Paminėtas Ažagų-Eimuliškio kautynių 80-metis

Istorijos vingiai

Ona STRIŠKIENĖ, Raimundas KAMINSKAS

BERČIŪNAI-DRAGONYS-DEGLĖNAI. Balandžio 5 die­ną Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčioje šv. Mišiomis prasidėjo Ažagų-Eimuliškio kautynių 80-mečio minėjimas.

Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir šios bažnyčios rektorius kun. teol. lic. Algirdas Dauknys. Vysk. J. Kauneckas homilijoje kalbėjo apie partizanų kovą, jų auką, tikėjimą ir viltį, pabrėžė, kad Ažagų-Eimuliškio kautynės buvo vienos didžiausių kautynių Lietuvoje prieš sovietinių okupantų dalinius.

Po šv. Mišių visiems susirinkusiems dėkojo kun. A. Dauknys 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas dalijosi mintimis apie Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo reikšmę ugdant Lietuvos pilietinį sąmoningumą šian­dien.

Paskui vykta link Ažagų-Eimuliškio kautynių vietą miške. Pakeliui sustota Dragonių kaimo kapinaitėse, Panevėžio rajone, kur 1945 m. balandžio 2 d. broliškame kape palaidotas 21 nežinomas partizanas, žuvęs Ažagų-Eimuliškio mūšyje. Čia 1989 metais pastatytas paminklas žuvusiems Lietuvos partizanams atminti. Renginio dalyviai padėjo gėlių, uždegė žvakes, kartu su kun. A. Daukniu meldėsi. Pasitaikė prastas oras, snigo, pūtė šaltas šiaurys. 

Paskui keliauta link miško, kur vyko mūšis. Stabtelta pamiškėje, kur stovi atminties ženklai, juose įrašyti žuvusiųjų vardai pavardės. Čia sugiedotas Lietuvos himnas, uždegtos žvakės. Kalbėjusiųjų buvo mažai, nes trukdė stiprus vėjas. 

Apie šias kautynes kalbėta Deglėnų bendruomenės namuose.

1945 m. kovo pradžioje Panevėžio apskrityje sovietų  NKVD divizija vykdė puolimą prieš Pušaloto, Pasvalio ir Žaliosios girios partizanus. Persekiojami partizanai pasitraukė į Panevėžio aps. Smilgių vls. Ažagų-Eimuliškio mišką. Apie 350  Lietuvos partizanų miške įsirengė tris stovyklas, kurias kovo 27-osios rytą puolė trys NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko batalionai ir specialusis dalinys (apie 800 žmonių). Sovietų puolimas pradėtas iš vakarų į rytus, siekiant užkirsti kelius Lietuvos partizanams trauktis. Kautynės prasidėjo apie 7 val. ryto. Pirmiausia užpulta Dragonių kaime buvusi stovykla. Pasigirdus šūviams į pagalbą metėsi kaimynystėje stovyklavę partizanų būriai. Tai vienoje, tai kitoje miško vietoje vyko atkaklios kautynės. Jėgos buvo nelygios. Dienos pabaigoje, pasinaudoję tamsa, Lietuvos partizanai Jakūbonių mišku sugebėjo prasiveržti Pakruojo link. Žuvo 76-80 partizanų (pagal okupantus 120 ar 121). Iš jų žinomi: partizanų junginio vadai Jonas Blieka-Genys, Antanas Bručas-Strazdelis ir Antanas Petrauskas, partizanų būrių vadai Bronius Giedrikas-Švelnys, Juozas (Stasys) Kazlauskas ir Kazys Miknevičius-Vitolis, partizanai Jonas Balčėtis, Stasys Baranauskas-Tarzanas, Karolis Beriozovas, Kęstutis Blynas-Šviesa, Napalys Čirpulis, Daktarėlis (slapyv.), Aleksas Daubaras-Karabasas, Antanas Dilininkaitis (Dilinskaitis), Petras Dirvanauskas-Kregždė, Adolfas Gasiūnas-Fiureris, Janina Gelumbeckaitė, Kazys Gelumbickas, Aleksas Gulbinas-Varlė, Jonas Gulbinas-Lapinskas, Leonas Janeliūnas-Montė, Jonas Janulevičius-Stirna, Antanas Jurevičius, Kazys Karaliūnas, Kazys Keršys, Ignas Krivickas, Adelė Lindaitė, Antanas Apolonas Liubickas (Lubickas), Feliksas Lukša, Juozas Mikelionis, Vincentas Mikulevičius, Juozas Mikulskis, Kazys Misiūnas-Nerimas, Liudvikas (Liucijus) Paliūnas, Vladas Pašakinskas, Antanas Petraitis, Juozas Petraitis-Balandis, Juozas Petrauskas, Kazimieras Petravičius-Kregždė, Romas Povilionis, Jaroslavas Pšetulskis (Pšitulskis), Kazimieras Repšys, Antanas Sakalauskas, Janina Simonaitienė, Alfonsas Šimoliūnas-Lapė, Antanas Šimoliūnas, Juozas Šimoliūnas-Kriauza, Antanas Šliogeris, Vladas Šlevas, Domas Tumas-Dulkė, Jonas Tutinas, Juozas Valantinas, Povilas Valatka, Vilhelmas (Vilius) Zablockis (Zablockas) ir Juozas Žiaunys. Į nelaisvę paimta 18 ar 19, iš kurių 5 sužeisti (tokio skaičiaus nepatvirtina paimti ginklai). 

