, Lietuvos karo aviacijos lakūnas. Jam 1928 10 09 specialiu Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos aktu suteiktas majoro laipsnis. Jis tapo pirmuoju lietuvių aviacijos majoru. Kapitonas L. Peseckas išgarsėjo visame pasaulyje 1928 09 21 atliktu žygdarbiu. Tą dieną ore užsidegė karo lėktuvo „Sopwith 1 ½ Struter“  lėktuvo variklis. Lėktuve buvę karo lakūnas kapitonas Leonardas Peseckas ir žvalgas Kazys Šimkus, apleidę degančią lėktuvo kabiną, išlipo ant  lėktuvo sparnų ir savo proto, valios ir fantastiškų fizinių pastangų dėka, savo kūno judesiais nuplaniravo lėktuvą iki žemės, kur jis atsitrenkė, užsidege ir sudegė. Lakūnai liko gyvi, tik L. Peseckui teko kurį laiką  pabūti ligoninėje. Tai buvo vienintelis toks atvėjis aviacijos istorijoje. L. Peseckui pagarbą savo asmeniniu laišku išreiškė ir JAV prezidentas H. Huveris. 1944 m. L. Peseckas pasitraukė į Vakarus. Mirė 1976 05 29 Čikagoje, JAV. Palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

1919 09 15 Sibiro Vytauto Didžiojo lietuvių bataliono rinktinė iš Novonikolajevsko (Novosibirsko) išvyko į Kargato stotį kovoti su bolševikų partizanais.

1929 09 15 Taučiūnų k., lauke, kur žuvo Povilas Lukšys, atidengtas architekto V. Landsbergio sukurtas paminklas. Iškilmėse dalyvavo prezidentas Antanas Smetona, Bažnyčios, valstybės,visuomenės atstovai, kariai savanoriai, Lietuvos kariuomenės daliniai. 

1934 09 15 Kaune įsteigti dvimečiai Aukštieji kūno kultūros kursai, rengę fizinio ir karinio rengimo mokytojus bei gailestingąsias seseris. Uždaryti 1938 09 15.

1954 09 15 Klivlende, JAV, mirė Vladas Nagius Nagevičius, generolas, pirmasis Lietuvos kariuomenės gydytojas-savanoris. Mokėsi Palangos progimnazijoje, Rygos gimnazijoje. Petrapilyje 1904 m. baigė Archeologijos institutą, o 1910 – Karo medicinos akademiją. Tarnavo Rusijos kariniame laivyne. 1918 m. grįžo į Lietuvą, tapo pirmuoju karo gydytoju, pirmuoju Karo sanitarijos tarnybos viršininku. Būdamas geras organizatorius subūrė į kariuomenę geriausius gydytojus, įsteigė gailestingųjų seserų kursus, parūpino medicines priemonių. Tyrinėjo Lietuvos piliakalnius. Didžiausias jo nuopelnas – Kauno Karo muziejaus įkūrimas ir ilgametis vadovavimas. 1924 06 V. Nagius Nagevičius įkūrė ir iki 1940 m. pirmininkavo karo invalidų šelpimo komitetui, buvo vienas iš suomių-lietuvių draugijos steigėjų, buvo latvių-lietuvių ir estų-lietuvių valdybų narys. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1995 m. palaikai perlaidoti Kretingos Senosiose kapinėse. Gimė 1881 06 17 Kretingoje.

1984 09 15 Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystės princo Čarlzo ir princesės Dianos Spenser šeimoje gimė antrasis sūnus Haris. Šiandien Velso princas Haris yra penktasis eilėje į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystės karaliaus sostą.

1939 09 17 2 val. nakties J. Stalinas informavo Vokietijos pasiuntinį Maskvoje F. Šulenburgą, jog Raudonoji armija 6 val. ryto peržengianti Lenkijos sieną. Sovietų Sąjunga klastingai užpuolė Lenkiją, kuri jau daugiau kaip tris savaites kovojo su nacistine Vokietija. Taip buvo įgyvendinamas Molotovo-Ribbentropo  pakte numatytas šios šalies pasidalijimas į įtakos sferas. Įvesta apie 600-650 tūkst. sovietinės kariuomenės. Į sovietų nelaisvę pateko apie 230 000 karių ir karininkų, tūkstančiai uniformuotų pareigūnų. Karius ir karininkus išvežė į Kozelsko bei Starobielsko lagerius, o poli­cininkus į Ostaškovo lagerį. 

