Palaimintasis Jurgis – taikos misijos nešėjas
Liepos 6-14 dienomis Marijampolėje vyko Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio MIC paskelbimo palaimintuoju minėjimas ir atlaidai.
Išvakarėse, liepos 6-ąją, šeštadienį, nemažas būrys tikinčiųjų susirinko Palaimintojo tėviškėje, Lūginėje. Tai graži ir prasminga tradicija – čia, tėviškėje, šv. Mišiomis pradėti didžiuosius atlaidus. Melstasi už visus į atlaidus atvyksiančius piligrimus, už visus, juose tarnaujančius. Iškilmė pradėta Palaimintojo litanija, kurią vedė ses. Jolita Matulaitytė MVS. Šv. Mišias aukojo Bazilikos klebonas kun. Giedrius Bakūnas MIC.
Pirmąją atlaidų dieną, liepos 7-ąją, dėkota Dievui už patirtas malones. Melstasi už palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimu patirtas malones. Sekmadienis prasidėjo tradiciškai: katecheze ir rožinio malda. Katechezę skelbė ses. Vincenta Slavėnaitė MVS.
Šv. Mišias aukojo ir homiliją skelbė kun. Vitalijus Kodis, Palaimintojo Jurgio Matulaičio kanonizacijos bylos vicepostulatorius Lietuvoje.
Pirmąjį atlaidų sekmadienį skelbiami liudijimai ir dedamos votos prie Palaimintojo relikvijų. Paskelbti 6 liudijimai ir padėtos 3 votos, dėkojant už stebuklingą išgijimą, sugrąžintą tikėjimą ir gyvenimą, atrastą ramybę.
Po agapės marijonų sode tikintieji vyko Švč. Sakramento adoracijai pal. Jurgio Matulaičio tėviškėje Lūginėje.
Liepos 8-ąją, antrąją atlaidų dieną, praturtino ir sujaudino grupelė įvairaus amžiaus vaikų iš Kauno arkivyskupijos „Carito“ programos „Vaiko gerovės instituto“ vaikų dienos centro „Angelų palėpės“ vasaros stovyklos. Ji skirta įvaikintiems, globojamiems, vargstančių šeimų ir ukrainiečių vaikams, kuriais rūpinasi Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserys. Savanoriauja seserys, studentės iš Ganos, Afrikos, Prancūzijos ir 2 darbuotojos ukrainietės. Šią dieną melstasi už Krašto apsaugos, teisėsaugos, Priešgaisrinės gelbėjimo ir kitų bendro gėrio tarnybų darbuotojus.
Trečioji atlaidų diena, liepos 9-oji, buvo skirta tikinčiųjų draugijų, taip pat maldos grupių, bendruomenių ir judėjimų bažnyčioje nariams. Tai buvo Aleksoto ir Prienų dekanatų diena, todėl dalyvavo daugiau piligrimų iš šių vietų.
Ketvirtoji atlaidų diena, liepos 10-oji, skirta maldai už tikybos mokytojus, katechetus ir visus švietimo bei žiniasklaidos darbuotojus. Prasmingą tradiciją sukūręs Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios klebonas kan. Donatas Jasulaitis: kartu su tikybos mokytoja atveža į atlaidus pirmosios Komunijos vaikučius, ši jų piligrimystė palieka įspūdį visam gyvenimui.
Katechezę skelbė sesuo Viktorija Plečkaitytė MVS.
Šv. Mišias aukai vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Homiliją sakė kun. teol. lic. Gintaras Blužas OFS. Kunigas priminė tikintiesiems, kad šiandien yra dar viena šventė – Vilkaviškio Katedros 26-osios konsekravimo metinės. Dvigubai šventei buvo skirti visi šios dienos maldų tekstai.
Liepos 11-ąją melstasi už vyskupus, kunigus, diakonus, seminaristus, vienuolius ir vienuoles bei pasauliečių institutų narius. Tradiciškai šią dieną apsilankė ir Šv. Mišias palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčioje aukojo piligrimai iš Varmijos arkivyskupijos (Olštynas, Lenkija), jie kasmet pėsčiomis keliauja į Vilniaus Aušros Vartų šventovę nueidami per 200 km. Pasimeldę prie Palaimintojo relikvijų, piligrimai išvyko.
