Paminėta Vaikų globos savaitė 

Agnė Kuzmickaitė prie savo sukurtos 3,5 m aukščio sparnų skulptūros

Marius Giedraitis

Pasimatuok sparnus. Tokiu šūkiu visose Lietuvos savivaldybėse minėta Vaikų globos savaitė. Šių metu pagrindinis simbolis – sparnai, simbolizuojantys ne tik galimybę skristi, bet ir augti žmogui kaip asmenybei. Specialiai Vaikų globos savaitei drabužių dizainerė Agnė Kuzmickaitė sukūrė ypatingą 3,5 m aukščio sparnų skulptūrinį objektą, kuris buvo eksponuojamas Vilniaus Lukiškių aikštėje, vėliau – Druskininkų mieste. 

Globojamų vaikų skaičius didėja

Pasak Ilmos Skuodienės, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės,  mūsų visų – tiek vaiko teisių gynėjų, tiek globos srityje dirbančių partnerių – kelerių metų nuoseklus ir nepaprastai svarbus darbas, kuriuo skleidžiame žinią visuomenei apie globos prasmę bei kviečiame žmones atverti savo širdis ir namų duris tėvų globos netekusiems vaikams, jau leidžia džiaugtis pozityviais pokyčiais.

„Gera stebėti kasmet didėjantį šeimoje globojamų vaikų skaičių, kuris liudija, jog mes tampame vis jautresni globojamo vaiko kasdienybei ir ateičiai, esame pasiruošę jį priimti ir dalintis tuo, kas mums brangiausia, o svarbiausia, vis atviriau ir garsiau pasakojame savo sėkmės istorijas, kurios įkvepia kitus ir skatina rinktis globėjo kelią. Tad šią ypatingą globos savaitę – tarp vykstančių renginių, susitikimų, pokalbių – kviečiu nuoširdžiai padėkoti tiek esamiems globėjams, tiek pastebėti ir padrąsinti tuos žmones, kurie vis dar svarsto galimybę įgyvendinti vieną prasmingiausių veiklų bei išpildyti bent vieno vaiko gyvenimo svajonę – atrasti savo šeimą“, – sakė I. Skuodienė.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Vilmos Augienės, vaikų globa Lietuvoje žengia labai didelius žingsnius, reformuojasi, kinta. „Džiaugiuosi, kad dauguma tėvų globos netekusių vaikų globojama šeimose ar šeimynose. Tai yra mūsų valstybės pasiekimas. Dar visai neseniai turėjome kitokią sistemą, kurioje dominavo institucijos, o globa šeimoje buvo apipinta mitais. Mūsų tikslas – toliau mažinti mitus, kalbėti apie globą ir dėkoti globėjams. Ši savaitė tegul būna skirta sparnų matavimui, minčių puoselėjimui apie prasmingą veiklą, ryžtui pabandyti ir suteikti sparnus ir namus vaikams, kuriems to reikia“, – sakė V. Augienė.

Gegužės pabaigoje daugiau nei 5000 vaikų, netekusių tėvų globos, augo šeimos aplinkoje, t.y. daugiau nei 3700 globėjų (rūpintojų) ir budinčių globotojų šeimose, šeimynose. Tiesa, vis dar 1181 gyveno globos institucijose. Skaičiuojama, kad kasdien Lietuvoje 6 vaikams reikalingi budintys globotojai ar globėjai.

Pasak globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovės Rugilės Ladauskienės, Vaikų globos savaitės renginiai, susitikimai, seminarai, meninės instaliacijos – puiki galimybė kalbėti apie vaikų globą, griauti sklandančius mitus, priminti apie prasmę globoti.

„Džiugu, kad visuomenė tampa atviresnė, globos tema nebėra tabu, mažėja ir tėvų globos netekusių vaikų skaičius. Dabar sunku surasti šeimą, kuri artimoje ar tolimoje aplinkoje nebūtų susijusi su globa. Nors požiūris į globą palyginus dabartį ir prieš 10 metų kardinaliai pasikeitė, deja, globėjų vis dar trūksta. Neabejoju, kad globa gali suteikti sparnus tiek globėjams augti ir subręsti kaip asmenybėms, tiek tėvų globos netekusiems vaikams įgauti pasitikėjimo, drąsos ir meilės gyvenimo kelyje“, – sakė R. Ladauskienė.