1939 09 17 Lietuva ir Sovietų Sąjunga apsikeitė notomis, patikinančiomis, kad Lietuvos Respublika ir Sovietų Sąjunga viena kitos atžvilgiu laikysis neutraliteto politikos. Lietuva neramiai sekė įvykius.

1939 09 17 karui priartėjus prie Lietuvos sienų Lietuvos Vyriausybė paskelbė dalinę atsarginių mobilizaciją.

1794 09 18 Bresto kautynėse Suvorovo vadovaujama Rusijos kariuomenė sumušė Lietuvos sukilėlių kariuomenę. Paskutinės sukilėlių kautynės Lietuvos teritorijoje.

1939 09 18 sovietinė kariuomenė užėmė Švenčionis, Lydą, Naugarduką ir prisiartino prie Vilniaus. Prie Bresto susitiko su Vokietijos kariuomenės daliniais. 

1939 09 18 Vokietijos Vermachto kariuomenė apsupo Lenkijos sostinę Varšuvą, iš kurios pasitraukė vyriausybė bei kariuomenės vadovybė. Varšuva didvyriškai kovojo dvi savaites, bet buvo priversta pasiduoti.

1939 09 18–19 į Lietuvą per administracinę Vilniaus krašto liniją ties Vieviu praleistos pirmosios besitraukiančios lenkų kariuomenės dalys. Priimta 15 000 lenkų kareivių ir karininkų. Jie apgyvendinti Birštono, Kulautuvos, Palangos vasarvietėse, taip pat Ukmergėje, Rokiškyje ir kt. vietose. Jiems išlaikyti skirta 300 000 litų. Apie 10 asmenų, aktyviai veikusių prieš Lietuvą (kuriuos norėta teisti Lietuvoje), URM politikos departamento direktoriaus Turausko sutarimu su Didžiosios Britanijos pasiuntinybe per Rygą išvyko į užsienį. 

1964 09 18 NASA atliko „Apollo“ programos komandinio modulio antrąjį bandymą (skrydis AS–102). Septintą kartą panaudota nešančioji raketa „Saturnas-1“. Iš viso atlikti 7 komandinio modulio bandymo skrydžiai. Paskutinis šios paskirties skrydis AS–202 atliktas 1966 08 25. „Apollo-11“ astronautai pirmą kartą nusileido ant Mėnulio paviršiaus 1969 07 20.

1994 09 18 Niujorke, apsinuodijęs smalkėmis, mirė Vitas Gerulaitis, pasaulinio masto lietuvių kilmės JAV tenisininkas, 1978 m. pripažintas Trečiąja pasaulio rakete. Vimbldono turnyro dvejetų grupės čempionas (1975), Australijos čempionato Didžiojo kirčio (DK) čempionas 1977, JAV atviro čempionato DK (1979) ir Prancūzijos atviro čempionato DK finalininkas (1980). 1979 m. JAV rinktinės sudėtyje laimėjo Deviso taurę, 1977 m. ir 1978 m. pralaimėjo Vimbldono pusfinaliuose. V. Gerulaičio tėvas buvo Lietuvos teniso čempionas. Gimė 1954 07 26 Brukline, JAV.

1999 09 18 legendinis Lietuvos lakūnas Jurgis Kairys praskrido iš eilės po devyniais Vilniaus tiltais.

1384 09 19–21 Vytautas ir Jogaila sugriauna Marienverderio kryžiuočių pilį.

1939 09 19 rytą sovietinė kariuomenė užėmė Vilnių. Priemiesčiuose ir prie Katedros buvo susišaudyta su besitraukiančia lenkų kariuomene. Pavakare rusai pasiekė Lietuvos administracinę liniją ir pareiškė, kad gerbs Lietuvos neutralumą. Užgrobtą Vilniaus kraštą jie priskyrė prie Baltarusijos SSR kaip „išlaisvintos Vakarų Baltarusijos“ dalį. Pradėtos grobti ir išvežti materialinės vertybės.

1519 09 20 Ferdinandas Magelanas iš Sevilijos penkiais laivais išvyko į pirmąją kelionę aplink pasaulį. Atgal grįžo tik vienas laivas „Victoria“. Pats F. Magelanas per kautynes žuvo Filipinuose. 