Prieš šv. Mišias katechezę, o vėliau ir homiliją skelbė kun. teol. lic. Jokūbas Marija Goštautas OP.
Vysk. R. Norvila džiaugėsi Vilniaus Arkikatedros Bazilikos grigališkuoju choru „Shola Gregoriana Vilnensis“ (vadovė Živilė Stonytė). Homiliją sakė kunigas dominikonų vienuolis Jokūbas.
O liepos 12-oji praturtinta vakarinėmis šv. Mišiomis ir Vidinio išgydymo pamaldomis, kurių metu melstasi užtarimo malda, o susirinkusi bendruomenė šlovino ir giedojo kartu su šlovinimo grupe iš Vilniaus Šv. Dvasios parapijos. Kartu su Vilkaviškio dekanato maldininkais meldėsi didelė grupių piligrimų, kuriuos paskelbė Bazilikos klebonas kun. Giedrius Bakūnas MIC. Tai tikintieji, atvykę kartu su PJM draugijos nariais iš Ratnyčios ir Druskininkų, Kybartų, Punsko, Kauno, Lazdijų, Pivašiūnų, Vilniaus. Giedojo Vilkaviškio Katedros choras (vadovas Saulius Bieliūnas, vargonavo Lina Rekevičienė).
Liepos 13-oji buvo maldos už artimo meilės liudytojus diena. Melstasi už „Carito“ narius, socialinius darbuotojus, savanorius ir visus tikėjimo bei artimo meilės liudytojus. Bazilikoje klausytasi Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ kapeliono mons. Žydrūno Vabuolo katechezės. Karitiečiams kartais tenka rinktis – tarnystė ar malda. Pasak mons. Ž. Vabuolo, kartais atrodo, kad nėra kada melstis, reikia padėti žmonėms. Pasaulinio „Carito“ globėjas šv. Vincentas Paulietis, pats tarnavęs vargšams, ragino nedelsiant jais rūpintis, nes tai yra „užvis svarbiausia“, ir tai daryti aukojant Dievui lyg maldą. Tuo tarpu popiežius Benediktas XVI rašė: „Kas meldžiasi, tas nešvaisto savo laiko…“.
Vysk. R. Norvila pristatė giesmininkus – Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios chorą.
Šventojo rašto ištrauką skaitė Kauno arkivyskupijos „Carito“ vadovas, diakonas Arūnas Kučikas, o kapelionas kun. Mantas Šideikis homilijoje kvietė palaikyti „Caritą“ malda, pabrėždamas, jog tai – ypatinga tarnystė. Ne tik meilė, tarnavimas žmogui, bet ir malda, ištikimybė Kristui, kurią savo gyvenimu liudijo palaimintasis Jurgis – pavyzdys mums visiems, kaip gyventi, mylėti, tarnauti.
Kunigas Mantas sakė, kad kiekvieną žmogų reikia mylėti nežiūrint jo klaidų ar nuodėmių. Kaip primena pal. J. Matulaitis, kiekvienas žmogus yra vertas meilės ir pagarbos nepaisant jo padėties ir gyvenimo būdo.
Agapė Marijonų vienuolyno sode sotino ne tik su meile šeimininkų paruoštu maistu, bet tokio brangiu pasibuvimo kartu džiaugsmu. Vysk. R. Norvila už ilgametę tarnystę dėkojo Emilijai Montvilienei ir ilgametei Alytaus dekanato „Carito“ vadovei Aldonai Vasiliauskienei. Lietuvos „Carito“ tarybos pirmininkas diak. Arūnas Kučikas karitietėms įteikė „Carito“ Lietuvoje globėjo arkivyskupo Kęstučio Kėvalo bei Lietuvos „Carito“ generalinės sekretorės Deimantės Bukeikaitės pasirašytas padėkas.
