Palaimintasis

Atmintis

Prieš 155 metus, 1871 m. balandžio 13 d., Lūginės k., Šunskų valsč., Marijampolės ap., gimė lietuvybės puoselėtojas Jurgis Matulaitis-Matulevičius, Vilniaus vyskupas, Lietuvos palaimintasis, Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrėjas, Marijonų vie­nuolyno atkūrėjas, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo vargdienių ir Jėzaus Eucharistijoje tarnaičių seserų vienuolynų įkūrėjas.

J. Matulaitis augo ūkininkų šeimoje. Vaikystė buvo gana sunki, kadangi esant dar visai mažam prasidėjo kaulų džiova, o mirus tėvams ūkis liko vyresniųjų brolių ir seserų priežiūrai, tačiau net tokiomis sunkiomis aplin­kybėmis J. Matulaitis 1879 metais išlaikęs egzaminus pateko į pirmąją Marijampolės gimnazijos klasę, kurioje mokėsi iki 1886 metų. Vėliau Lenkijoje, pas pusbrolį Joną Matulevičių, gydėsi kaulų džiovą ir mokėsi lotynų kalbos. Sulaukęs 20 metų J. Matulaitis padavė prašymą į Kelcų kunigų seminariją ir buvo priimtas. Dėl neramumų seminarijoje 1893 metais buvo perkeltas į Varšuvą, ten jaunas klierikas papuolė į trečiąjį kur­są, tačiau išbuvo nepilnus du metus, kadangi seminarijos vadovybė pastebėjo J. Matulaičio talentą moksle ir jam pažadėjo vyskupijos stipendiją Petrapilio akademijoje. 1898 m. lapkričio 20 d. buvo įšventintas kunigu. Po studijų grįžęs į Kelcus 1903 metais tapo seminarijos profesoriumi. 1909 m. vasarą J. Matulaitis slapta priėmė vienuolijos įžadus (iš anksto gavęs Romoje reikiamus leidimus atnaujinti merdėjantį marijonų vie­nuolyną), todėl jau 1910 metais buvo sudaryti nauji marijonų įstatai. Visgi Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė J. Matulaičio planus ir tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1918 m. spalio 14 d. Marijampolėje buvo atidarytas naujokynas, kurio vadovu paskyrė kun. Joną Totoraitį MIC. Marijonų vyesniuoju tapo kun. Vincentas Dvaranauskas MIC. 1918 metais J. Matulaitis nusprendė steigti vienuolyną moterims. Prieš karą buvo radęs vieną jauną merginą Petronėlę Uogintaitę su kuria po Namų ruošos mokyklos priedanga pradėjo kurti vienuoliją. Pats J. Matulaits vienuolių įžadus ruošė lotynų kalba, o į lietuvių kalbą vertė Kalvarijos klebonas kun. Juozas Lankaitis. Taip Marijampolėje 1918 m. spalio 15 d. įkurtas „Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių vienuolynas“, kurio tikslai buvo: vaikų auklėjimas, mokymas, mokymo įstaigų steigimas, auklėjimo knygų leidyba, senelių ir našlaičių globa. 1918 m. gruodžio 1 d. po ilgų svarstymų ir mėginimų atsisakyti titulo J. Matulaitis tapo Vilniaus vyskupu ir tituliniu Aduli arkivyskupu. Tačiau 1925 metais dėl patiriamo persekiojimo savo noru atsistatydino iš šių pareigų, tačiau nuvykęs į Romą buvo paaukštintas… arkivyskupu ir tapo vizitatoriumi Lietuvai (1925–1927). Per dvejus metus įvykdė du didelius darbus savo tautai: paruošė naujos bažnytinės provincijos projektą, kurį patvirtino Roma ir 1925 metais pasirašyta apaštalinė konstitucija, kuria buvo įsteigta Lietuvos bažnytinė provincija. Jo gyvenimo nuopelnai buvo nepamiršti: po ilgų bylinėjimųsi, po visų liudininkų pasisakymų ir popiežiaus Jono Pauliaus II patvirtinimo, 1987 m. birželio 28 d., minint Lietuvos krikšto 600-ąsias metines, arkiv. J. Matulaitis buvo paskelbtas palaimintuoju. Mirė 1927 m. sausio 27 d. Kaune, trūkus apendicitui. Palaidotas 1927 m. sausio 29 d. Kauno Arkikatedros kriptoje, 1934 metais arkivyskupo kūnas iškilmingai perkeltas į Marijampolės Bazilikos kop­lyčią.

Gediminas ADOMAITIS

„Katalikas“, 2026 m. balandžio 3 d., nr. 7 (490)