1869 09 20 netoli Svėdasų, Malaišių k., Anykščių r., gimė kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, lietuvių rašytojas ir visuomenės veikėjas, literatūros istorikas, kritikas, universiteto dėstytojas. Vaižgantas dalyvavo Vilniaus Seime, kūrė lietuviškas mokyklas, organizavo lietuvišką valsčiaus savivaldybę, palaikė ryšius su vietos knygnešiais, rūpinosi slapta jų draugija, gaudavo draudžiamos spaudos,  ją platindavo,  mokė vaikus skaityti. Mirė 1933 04 29 Kaune.      

1884 09 20 Sankt Peterburge, Rusijoje, gimė Teodoras Daukantas. 1914 m. sidabro medaliu baigė Sankt Peterburgo karinę jūrų akademiją. Tarnavo Baltijos laivyne, dirbo prekybos firmose Kryme, Kaukaze, Turkijoje. 1922 m. grįžo į Lietuvą. X (A. Tumėno), XI (V. Petrulio), XIV (A. Voldemaro) ministrų kabinetuose buvo krašto apsaugos ministras. 1928–1930 m. – Valstybės tarybos narys, 1925–1928 m. – Skautų šefo pavaduotojas ir draugijos skautams remti pirmininkas, 1926 m. – Šaulių sąjungos pirmininkas, atsargos karininkų sąjungos pirmininkas, generolas leitenantas (1924). Buvo „Trimito“ atsakingas sekretorius, Lietuvos tautininkų sąjungos narys. 1941 m. sovietų valdžios kalintas Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į Argentiną. Mirė 1960 04 10 Argentinoje. 1997 06 30 perlaidotas Kauno Karmėlavos kapinėse.

1949 09 20 paskelbta Vokietijos Federacinė Respublika.

1974 09 20 LSSR MT nutarimu kunigams ir Bažnyčios pagalbininkams uždrausta katalikiška veikla; neleidžiama dalyvauti valstybiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime; imtis labdaros veiklos; organizuoti specialių susirinkimų, būrelių, grupių, kursų ir pan., kur gyventojai būtų mokomi religijos; neleidžiama organizuoti specialių religinių renginių, leisti ir platinti religinės bei kitokios literatūros; rengti ekskursijų, poilsio vakarų, įrengti vaikų poilsio ir sporto aikštelių; steigti bibliotekų, skaityklų bei muziejų; rengti susirinkimų, organizuoti tikinčiųjų išvykų į šventąsias vietas; be leidimo neleidžiama kunigui dalyvauti religinėse apeigose tose parapijose, kuriose jis neįregistruotas (taip kliudoma dalyvauti atlaiduose). Šie draudimai tapo galingu dvasiniu ir moraliniu impulsu kovoje dėl Bažnyčios ir Tautos laisvės.

1989 09 20 prisiekė Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai. Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo diena. 

1499 09 21 pirmą kartą paminėtas Rokiškis.

1889 09 21 Rumšaičių k., Skuodo r., gimė Matas Untulis, tautosakos rinkėjas, visuomenės veikėjas. 1915 m. baigė Saratovo universitetą, 1917–1927 m. dirbo mokytoju. Pora kartų ištremtas iš Vilnijos kaip laisvamanis ir „litvomanas“. 1920 05 15–1920 10 15 – Steigiamojo Seimo narys, priklausė socialdemokratų frakcijai. Mandato atsisakė, perėjo į pedagoginį darbą. Buvo Palangos ir Ylakių mokyklų direktorius, tačiau dėl savo laisvamaniškų pažiūrų abiem atvejais atleistas. Nuo 1945 10 01 dirbo Lietuvių kalbos institute moksliniu bendradarbiu, rinko tautosaką. 1952 09 09 neaiškiomis aplinkybėmis nužudytas Lelėnų k., Klaipėdos ap. Vienuose šaltiniuose rašoma, kad nužudė nežinomi piktadariai, kituose – esą sušaudė „Vilko“ būrio partizanai. M. Untulio asmenybė buvo gana prieštaringa.Tai vienas iš dviejų tragiškai žuvusių Sreigiamojo Seimo narių. 1945 05 27 Kaune autoavarijoje žuvo Steigiamojo Seimo narys Julius Kaupas (g. 1890 01 07).