Vaikų globos ekspertės teigimu, šių metų šūkis „Pasimatuok sparnus“ nurodė ir tai, kad nei vienas vaikas nėra per didelis ir niekada nėra per vėlu globoti. Visose savivaldybėse buvo statomi, piešiami, lipdomi, kabinami įvairūs sparnai ir žmonės kviečiami įsitraukti į iniciatyvą.

Nauja globos forma

Pasak R. Ladauskienės, nuo liepos 1 dienos Lietuvos globos sistemoje pradėjo veikti Nuolatinio globotojo institutas, kuriuo siekiama, kad kuo daugiau vaikų, likusių be tėvų globos, augtų šeimose.

„Tai nauja globos forma, kai globėjas gaus atlygį ir galės globoti ypatingus vaikus – tuos, kurie susiduria su didžiausiais iššūkiais ir dažnai lieka gyventi bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Į šią grupę pateks vaikai, kuriems reikia daugiau dėmesio, laiko, pagalbos – vaikai, turintys nesėkmingą globos ar įvaikinimo patirtį, sunkiai išgydomų ar nepagydomų raidos ar psichikos sutrikimų, turintys daugiau nei tris brolius ar seseris, vaikai vyresni nei 10 metų, nepilnamečiai su gimusiais kūdikiais. Vaikas užaugs pas nuolatinį globotoją iki kol jam „užaugs sparnai“, sueis pilnametystė ir jis pradės savarankišką gyvenimą“, – pasakoja R. Ladauskienė.

Lukiškių aikštėje – dviejų drugelių apkabinimas 

Sparnų simbolika Vaikų globos savaitės metu buvo sutinkama Lietuvos miestų aikštėse, kitose viešose erdvėse. Vilniaus Lukiškių aikštę papuošė unikalus drabužių dizainerės A. Kuzmickaitės sparnų skulptūrinis objektas.

„Žinojau, jog šių metų šūkis yra „Pasimatuok sparnus“, o sparnai yra neatsiejama vieno iš mano kūrybos simbolių – drugelio – dalis. Norėjosi perteikti globą – kaip dviejų suaugusiųjų žmonių sukuriamą, nors ir laikiną, bet saugią erdvę trečiajam – vaikui. Taip gimė idėja sujungti du drugelius, kurių viduryje atsistojęs žmogus gali pasijausti tarsi apkabintas, ne vienišas, lyg namelyje, „globojamas“. Kadangi drugelio simbolis siejasi su lengvumu, skrydžiu, nesinorėjo vizualiai sunkaus objekto, todėl pasirinkau veidrodinį paviršių. Idėją techniškai įgyvendinti padėjo menininkai Rytis Urbanskas ir Jurgis Paškevičius“, – pasakojo pirmą kartą tokio mastelio projektą įgyvendinusi A. Kuzmickaitė.

Drabužių dizainerė prisipažįsta, kad tiesiogiai su vaikų globa nėra susidūrusi, nors yra apie ją ne kartą pagalvojusi.

„Su globa plačiau susipažinau kalbėdamasi su menininku A. Gatavecku, su kuriuo kartu mokėmės Vilniaus dailės akademijoje. Jo ir jo brolio istorija įkvepianti. Suprantu, kokia neįkainojama dovana vaikui gali tapti reikiamu momentu parodytas rūpestis, dėmesys bei supratimas. Mano nuomone, Lietuvoje daug žmonių jaučia poreikį tėvystei, bet visiems gyvenimas susiklosto skirtingai, tad galima pagalvoti – galbūt savyje esantį poreikį kažkuo rūpintis galima išreikšti tampant globėju“, – teigė A. Kuzmickaitė.

