Rugpjūčio 29 dienos vakarą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Tuskulėnų rimties parke vyko saulėgrąžų skynimo akcija. Tai simbolinis paramos ir palaikymo Ukrainos nepriklausomybės dienai paminėti renginys. Šiemet pavasarį pasėtų saulėgrąžų skynimo renginys simboliškai sutapo su Ukrainos gynėjų…
Vasara – atlaidų, įvairių švenčių ir jubiliejų ar sukakčių minėjimų metas. Nors pastaruoju metu tenka pakeliauti po įvairias mūsų bei kitų šalių piligrimų vietoves, kuriose Dievas suteikia gausių malonių, suveda su naujais bendraminčiais, tačiau kelinti metai jau tapo tradicija apsilankyti…
Tai buvo pats tikriausias šių dienų stebuklas, įvykęs Sutkų parapijoje švenčiant Šv. Roko atlaidus nedidelėje Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos, medinėje koplytėlėje. Kitaip negalėčiau pavadinti šio renginio, kai iš atminties gyvai iškilo kai kurie įvykiai, mane iki šių dienų jaudinantys.
Rugsėjo pirmąjį aštuondienį (1-8 dienomis) Trakuose vyko Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, atlaidai. Lietuvių ir lenkų kalbomis išplatinti plakatai kvietė dalyvauti abiem kalbomis aukojamose šv. Mišiose, išklausyti katechezių, melstis įvairiomis intencijomis prie Trakų Dievo Motinos paveikslo. Trakų Dievo Motinos atvaizdas…
Piligriminė kelionė – gili tikėjimo išraiška. Kelionė, kuri leidžia peržengti fizinę ir įsigilinti į dvasinę sritį. Pradedant nuo Berčiūnų bažnyčios, besitęsiančiais vaizdingais Krekenavos regioninio parko takais ir baigiant garbinga Krekenavos Bazilika, ši piligriminė kelionė jau penkti metai iš eilės švenčia…
Netoli Baltarusijos sienos, 3,5 km į pietvakarius nuo Medininkų, apie 30 km nuo Vilniaus, yra aukščiausias Lietuvos taškas, pavadintas Aukštojo (vyriausiojo baltų dievo) vardu. Absoliutus kalvos aukštis – 293,84 metro. 2004 metais kalvos aukštį nustatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbuotojai.
Kaip ir kasmet visą aštuondienį (rugpjūčio 14 – 22 dienomis) Pivašiūnuose, svarbiausioje Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės vietoje, kuri nuo senų laikų garsėja Švč. Mergelės Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos, užtarimu, į per dieną kelias aukojamas šv. Mišias, katechezes, mokymus rinkosi šimtai žmonių iš…
MEŠKUIČIAI. Tradicinė, visų labai laukiama didžioji Meškuičių vasaros šventė „Kartų dainoj skambės bendrystė“ tris dienas visus džiugino puikiais renginiais, susiėjimais, bendryste, malda ir menu. Didžioji vasaros šventė prasidėjo rugpjūčio 23-ąją Meškuičių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčioje puikiu išskirtinio klasikinės ir sakralinės muzikos festivalio „Muzikinės bažnyčių naktys Šiaulių rajone“ koncertu. Šį kartą Meškuičius ir miestelio svečius džiugino valstybinio choro „Polifonija“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Linas Balandis) lietuvių sakralinės muzikos programa, nuostabūs choristų balsai, dirigento Povilo Vanžodžio bei koncerto vedėjos Jurgitos Stočkės profesionalumas.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Edvardo Čapskio knygą „Sibiriečio atsiminimai“. „Aristokrato, dvarininko, 1863– 1864 metų sukilimo dalyvio, išgyvenusio Sibiro katorgą, grafo Edvardo Huteno-Čapskio (1819–1888) atsiminimai nukelia į vieną sudėtingiausių devynioliktojo amžiaus Lietuvos istorijos laikotarpių,…
Istorikė, paveldosaugininkė Rūta Trimonienė Kultūros paveldo departamento Paveldosaugos bibliotekai dovanojo 80 savo senelio, tarpukario Lietuvos karininko Medardo Vasiliausko (1910–1944) darytų nuotraukų. Jose – 1930–1940 metais užfiksuoti įvairūs paveldo objektai: Gelgaudiškio, Jurbarko, Paežerių, Bervederio, Kaimelio ir kiti dvarai, Raudonės, Klaipėdos, Plokščių…
Siekiant kruopščiai ir išsamiai analizuoti pokario pasipriešinimo kovose žuvusių Lietuvos gyventojų DNR mėginius, kuriuos renka ir neribotą laiką ketina saugoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), šios institucijos Paieškų ir identifikavimo skyriaus ekspertai bendradarbiaus su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Federaliniu tyrimų biuru (FTB). Tokia galimybė atsirado Centrui pasirašius teisinį susitarimą su FTB. Centras nuoširdžiai dėkoja JAV ambasados Lietuvoje diplomatams, be kurių pagalbos pasiekti tokio rezultato būtų buvę labai sunku, o greičiausiai ir neįmanoma.
Adelė Žemaitytė-Čepelienė 1949 metais įstojo į Vilniaus universitetą, Ekonomikos mokslų fakultetą. Užaugusi ūkininko ir siuvėjos šeimoje, būdama pirmasis vaikas, siekiantis aukštojo mokslo, be galo džiaugėsi studentišku gyvenimu ir galimybe mokytis. Tačiau jos trejų metų studijas universitete nutraukė tėvų ir brolių tremtis į Irkutsko sritį. Netrukus po šio įvykio ją pasikvietė dekanas ir liepė pasirinkti – palikti universitetą savo valia arba būti pašalintai.