1914 09 21–22 Čikagoje, JAV, įvyko suvažiavimas – Amerikos lietuvių Politiškasis Seimas. Dalyvavo 250 atstovų.

1939 09 21 rusai pasiekė Lietuvos administracinę liniją skyrusią Lietuvą nuo lenkų okupuoto Vilniaus krašto. ir pareiškė, kad gerbs Lietuvos neutralumą.

09 22 – rudens lygiadienis ir astronominio rudens pradžia, kai diena susilygina su naktimi. 

09 22 – Baltų vienybės diena. 1236 09 22 per pirmąjį Livonijos ordino žygį į Lietuvą, prie Salduvės piliakalnio, įvyko Šiaulių-Saulės mūšis. Jungtinė lietuvių, žemaičių ir latvių kariuomenė galutinai sutriuškino Livonijos ordino kariuomenę. Po mūšio iš karto sukilo kuršiai, žiemgaliai, sėliai. Kryžuočiai neteko visų Dauguvos kairiajame krante užkariautų žemių.Tais metais pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose – eiliuotoje „Livonijos kronikoje“, aprašančioje Saulės mūšį – paminėtas Šiaulių miestas (vietovardis „Soule“). Šiaulių miesto gimimo diena.

1924 09 22 Kaune, tarnautojų šeimoje, gimė Elena Spirgevičiūtė. Ji su teta Stasė Žukaitė nužudytos 1944 01 03 naktį Kaune, Tvirtovės alėjos 91 name ginant mergaitės garbę. Žudikai – trys rusų kareiviai ir lietuvis komjaunuolis, būsimasis Sovietų  Sąjungos didvyris Alfonsas Čeponis. Nužudytosioms atminti Kaune, Taikos pr. ir Studentų g. sankryžoje pastatytas paminklas. 

1939 09 22 Breste įvyko bendras Vokietijos ir sovietinės kariuomenių paradas.

1944 09 22 pasirašytas susitarimas tarp Lenkijos ir TSRS vyriausybių dėl lietuvių evakavimo iš Lenkijos teritorijos ir Lenkijos piliečių iškraustymo iš Lietuvos TSR teritorijos.

1949 09 22 Gaidukonių miške, Varėnos r., išdavus bunkerio buvimo vietą, užpulti Merkio rinktinės, III bataliono, I būrio partizanai. Žuvo trys partizanai: grandies vadas Juozas Voveris-Špokas, Bronius Paleckas-Šturmas ir Petras Valickas-Vyturys.

1969 09 22 Kaune mirė Aleksandras Stulginskis, Lietuvos Respublikos prezidentas. Mokėsi Kaltanėnų pradžios mokykloje, Liepojos gimnazijoje ir Žemaičių dvasinėje seminarijoje Kaune. Baigęs seminariją, prašė vadovybės, kad atidėtų įšventinimą į kunigus ir leistų toliau studijuoti bei apsispręsti. Gavęs tokį sutikimą, teologijos ir filosofijos studijas tęsė Insbruko universitete, Austrijoje. Po metų nusprendė likti pasauliečiu ir stojo į Halės agronomijos institutą, kurį baigė 1913 m. Grįžęs į Lietuvą aktyviai dalyvavo Vilniaus lietuvių politiniame gyvenime, buvo vienas iš krikščionių demokratų partijos steigėjų, 1917 m. išrinktas tos partijos pirmininku. 1917 09 18–22 dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, išrinktas į Lietuvos Tarybą, 1918 02 16 pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, vadovavo Valstybės tarybos tremtinių ir belaisvių grąžinimo komisijai. II (M. Sleževičiaus) ministrų kabinete buvo ministras be portfelio, III (P. Dovydaičio) ministrų kabinete – ministro pirm. pavaduotojas, vidaus reikalų ir viešųjų darbų ministras, IV (M. Sleževičiaus) ministrų kabinete – žemės ūkio ir valstybės turtų ministras, 1920 05 13 išrinktas Steigiamojo Seimo pirmininku. Priėmus Laikinąją Lietuvos valstybės Konstituciją, nuo 1920 06 19 A. Stulginskis pradėjo eiti Lietuvos Prezidento pareigas. Prezidentu tapo būdamas vos 35 metų. I Seimas 1922 ir II Seimas 1923 m. vėl išrinko A. Stulginskį Respublikos prezidentu, kuriuo jis buvo iki 1926 06 07, kai šias pareigas perdavė K. Griniui. Jo prezidentavimo metu išleisti visi pagrindiniai Lietuvos įstatymai, įsteigtos aukštosios mokyklos, padėti ūkinio gyvenimo pagrindai – įvestas litas, priimtas žemės reformos įstatymas. 1940 06 13 sovietinės valdžios suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko krašto Rešiotų stotį. Į Lietuvą grįžo 1956 m. Paskutinis miręs 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras. Gimė 1885 02 26 Kutulių k., Kaltanėnų vlsč., Raseinių ap.