Sparnų skulptūros kūrėjos nuomone, žmonėms svarbu suteikti kuo daugiau informacijos apie globą, kaip praktiškai tapti globėju ir tai galbūt kam nors išsklaidytų baimes ir stereotipus bei paskatintų pagalvoti apie šį daug prasmės suteikiantį poelgį.

Nėra svetimų vaikų, tik tie, kuriems reikia šilumos ir namų

Vaikų globos savaitės pristatyme Vilniuje dalyvavusi Eglė Vaitkevičienė vaikus globoja jau 18 metų ir į savarankišką gyvenimą išleido 15 vaikų. Šiuo metu Zarasuose su vyru gyvenančios Eglės šeimoje – penki nepilnamečiai, o dar penki 18-mečiai ruošiasi kelti sparnus.

Pasak E. Vaitkevičienės, kalbėdami, skleisdami žinią apie globą, mes griauname mitus ir įsitikinimus. „Kartu kuriame bendruomenę, kurioje galima rasti palaikymą ir siunčiame žinutę visuomenei, kad vaikai yra vaikai. Nėra svetimų vaikų, yra tik tie, kurių dar nepažįstame ir kuriems, galbūt, labai reikia mūsų laiko, širdies ir namų“, – sakė E. Vaitkevičienė.

Globėja tapti ją turbūt labiausiai paskatino vidinis teisingumo jausmas. „Manau, kad kiekvienas vaikas turi turėti šeimą  ir kažkam priklausyti. Globa labai augina – praplečia tolerancijos ir galimybių ribas, leidžia pakeisti pasaulį, net jei ir vieno žmogaus, tai yra prasminga ir svaru“, – neabejoja vaikų globos ambasadorė.

Atlikėjas ir renginių vedėjas Giedrius Leškevičius prisimena, kad su vaikais, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių reikia globos, rimčiau pirmą kartą susitiko prieš keliolika metų. Tąkart jį koncertuoti pakvietė tuometiniai Alytaus vaikų globos namai.

„Iki šiol atsimenu degančias noru bendrauti tų vaikų akis, tas rankas, kurias savaime norisi imti ir laikyti, taip perduodant dalį savo šilumos, kurios jiems taip reikia! Todėl, kai mano buvusi tikybos mokytoja Rasa pakvietė tapti globos ambasadoriumi – iš karto sutikau. Turiu ir noro, ir galimybių prisidėti, skleisdamas žinią apie globą ir jos naudą, – sakė G. Leškevičius. – Apie globą svarbu kalbėti pirmiausiai tam, kad išsklaidytume mitus apie vaikus, kurių neaugina biologiniai tėvai.“

G. Leškevičiui sparnai – laisvės simbolis. Ant jo, tik laisvas nuo stereotipų žmogus gali augti. Tas vaikas, kurio aplinka nemenkins, stereotipiškai mąstydama apie tai, kodėl jis auga ne šeimoje, neabejotinai jausis laisviau, mąstys plačiau, pažins ir pasieks daugiau.

Globojančių šeimų festivalis Druskininkuose 

Vaikų globos savaitės pabaigoje visos Lietuvos globėjai „suskrido“ pailsėti ir pabendrauti su bendraminčiais į globojančių šeimų festivalį „Vaikai yra vaikai“ Druskininkuose. Į jį šiemet „suskrido“ daugiau nei 5000 globotinių, globėjų, budinčių globotojų, šeimynų, globos srityje dirbančių žmonių ar besidominčių globa. Čia iš kiekvienos Lietuvos savivaldybės atvyko globos centrai, globėjai, kurie papasakojo apie savo veiklą ir kvietė sužinoti daugiau apie globą.

Druskininkų aerodrome buvo laukiami visi norintys kartu su vaikų globos bendruomene pasidžiaugti prasminga veikla ir linksmai praleisti laiką unikaliame globojančių šeimų festivalyje. 

„Noriu nuoširdžiai padėkoti daugiau nei 3 tūkst. žmonių, Lietuvoje pasirinkusių globėjo kelią ir ypatingą globos misiją dėl mūsų visų vaikų atliekančių su didžiuliu ryžtu ir atsidavimu. 

