Paminėjo Akmenų muziejaus įkūrėją

V. Into 100-osioms gimimo metinėms skirtas pašto ženklas. Pašto ženklo autorius – dailininkas Tomas Dragūnas. Ženklo nominalas – 2,00 eurai, tiražas – 15 tūkst. egzempliorių. Išleidimo dieną Skuodo pašte vyko tradicinis antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu. „Vaclovo Into vardas neatsiejamas nuo Mosėdžio – jo dėka mažas Žemaitijos miestelis tapo pasaulyje žinomu akmenų karalystės centru. Džiaugiamės galėdami priminti visuomenei šią asmenybę ir jo įkurtą Akmenų muziejų, kuris iki šiol traukia gausybę lankytojų“, – sakė Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė.

Atmintis 

Gintarė Puodžiukaitė

MOSĖDIS. Lapkričio 14-ąją čia įvyko konferencija „Akmens ir žmogaus pasaulis: Vaclovui Intui – 100“, skirta garsaus gydytojo ir gamtosaugininko, Akmenų muziejaus įkūrėjo 100-osioms gimimo metinėms. Jo vardu pavadinto Akmenų muziejaus veiklą koordinuoja Aplinkos ministerija. 

„Prisimindamas Vaclovą Intą, pagalvoju apie žmogų, kuris savo rankomis kaupė istoriją – nuo mažo akmenėlio iki 80 tonų riedulio. Tokia aistra ir nuoseklumas įkvepia saugoti mūsų gamtos paveldą“, – sveikindamas konferencijos dalyvius kalbėjo aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. 

Pranešimus apie šio žymaus lygiai prieš 100 metų Kivyliuose gimusio žemaičio veiklą skaitė tautodailininkas ir keramikas Eugenijus Paukštė, Lietuvos medicinos bibliotekos atstovė Janina Valančiūtė, paleontologijos entuziastas ir geografas Virgilijus Pajarskas, Gamtos tyrimų centro geologė dr. Gražina Skridlaitė. 

Renginyje taip pat pristatytas Lietuvos pašto tą dieną išleistas V. Into 100-osioms gimimo metinėms skirtas pašto ženklas, kuriame panaudota 1985 metais daryta Bernardo Aleknavičiaus nuotrauka iš ELTA fotobanko archyvo.

V. Intas nuo 1957 metų Mosėdyje dirbo vidaus ligų gydytoju, kūrybingai derindamas mediciną ir gamtosauginę veiklą. Kartą, lankydamas pacientus, jis pamatė apie 50 kg sveriantį akmenį ir jį dviračiu parsigabeno į ligoninės kiemą. Nuo tada ir prasidėjo didžioji gydytojo meilė akmenims. Dalį jų V. Intas pats susivežė vežimu, traukiamu ligoninės arklio. Žiemomis padėdavo Skuodo melioratorių technika. Kartais keliasdešimt tonų sveriančių akmenų kelionė į Mosėdį užtrukdavo beveik savaitę.

1979 m. vasario 26 d. nuspręsta Mosėdyje įsteigti Respublikinį unikalių akmenų muziejų. 1984 metais pradėtas sodinti akmenų muziejaus parkas, o 2000-aisiais muziejaus dendrologinė kolekcija paskelbta valstybės saugomu gamtos objektu. Joje yra 15 ypač vertingų augalų rūšių. 2005 m.  spalio 7 d., akmenų muziejui suteiktas Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejaus vardas. 

1988 metais V. Intui suteiktas Nusipelniusio gamtos apsaugos darbuotojo vardas, 1994 metais jis apdovanotas Valdo Adamkaus vardo premija, 1997 metais tapo Skuodo rajono Garbės piliečiu, o 1998 metais apdovanotas  Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. Muziejaus įkūrėjas mirė 2007 m. 

Šiuo metu muziejuje eksponuojama daugiau kaip 150 tūkst. akmenų ir akmenėlių kolekcija – Lietuvoje paplitę Baltijos regiono uolienų rieduliai. Didžiausias muziejaus eksponatas sveria 80 tonų, mažiausias – vos kelis gramus. Restauruotame vandens malūne įrengta ekspozicija, kurioje eksponuojami geologiniai žemėlapiai, uolienų nuotrupų klasifikacija, suakmenėję gyvūnai ir augalai, iš įvairių šalių atvežti ir muziejui padovanoti akmenys. Čia taip pat eksponuojami iš žmogaus organizmo išoperuoti svetimkūniai, Lietuvoje augančių medžių skerspjūvių kolekcija.

V. Into sukurtas akmenų muziejaus kolekcijoje – įvairios uolienos, rieduliai bei geologinės formacijos, atkeliavusios į Lietuvą per ledynmečius. Muziejus garsėja ir dendrologine kolekcija. Parke augantys reti, nematyti medžiai ir krūmai, sodinti paties muziejaus įkūrėjo, parodo riedulių įvairiaspalviškumą. Parko dendrologinę kolekciją sudaro 17 itin retų augalų, 131 augalas taksonas (49 pušūnai, 82 magnolijūnai) ir 30 registruotų Lietuvos genų banke.

Kasmet Akmenų muziejų aplanko apie 12-15 tūkst. lan­kytojų. 

Skuodo rajonas

 

 

 

„XXI amžius“, 2025 m. gruodžio 19 d., nr. 47–48 (2660–2661)