09 23 – Žydų genocido diena. 1943 m. vokiečių okupacinė valdžia likvidavo Vilniaus getą. 1654 09 23 IV ir paskutiniojo Smolensko karo metu (1654–1667), Smolenskas be mūšio pasidavė Rusijos caro kariuomenei. Buvęs  Lietuvos valdovų Gedimino ir Algirdo įtakoje, 1395–1401 m. buvęs atskira kunigaikštyste, 1404–1514 m. priklausęs LDK (1427 m. pasidavė Vytauto globai), 1611–1654 m. Abiejų Tautų Respublikai (priklausomybė LDK patvirtinta 1618 12 11 Deulino paliaubų ir 1634 06 14 Polianovkos taikos sutartimis) buvo galutinai prarastas. Maskva buvo apgulusi Smolenską 1632 m. gruodį – 1634 m. vasarį, tačiau atvykus pagalbai, apgultis 1634 02 14 buvo nutraukta. Smolenskas laikėsi nuo 1654 07 05 iki 1654 09 23 (įtakos turėjo 1654 08 24 pralaimėtas mūšis prie Ščepelevičių). 

1869 09 23 Padupiuose Karaliaučiaus sr., gimė Jonas Vanagaitis, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, Tilžės Akto signataras. Mirė 1946 09 09 Vokietijoje. 2009 09 19 J. Vanagaičio ir jo žmonos Marijos Brožaitytės palaikai perlaidoti Bitėnų kaimo kapinaitėse.

1929 09 23 pradėjo darbą XV Ministrų kabinetas vadovaujamas Ministro pirmininko Juozo Tūbelio. Šio kabineto ministrai Petras Aravičius, Steponas Rusteika ir Balys Giedraitis bolševikų sušaudyti, Aleksandras Žilinskas ir Jonas Aleksa mirė tremtyje, Konstantinas Šakenis, patyręs tremties kančias, 1956 m.grįžo į Lietuvą. J. Tūbelis mirė iki bolševikinės okupacijos. 

1939 09 23 mirė austrų psichiatras ir psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas. Gimė 1856 05 06 Pršybore, Čekoslovakijoje.

1949 09 23 Kalesninkų miške, netoli Būdos k., Alytaus apskr., išdavus, apsupta Pietų Lietuvos štabo vadavietė. Įnirtingose kautynėse žuvo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio įgaliotinis užsieniui Kazimieras Pyplys-Mažytis ir štabo pareigūnas J. Makarevičius-Žilvitis. K. Pyplys-Mažytis gimė Kėbiškių k., Prienų vlsč. Mokėsi Vytauto Didžiojo universitete. Dalyvavo 1941 m. sukilime. 1944 m. tapo partizanu. Dalyvavo daugelyje rizikingų akcijų, 18 kautynių, buvo du kartus sužeistas. 1947 12 15 kartu su Juozu Lukša pasiųstas į Vakarus atkurti ryšių kaip BDPS prezidiumo įgaliotinis. Turėjo partizanų leitenanto laipsnį. K. Pypliui-Mažyčiui, vienam iš aštuonių, suteiktas garbingas Laisvės Kovotojo Karžygio vardas. Gimė 1923 m. 