Liudytojai prisimena, kad prieš kokią valandą iki mūšio, žemai virš medžių viršūnių praskrido lėktuvas. Netrukus miško link pradėjo važiuoti tanketės, sunkvežimiai, gurguolės, o lėktuvas vėl ėmė skraidyti virš miško. Nebuvo laiko slėptis, reikėjo ruoštis gynybai. Mūšis prasidėjo ankstų rytą. Lietuvos partizanai į sovietų okupantus šaudė iš už medžių, iš už krūmų ir visą laiką stengėsi išsiveržti iš apsupties zonos, nes miškas buvo apsuptas nuo Ažagų kaimo ir Smilgių miestelio pusės. Mūšis truko iki pavakario. 

Išvykdami  sovietų okupantai susirinko savo žuvusiuosius ir sužeistuosius, susikrovė į du sunkvežimius ir išsivežė. 

Žuvusiųjų Lietuvos partizanų palaikai artimųjų slapta buvo parvežti namo, paslėpti po šiaudais ar pridengti medžių šakomis. Vėliau juos skubiai palaidojo Biržų aps. Pušaloto vls. Jakūbonių kaime, Panevėžio aps. Piniavos vls. Spirakių kaime ir Subačiaus vls. Daukšėnų kaime, Šiaulių aps. Klovainių vls. senosiose Sitkūnų kaimo kapinėse. Kitų žuvusiųjų, kurių artimieji nieko nežinojo apie kautynes, palaikai buvo palikti miške. 

1945 m. balandžio 2 d. Dragonių kaimo kapinaitėse iškastos dvi ilgos tranšėjos, į kurias buvo palaidoti miške dvidešimt vieno žuvusio Lietuvos partizano palaikai. Antkapiniai paminklai ir kryžiai pastatyti XX amžiaus antrojoje pusėje. Paminklinė kompozicija Ažagų-Eimuliškio kautynėse žuvusiems Lietuvos partizanams atminti  atidengta 1990 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos partizanų ryšininkės, politinės kalinės Marytės Tutinaitės-Pundienės-Laimutės rūpesčiu.

Jakūbonių kapinėse yra daug pažymėtų, su pavardėmis, su paminklais kapų, yra dar nežymėtų, gal net ir išnykusių kapelių. Kartu su žygeiviais 1994 metais teko tvarkyti beužželiančias Jakūbonių kapines, nešioti žvyrą, akmenis, statant paminklus partizanams, kuriuos buvo padaręs gyvas likęs partizanas Povilas Šimoliūnas. 

Sušilti, pasidalinti istorinėmis įžvalgomis, išklausyti liudijimų, tuo pagerbiant žuvusiųjų atminimą susirinkta Deglėnų bendruomenės namuose. Apie praeities įvykius, partizanų nenuilstamą kovą ir atminties išsaugojimo būtinybę kalbėta jautriai, pagarbiai.

Kalbėjo svečiai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Pasvalio. Savo kūrybos eiles skaitė Povilas Kulviskas ir Ona Striškienė. Visiems į renginį susirinkusiems bei rėmėjams dėkojo mūšio 80-mečio minėjimo organizatorius Saulius Černa. Kun. A. Dauknys svečiams ir kalbėtojams padovanojo vertingų knygų. Karšta arbata, saldumynais, karšta skania šiupinyne pasirūpino Pušaloto seniūnijos seniūnė Inga Jankauskaitė-Ališauskė ir jos draugai. Nepabūgę žvarbios dienos ir kelionės vieškeliais žmonės deramai pagerbė žuvusiuosius.

Renginį organizavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centro tarybos narys S. Černa kartu su kun. teol. lic.  A. Daukniu. Minėjimą rėmė LPKTS, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys ir šaulys doc. habil. dr. Donatas Stanikūnas bei kiti.

Panevėžio rajonas
Raimundo KAMINSKO nuotraukos

„Abipus Nemuno“, 2025 m. balandžio 18 d., nr. 8 (233)