Jūsų visų kasdieniai iššūkiai ir laimėjimai, kuriuos išgyvenate globodami vaikus, yra besąlygiškos meilės pavyzdys visuomenei, o tėvų globos netekusiems vaikams kasdien suteikia dar vieną galimybę patikėti pasauliu – patirti kito žmogaus dovanojamą rūpestį ir saugumą, pajausti, ką reiškia turėti šeimą ir suprasti, kas yra tikrieji namai“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė I. Skuodienė.

Globa – ir sena svajonė, ir netikėti pasirinkimai

Globojančių šeimų festivalio „Vaikai yra vaikai“ metu kiekvienos savivaldybės centras individualiose erdvėse pristatė savo veiklą. Renginyje apsilankė ir daugelis globėjų.

Šeimynos steigėja iš Klaipėdos Jolanta Vaičiulienė sakė, kad globa – jos sena svajonė. „Prieš trejus metus tapau budinčia globotoja, o dabar atėjo poreikis šeimynos steigimui. Jau prieš vestuves žinojau, kad auginsiu ne tik savo vaikus, ką ir sėkmingai dabar darau“, – sakė J. Vaičiulienė.

Jonavoje gyvenantis Medardas Pūkas į festivalį atvyko jau ketvirtus metus iš eilės ir stebėjo organizatorių kūrybiškumu pateikti viską įdomiai ir netikėtai. Jo šeima globoti nusprendė netikėtai, prieš septynerius metus nutikus nelaimei pažįstamiems žmonėms. Šiuo metu šeimoje auga keturi globotiniai – 10, 12, 14 ir 16 metų. „Kaip aš juokauju vaikams, jūs mane padarėte visuomenėje gerbiamu žmogumi“, – šypsosi M. Pūkas. 

Sparnai – galimybė skristi ir augti kaip asmenybei

Druskininkams pagrindinį globojančių šeimų festivalio simbolį – sparnus – kūrė M. K. Čiurlionio meno mokykla. Tai fėjos sparnai – lengvi, plazdantys vėjyje, subtilių spalvų, žėrintys, lengvi.

„Fėjos sparnus buvo galima pamatyti visą Vaikų globos savaitę pačioje kurorto širdyje, Pramogų aikštėje. Norime, kad kuo daugiau druskininkiečių ir svečių galėtų prie jų nusifotografuoti ir pamatyti šio simbolio nešamą žinutę apie globą“, – teigė Druskininkų savivaldybės Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Vaiva Žagunienė.

Renginyje buvo galima matyti įvairiausių sparnų – pagrindinio šių metų simbolio – variacijų. Ne tik stovėjo sparnų formos krėslai, plazdėjo vėliavos, bet šis simbolis tapo žaisminga dalyvių įvaizdžio detale. Sparnai simbolizuoja ne tik galimybę skristi, bet ir žmogui augti kaip asmenybei, o šiemetiniu šūkiu „Pasimatuok sparnus“ – kviesta pasitikrinti globos galimybes.  Į Druskininkus iš Vilniaus atvežta ir drabužių dizainerės A. Kuzmickaitės sukurta unikali 3,5 m aukščio sparnų skulptūra, prie kurios nusidriekė didžiulė eilė norinčiųjų įsiamžinti.

„Drąsiai galima teigti, kad visuomenė tampa atviresnė, globos tema nebėra tabu, požiūris į globą kardinaliai pasikeitė, o dauguma tėvų globos netekusių vaikų globojama šeimose ar šeimynose. Tai yra mūsų valstybės pasiekimas. Džiaugiamės, kad jau penktą kartą šalyje organizuojama globos savaitė, o globojančių šeimų festivalis vyksta ketvirtus metus iš eilės“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

Rekordo siekimas, pramogos ir sveikinimai

Festivalyje šiemet buvo siekiama ir rekordo – daugiau nei 250 vaikų globos srityje dirbančių žmonių giedojo globėjams specialiai sukurtą himną „Laikyk mane“. Renginyje netrūko ir žaismingų pramogų – milžinus primenantys linksmieji kojū­ki­nin­kai kūrė puikią nuotaiką ir dalino komplimentus, magijos teatras „DiArchy“  su globos ambasadore Diana Gaičiūnaite-Dirme rodė neįtikėtinus triukus, specialiai paruoštame ba­sei­ne vaikai sukosi gigantiškuose kamuoliuose, o šokių studija „Dosado“ visus pakvietė į masinį šokį kartu su muzikiniu fontanu.