1944 09 24 Severalage, lageryje Malyje Gary, Sverdlovsko sr., žuvo Vladas Morkus, Lietuvos kariuomenės aviacijos kapitonas, 1928 01 26 atliko pirmąjį Lietuvos istorijoje šuolį parašiutu. Nuo 1919 m. – Lietuvos kariuomenės savanoris, dalyvavo kovose su lenkais ties Širvintomis ir Giedraičiais. Tarnavo pasienyje Perlojoje ir Marijampolėje. Baigė karo mokyklą.Vėliau perėjo į aviaciją, išmoko skraidyti, buvo oro žvalgas. 1928 01 26 Aleksoto aerodrome išbandė itališką „Salvator“ parašiutą. Tai buvo pirmasis šuolis parašiutu Lietuvoje. 1934 m. ruošėsi skrydžiui aplink Europą su lėktuvų ANBO-IV grupe, rinko žemėlapius, planavo skrydžio maršrutus, tačiau po nepavykusio voldemarininkų perversmo buvo pašalintas iš kariuomenės. Aktyviai dalyvavo Lietuvos aeroklubo veikloje. Kaip Lietuvos aeroklubo atstovas dalyvavo tarptautinėje FAI konferencijoje Lozanoje. Apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, garbės ženklu „Plieno Sparnai“. 1941 06 14 sovietinių okupantų suimtas ir ištremtas į Sosvą, Serovo r., Sverdlovsko sr. Gimė 1897 06 27 Kasiulkuose, Raseinių r.

1989 09 24 Vilniuje, „Žinijos“ draugijoje, įvyko M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. 

1604 09 25 Lietuvos lauko etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama Lietuvos kariuomenė prie Paidės sumušė švedus.

1929 09 25 Respublikos prezidentas Antanas Smetona savo aktu lengvosios kavalerijos pulkui paskyrė dvasinį globėją – didįjį etmoną  Jonušą Radvilą, vėliavą su kunigaikščio atvaizdu ir devizą: „Nugalėsim ar mirsim“. 

1939 09 25 Adolfas Hitleris oficialiai prabilo apie siekį okupuoti Lietuvą.

2004 09 25 minint 290-ąsias Kr. Donelaičio gimimo metines Gumbinėje (dab. Gusevas) lietuvių literatūros klasikui atidengtas paminklas.

1629 09 26 Altmarke pasirašyta 6 metų paliaubų sutartis tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybės bei Švedijos. Didžioji Livonijos dalis atiteko Švedijai.

1914 09 26 Gruzdžiuose, Šiaulių r., gimė Marius Katiliškis (tikr. Albinas Marius Vaitkus), lietuvių rašytojas, poetas. 1944 m. dalyvavo kautynėse prie Sedos, pasitraukė į Vakarus, gyveno Vokietijoje, Belgijoje, studijavo menus Fribūre, Šveicarijoje. 1949 m. išvyko į JAV. Mirė 1980 12 17 Čikagoje. 

1939 09 26 21 val V. Molotovas pasikvietė Lietuvos įgaliotą ministrą Maskvoje dr. Ladą Natkų-Natkevičių ir jam pareiškė, kad susidariusi nauja politinė padėtis reikalaujanti šiokių tokių pataisų Sovietų Sąjungos–Lietuvos santykiuose. Susidariusi bendroji siena kelianti įvairių politinio pobūdžio klausimų. Reikia apsispręsti… Eina karas… Skubėkite… Skubėkite…“ Nieko konkretaus nepasakyta. Pageidautina, kad į Maskvą atvyktų Lietuvos  užsienio reikalų ministras.  

1944 09 26 sovietinė kariuomenė okupavo Estiją.

1989 09 26 Kaune įvyko pirmasis Altajaus krašto (altajiečių), ištremtų 1939–1941 m., susitikimas (90 dalyvių). Jo iniciatorius – V. Indriūnas. 1993 m. Vilniuje jau dalyvavo 270 (organizatoriai V. Miliauskas, A. Laurinavičius, S. Goberis, V. Cinauskas.).

1939 09 27 po tris dienas trukusio bombardavimo pasidavė Varšuva.

1939 09 27 į Maskvą atskrido J. Ribentropas.

1999 09 27 Telšiuose iškilmingai perlaidoti vyskupo Vincento Borisevičiaus palaikai.

