Paminėtos masinių gyventojų trėmimų metinės

Istorijos vingiai

Kovo 26 dieną Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti, buvo minimos 1949 m. kovo 25–28 d. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykusios masinės gyventojų trėmimo operacijos, slaptuose jos planuotojų ir vykdytojų dokumentuose užkoduotos pavadinimu „Priboj“ („Bangų mūša“) 76-osios metinės. 

Pagal bendrą ištremtų žmonių skaičių tai buvo didžiausi trėmimai okupuotose Baltijos valstybėse, o Lietuvoje – antrasis pagal dydį. Pagrindiniai operacijos „Priboj“ tikslai buvo galutinis lietuvių, latvių ir estų tautų ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo užgniaužimas ištremiant rezistencijos dalyvių šeimas bei palan­kių sąlygų masinei žemės ūkio kolektyvizacijai sudarymas konfiskuojant ir panaudojant kolūkių reikmėms iš­trem­tų pasiturinčių ūkininkų turtą. 

Saugumiečių duomenimis, buvo ištremti 32 107 asmenys, bet, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sukauptais duomenimis, jų buvo daugiau – net 33 736. Iš kaimyninės Latvijos 1949 metais buvo ištremta daugiau nei 42 000, iš Estijos – 21 000 žmonių. 

LGGRTC duomenimis, iš 33 736 anuomet ištremtų Lietuvos gyventojų daugiausia buvo (net 29 588, t. y. 87,7%) lietuvių; kur kas mažiau – len­kų (1 883, t. y. 5,5%); visai nedaug – rusų (213, t. y. 0,6%); kitų – latvių, vokiečių, žydų, totorių, baltarusių – dar mažiau (nuo 166 iki 12, t. y. mažėjančiai nuo 0,4%). Palyginus su anuomet įvykdytais kitų sovietinės imperijos valdomų tautų ar sričių gyventojų trėmimais, lietuviai sudarė net 15%, arba daugiau negu šeštadalį visų tremtinių. Kadangi lietuvių tauta nėra skaitlinga, galima teigti, kad Lietuva buvo viena svarbiausių 1949 metų represijų taikinių. 

Trėmimo operacija prasidėjo kovo 25 d., penktadienį, 6 val. ryto ir baigėsi kovo 28 d., pirmadienį, 18 val. Operacijai vykdyti buvo sutelkta per 30 400 baudėjų. Žmonėms į telkimo punktus suvežti suformuotos 2835 operatyvinės grupės, sudarytos iš operatyvininko (viršininko), dviejų kareivių, dviejų stribų ir trijų partinio-sovietinio aktyvo darbuotojų. Kiekviena tokia grupė turėjo iš namų išvežti po tris šeimas. Nepaisant to, kad operacija „Priboj“ buvo detaliai suplanuota, o jos vykdymui buvo panaudotos milžiniškos pajėgos, nemaža dalis numatytų ištremti žmonių pasislėpė. 

Stengdamiesi įvykdyti planą, neradę numatytų šeimų trėmėjai paimdavo net neįtrauktas į sąrašą. Tokiu būdu buvo surinkta 8765 šeimos (28 981 žmogus: 9083 vyrai, 11 541 moterys, 8357 vaikai iki 15 metų amžiaus). Nors oficialiai kiekvienai šeimai pasiruošti ir susirinkti daiktams buvo skiriama viena valanda, tačiau trėmimus vykdžiusių grupių nariai ir šį minimalų laiką labai dažnai trumpino iki 45 ar net 15 minučių. Stotyse įsteigtose komendantūrose sulaikytieji buvo apklausiami, patikrinami jų dokumentai, o vėliau suvaromi į ešelonus. Trėmimai vyko iš penkiasdešimties Lietuvoje veikusių geležinkelio stočių. Į tremties vietas buvo išsiųsti 24 ešelonai (1474 vagonai). 

Nors trėmimo planas ir buvo viršytas, tačiau beveik 13 800 žmonių, sužinoję apie galimą trėmimą, pasislėpė. Pasislėpusių ir pabėgusių žmonių paieška prasidėjo balandį ir kai kuriose apskrityse užtruko iki liepos mėnesio. Vien balandį buvo surasta ir ištremta dar 3090 žmonių. 

Dauguma tremtinių – 25 161 asmuo (78%) – buvo įkurdinti Irkutsko srities, kiti 7077 (22%) – Krasnojarsko krašto vietovėse. Jie buvo įdarbinti kolūkiuose, tarybiniuose ar miško pramonės ūkiuose, nedidelė dalis – kalnakasybos ar kitų pramonės šakų įmonėse. 

Aukščiausia partinė vadovybė labai palankiai vertino gyventojų trėmimo operacijos rezultatus, daugelis jos vykdytojų buvo apdovanoti valstybiniais apdovanojimais.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija ir nuotrauka

„XXI amžius“, 2025 m. balandžio 4 d., nr. 13–14 (2626–2627)