Partizanų ir sukilėlių keliais
Kovo 9 dieną grupė Panevėžio žygeivių lankėsi Mitkų kaime, Paįstrio sen., Panevėžio r.
Pravažiavus Puodžiūnėlius, sustota netoli Puodžiūnų, eglyne vadinamoje vietoje. Medžių apsuptyje, šalia kelio iš Puodžiūnų į Mitkus, stovi lauko akmuo, ant kurio dabar nebėra lentos su buvusiu užrašu. Šis atminties ženklas pastatytas partizanų pasalos vietoje 1946 m. birželio 9 d. vykusiems agitatoriams, aktyvistams, skrebams bei pavėžėti paimtiems vežikams su arkliniais vežimais. Pasakojama, kad tada ten buvo sužeistas tik vienas partizanas būrio vadas Aleksas Alenčikas-Kelmelis, iš kitų vykusiųjų irgi buvo sužeistų, o žuvo apie penkiolika skrebų. Partizaną Aleksą Alenčiką-Kelmelį bunkeryje gydė tuomet Margiuose gyvenęs gydytojas Jonas Pažemeckas. Keliatojų būryje buvo Jono Pažemecko jauniausia dukra Birutė Melaikienė su savo dukra Rimanta. B. Melaikienė sakė: „Tėtis apie Alenčiko gydymą yra kalbėjęs. Jam teko gydyti ir kitus partizanus ir aplinkinius gyventojus. Už gydytojų pareigos pildymą buvo teistas ir iškalėjo dešimt metų“.
Toliau važiavome prie paminklų Mitkų kaime: pastatytų 1995 metais žygeivių (autorius Bronislovas Mažylis) ir 2009 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro. Paminklai stovi prie kelio, jie skirti partizanams, žuvusiems apsupus jų buvimo vietą. Čia žuvo partizanų būrio vadas mokytojas Vytautas Kulbis, g. 1921 m. iš netolimo Keruočių vienkiemio, Juozas Aleknavičius, g. 1917 m. iš Įstricos kaimo, Jonas Mitka, g. 1925 m. iš Mitkų kaimo, Lietuvos kariuomenės kapitonas Alfonsas Petrulis, g. 1902 m. ir vokiečių kareivis, atsilikęs nuo fronto ir prisijungęs prie partizanų, vadintas Hansu (vėliau sužinota jo pavardė – Donaver Helmutas g. 1914 m.). Žygeiviai apgrėbė aplinką, vyrai nugenėjo topolį, nupjovė jo atžalas, uždegė žvakes, sugiedojo Lietuvos himną. Žygio dalyviams apie čia 1945 m. kovo 5 d.buvusius įvykius pasakojo istorikas Alimantas Stalilionis, jį papildė istorikas, tautodailininkas Bronislovas Mažylis, o visuomenininkė Ona Striškienė, paskaitė motinos Kastancijos Jankevičienės kalbą, parašytą šventinant 1995 m. kovo 5 d. medinį stogastulpį, skirtą partizanams ir jos eilėraštį „Ar esame stiprūs?“. Ji dalyviams pateikė dau vaizdinės rašytinės, fotografuotos medžiagos. Dar kalbėjo šaulys Saulius Černa, medikė Birutė Melaikienė, keliautoja Danutė Čekienė, netoliese senelio sodybą prižiūrintis Saulius Ramoškevičius, žygyje dalyvavęs su sūnumi.
Žygis buvo skirtas Kovo 11-ajai ir Knygnešio dienai (kovo 16-ajai). Dainuoti kvietė žygeiviai Donatas Malinauskas ir Aldona Braidokienė.
Dar keliauta į Mitkų mišką, kur senovėje buvusiose Mitkų kaimo kapeliuose yra palaidoti 1863 metų sukilėliai. B. Mažylis pasakojo, kad tebestovinčiam paminklui ąžuolą parūpino buvęs kraštotyrininkas, ilgametis Kriklinių apylinkės pirmininkas Antanas Mažylis. Stogastulpiui skulptūrą buvo padaręs tautodailininkas Arvydas Petrulis, bet ji dingo, kaip ir dingo varinė lenta su užrašu. Naują skulptūrą ir dekoratyvią lentą su užrašu išdrožė tautodailininkas B. Mažylis.
Kaip asmenys negailintys savo laiko, jėgų saugo, puoselėja tautos istorijos atmintį, taip ir gamta tą dieną džiugino saulėtu gražumu, praeinamais keliais.
Ona Striškienė,
Panevėžio žygeivių klubo narė
Donato Malinausko nuotrauka
„Abipus Nemuno“, 2025 m. balandžio 4 d., nr. 7 (232)