V. Augienės teigimu, šioji šventė suburia visas globojančias šeimas, šeimynas tam, kad dar kartą pabrėžti ir priminti kokie svarbus jie yra mūsų šaliai.

„Šiais metais norime pasidžiaugti ir tuo, kad  šventėje dalyvavo ir vaikai bei darbuotojai iš bendruomeninių vaikų globos namų, juk jų darbas taip pat yra be galo prasmingas.  Dėkoju visiems globėjams, budintiems globotojams, įtėviams už kilnią misiją, atvėrus savo namų duris tėvų globos netekusiems vaikams, taip pat ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams už prasmingą darbą“, – festivalio dalyvius sveikino Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.

Tvirta globėjų bendruomenė atvira visiems

Globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė džiaugiasi, kad globėjų festivalis tapo ne tik nuotaikingu, bet ir prasmingu įvykiu visiems globos srities žmonėms

„Akivaizdžiai matome kaip tvirtėja globėjų bendruomenė, kuri dalinasi savo patirtimi, išmintimi, savo pavyzdžiu gali motyvuoti kitus, dar tik svarstančius. Tvirta bendruomenė šiemet į savo būrį pakvietė visus norinčius – festivalis tapo atviru visiems. Skaičiuojama, kad kasdien Lietuvoje 6 vaikams reikalingi budintys globotojai ar globėjai. Galbūt kažkam šis festivalis taps tuo mažu postūmiu „pasimatuoti sparnus“, o mes visuomet pasirengę jiems padėti“, ­– teigė R. Ladauskienė.

Naujausiais duomenimis, daugiau nei 5000 vaikų, netekusių tėvų globos, auga šeimos aplinkoje, t.y. daugiau nei 3700 globėjų (rūpintojų) ir budinčių globotojų šeimose, šeimynose. Tiesa, vis dar 1181 gyvena globos institucijose.

Festivalio estafetė perduota Trakams

Pasak Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko, Druskininkuose niekada nebuvo vaikų namų. Net tuomet, kai visos kitos savivaldybės turėjo tokias įstaigas, miestas siekė, kad vaikai, negalintys augti savo šeimose, būtų globojami artimųjų, giminaičių ar kitose šeimose.

„Nuolatinis nuoširdus darbas su biologiniais tėvais, jų artimaisiais, pagalba jiems sprendžiant iškilusias šeimynines problemas, dažnai padėdavo sumažinti be tėvų globos likusių vaikų skaičių. Kitais atvejais, kartu su vaiko teisių specialistais visuomet stengėmės, kad vaikas liktų gyventi mūsų bendruomenėje, ieškojome globėjų artimųjų rate, teikėme jiems reikalingą informaciją ir įvairią paramą. Džiaugiamės, kad apie globos tema imama kalbėti garsiai, atvirai, kad galime prie to prisidėti, o šiais metais – ir būti ta vieta, kur susiburs visos vaikus globojančios šeimos“, – sakė R  Malinauskas.

Renginio pabaigoje Druskininkų meras perdavė globėjų dienos simbolį „Didelis širdies gerumas“ Trakų rajono merui Andriui Šatevičiui – kitąmet, penktasis globojančių šeimų festivalis „Vaikai yra vaikai“ vyks Trakuose.

Visą informaciją apie globą ir įvaikinimą surasite www.globoscentrai.lt, taip pat paskambinę į nemokamą Vaiko teisių liniją 8 800 10 800.

Rimanto Vaitkevičiaus nuotraukos

„Pro vita“, 2024 m. rugsėjo 27 d., nr. 9 (385)