Pagrindinė atlaidų diena – liepos 14-oji. Melstasi už katalikiškas šeimas, už šeimas, įvaikinusias ar globojančias vaikus, turinčias ligų ir priklausomybių paveiktų narių.
Vadovaujami diak. Sauliaus Andriuškos, tikintieji meldėsi Rožinį prie Palaimintojo relikvijų. Giedojo Marijampolės Kultūros centro Č. Sasnausko choras (vadovas Mindaugas Radzevičius, vargonavo Povilas Padleckis). Iškilmę tiesiogiai transliavo LRT televizija.
Katechezę skelbė Marijonų kongregacijos generalinis vikaras t. Tomašas Novačekas (Tomasz Nowaczek) MIC. Jis sakė, kad Palaimintojo vyskupiškos ir marijoniškos tarnystės esmė buvo vienybės kūrimas, todėl jis mokė marijonus jautrumo laiko ženklams, per kuriuos atpažino poreikį padėti paprastiems žmonėms: apleistiems ir išnaudojamiems darbininkams. Tėvas Jurgis siekė elementaraus socialinio teisingumo jiems, kad niekas neverstų jų veikti priešingai Dievo tvarkai, taip pat daug dėmesio skyrė jauniems žmonėms, nes matė juose nepriklausomus ir brandžius būsimo visuomenės elito atstovus.
Pradėdamas paskutinės atlaidų dienos iškilmę vysk. R. Norvila kvietė visus melstis prašant taikos pasaulyje ir mokytis iš Palaimintojo kasdienybėje „Blogį nugalėti gerumu“. Vyskupas pranešė, kad atvyko svečiai: Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Liublino arkivyskupas metropolitas Stanislovas Budzikas (Stanisław Budzik), Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, Kauno vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas. Pasveikino (taip pat ir jų kalba) visus brolius kunigus iš Lenkijos, Romos, Indijos ir Afrikos šalių bei kunigus tėvus marijonus.
Šv. Mišių aukai vadovavo ir homiliją sakė arkiv. G. Grušas. Homilijos pagrindinis akcentas buvo prisimenant Palaimintąjį nešti Dievo meilę pasauliui. Palaimintasis negalėjo žinoti, ką Dievas jam numatęs, kiek jis visko turės išgyventi ir nuveikti: Peterburge, Romoje, Vilniuje, Lietuvoje. Bet jo misija ir šiandien nebaigta, tai ne tik užtarti savo įsteigtus vienuolynus, bet ir visą Lietuvą. Jis ir šiandien yra tos taikos misijos nešėjas. Tėvui Jurgiui teko dideli išbandymai, ypač Vilniaus laikotarpiu, jis bandė sutaikyti skirtingas tautines grupes, religijas, vienuolijų atstovus. Daug dirbo siekdamas sukurti socialinį teisingumą tose visuomenėse, kur jam buvo skirta tarnauti. Taika ir ramybė priklauso ir nuo mūsų pačių, esam apginkluoti malda, todėl turime efektyviai naudoti savo ginklus, taip kaip Palaimintojo ginklas buvo jo šūkis: Nugalėk pikta gerumu! Homiliją arkivyskupas baigė prašymu: „Palaimintasis Jurgi, melskis už mus, kad būtume taikos vaikai“.
Daug piligrimų po linksmos ir nuotaikingos agapės (joje grojo Jungėnų kapelos atstovai) išvyko į Lūginę, kur 15 val. koplytėlėje meldėsi Dievo Gailestingumo vainikėlį. Kiti lankė Palaimintojo muziejų, o dar kiti bendravo šeimomis, susitiko giminės, draugai ir pažįstami. Visi pajuto vienijančią bendrystė jėgą.
Taip ir baigėsi palaiminga ir palaiminta atlaidų Marijampolėje savaitė.
Pagal Pjmd.lt
Vido VENSLOVAIČIO nuotraukos
„XXI amžius“, 2024 m. liepos 26 d., nr. 27–28 (2592–2593)