09 28 – Vilniaus įkūrėjo Gedimino diena. Šią dieną prisimenama Vilniaus įkūrimo istorija – Gedimino medžioklė, jo sapnas apie staugiantį geležinį vilką, žynio išpranašavimą apie būsimojo miesto galybę. Pranašystė išsipildė tiek, kad ir šiandien amžinoji Lietuvos sostinė Vilnius yra Lietuvos Respublikos sostinė, Vilniuje 1918 02 16 atkurta ir 1990 03 11 atstatyta Lietuvos valstybė. Tenka apgailestauti, kad ši diena valstybėje užmiršta, neminima. 2016 m. – Gedimino valdymo pradžios 700 metų jubiliejus – valstybės mastu nepaminėtas, nebuvo išleistas net pašto ženklas. Gediminas – Gediminaičių dinastijos įkūrėjas, Algirdo ir Kęstučio tėvas, Jogailos ir Vytauto senelis. Gediminaičių valdymas Lenkijoje įvardijamas kaip Lenkijos valstybės Aukso amžius.

09 28 – Tuskulėnų aukų atminimo diena sovietų NKVD, MGB egzekucijų aukoms 1944 09 28–1947 09 16 pagerbti. Neaišku, kodėl ši tragiškus Lietuvai įvykius menanti, gerbtina ir prisimintina diena sutapatinta su Gedimino diena? Ši diena minima valstybės renginiais.  

09 28 – Juodojo Sandėrio diena. Praėjus kelioms dienoms po bendro parado Breste, Maskvoje pasirašyta Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sienų nustatymo ir draugystės sutartis arba antrasis Molotovo-Ribentropo pakto protokolas, kuriuo  Lietuva (išskyrus dalį Užnemunės) perduota SSRS „interesų sferai“. 1988 m., minint šią datą, LKP CK nurodymu VRM surengė kruviną „bananų balių“ Katedros aikštėje Vilniuje, susidorojo su badaujančiais.

1939 09 28 Lenkijos armija pasidavė (kapituliavo) Vokietijai ir Sovietų Sąjungai.

1939 09 28 SSRS, pradėdama realizuoti išėjimo prie Baltijos jūros planą, privertė Estiją pasirašyti draugystės ir savitarpio pagalbos sutartį (analogišką sutartį su Lietuva pasirašė 1939 10 10).

1944 09 28 KGB Vilniuje surengė pirmąją egzekuciją – KGB rūsiuose sušaudyti pirmieji 10 žmonių. Paskutinis sušaudytas 1947 04 16. Iš viso nužudyti 767 asmenys (dar 7 mirė kalėjime neįvykdžius mirties bausmės nuosprendžio).

1949 09 28 netoli Viliūšių k., Jankų vlsč., Šakių  apskr., apsuptas priešų sužeistas nusišovė Aleksandras Grybinas-Faustas, Tauro apygardos vadas, 1949 02 16-osios Deklaracijos Akto signataras. Gimė 1920 09 20 Lukšiuose, Šakių ap.

2009 09 28 Vilniuje mirė Gintautas Jurgis Česnys, Lietuvos gydytojas anatomas ir antropologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Nuo 1963 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas, 1988–2001 m. – Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjas, 1989–2000 m. – medicinos fakulteto dekanas, nuo 1988 m. – profesorius, nuo 1997 m. – Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, 1991– 1993 m. – Lietuvos mokslo tarybos, 1998 m. Nacionalinės sveikatos tarybos narys. Vinco Kudirkos paminklo statybos fondo steigėjų pirmininkas. 2001– 2003 m. – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Vienas lietuvių etninės antropologijos kūrėjų. Gimė 1940 04 23 Raseiniuose.

1379 09 29 Kęstučio sostinėje Trakuose pasirašyta dešimčiai metų paliaubų sutartis tarp Ordino ir Lietuvos dėl nepuolimo iš abiejų pusių. Sutartį pasirašė Jogaila kaip Didysis Lietuvos kunigaikštis ir Kęstutis kaip Trakų kunigaikštis. Be jų savo antspaudus prisegė Lengvenis ir Vytautas. Po sutarties pasirašymo Kęstutis iškilmingai ir ištaigingai pavaišino Ordino delegatus. Iš Trakų Ordino atstovai nuvyko į Vilnių ir čia tris dienas vedė slaptas derybas su Jogaila, o jau 1380 05 21 sudaryta slapta Dovydiškių sutartimi tarp Jogailos ir Ordino prasidėjo klastingas ir pražūtingas Lietuvos valstybei laikotarpis, galbūt didžiausia išdavystė Lietuvos istorijoje.

1529 09 29 įsigaliojo Pirmasis Lietuvos Statutas, kurį rengiant buvo remtasi Renesanso kultūrai būdinga Romos teise.

1654 09 29 kapituliavo Rusijos apgultas Smolenskas.

1669 09 29 Krokuvoje karūnuotas Mykolas Kaributas Višnioveckis.

1919 09 29 Lietuvos kariuomenėje įvedami 5 kareivių ir 8 karininkų laipsniai. 

1989 09 29 išsiplėtus įtampai dėl Lietuvos jaunuolių tarnybos sovietinėje kariuomenėje LTSR AT priėmė „aptakų“ nutarimą dėl „Lietuvos TSR  piliečių karinės tarnybos“. Sąjūdžio taryba į tai reagavo dviem griežtais pareiškimais 1989 11 08 ir 1989 11 12. 

1994 09 29 nuskendo Estijos-Švedijos keltas „Estonija“. Jis išplaukė iš Talino į Stokholmą 09 28 19.15 val. Po 1 val. nakties laivas pasviro dešiniu bortu 50 laipsnių. Atsistačius pasvirimui iki 15 laipsnių, 1.20 val. keltas vėl pasviro iki 50 laipsnių, o 1.55 val. dingo iš radarų ekranų t. y. paskendo. Tragedija nusinešė 852 žmonių gyvybes, 138 žmonės išgelbėti. Keltu keliavo keturi lietuviai: nuskendo vilkaviškietė Vitalija Gudaitienė (40 m.), jos paauglė dukra Gintarė Gudaitytė (14 m, vežta į Švediją gydyti) ir tolimųjų reisų vairuotojas Vytautas Miliauskas (44 m.). Išsigelbėti pavyko tik vienam – tolimųjų reisų vairuotojui Artūrui Tamašauskui (29 m.).

1579 09 30 popiežius Grigalius XIII atskira bule patvirtino Vilniaus universiteto įsteigimą, buvo atidaryti filosofijos ir teologijos fakultetai. 

1939 09 30 Kaune mirė Juozas Tūbelis, agronomas, 1918 m. grįžo iš Rusijos į Lietuvą. I (A. Voldemaro), II ir IV (M. Šleževičiaus), V (E. Galvanausko) ministrų kabinetuose buvo Žemės ūkio, Valstybės turtų, Švietimo ministras ir ministerijų valdytojas. Įkūrė „Lietūkį“, „Maistą“, „Pienocentrą“, buvo šių įmonių pirmininkas. Vadovavo XV, XVI, XVII ministrų kabinetams, kartu buvo ir Finansų ministras. Finansų ministras XIV (A. Voldemaro)  ministrų kabinete, Žemės ūkio ministras  XVIII (V. Mirono) ministrų kabinete. Vėliau buvo Lietuvos banko valdytojas, Lietuvos tautininkų sąjungos pirmininkas. Gimė 1887 04 18 Ilgalaukių k., Panemunėlio vlsč., Rokiškio ap. 

1939 09 30 J. Urbšys pasikvietė į UR ministeriją Sovietų Sąjungos įgaliotą ministrą Kaune V. Pozdniakovą ir pranešė jam apie vakar padarytą vyriausybės nutarimą  siųsti jį į Maskvą ir stengėsi patirti, kokie klausimai gali būti keliami susitikimo su V. Molotovu metu. Pozdniakovas visaip išsisukinėjo: ,,galbūt bus kalbama apie Vilniaus grąžinimą Lietuvai, gal apie savitarpio pagalbos paktą… gal dar apie kai ką…“. Ramybės nepadaugėjo. Negi bus lemta perduoti Maskvai Lietuvos suverenumą taip, kaip buvo perduotas Vokietijai Klaipėdos kraštas, ir taip kaip buvo perduota Varšuvai „Vilniui Vaduoti Sąjunga“?.    

2004 09 30 iš Kauno pradėtos lietuviško „Marijos radijo“ transliacijos, visą parą veikianti radijo stotis.

1929 m. rugsėjį iš visų pareigų buvo pašalintas A. Voldemaras. Jo šalininkai labai stengėsi sugrąžinti A. Voldemarą į valdžią, tačiau jiems nepavyko. Netrukus likviduota ir jų organizacija. 

Parinko Gediminas Adomaitis

„XXI amžius“, 2024 m. rugsėjo 13 d., nr. 33–34 (2598–2599)