Per Jokūbo šventę susibūrė baltai vakarienei

Jonavos parapijiečiai su klebonu kun. Virginijumi Birjotu baltojoje vakarienėje

Kauno arkivyskupijoje

Jonavos dekanate

JONAVA. Liepos 25-ąją Šv. apaštalo Jokūbo parapijos bendruomenė šventė ypatingą dieną – savo globėjo Šv. apaštalo Jokūbo šventę. Tai diena, kviečianti ne tik prisiminti savo parapijos globėją, bet ir iš naujo pajusti, kokia didelė dovana yra būti bendruomene – kartu melstis, susitikti, dalintis ir džiaugtis vieniems kitais.

Apaštalo Šv. Jokūbo vardas neatsiejamas nuo piligrimystės į Kamino de Santjago, šimtmečius suburiančio žmones į kelią, kuriame svarbus ne tik tikslas, bet ir šalia einantis žmogus. 

„Tad labai prasminga, kad šių metų Šv. Jokūbo dieną po bendros maldos mūsų kelias atvedė prie vieno bendro stalo – pirmą kartą Jonavoje surengtos Baltosios vakarienės, – rašoma parapijos feisbuke. – Baltosios vakarienės idėja gimė 1988 metais Paryžiuje, kai Fransua Paskveras (François Pasquier), norėdamas po ilgesnio laiko susitikti su draugais, pakvietė juos į bendrą vakarienę po atviru dangumi. Kad didelėje žmonių minioje būtų lengva vieniems kitus atpažinti, visi susitarė apsirengti baltai. Paprastas draugų susitikimas tapo gražia tradicija, vėliau išplitusia po daugelį pasaulio miestų. Balta spalva, bendras stalas ir buvimas drauge tapo šventiškos bendrystės ženklu.

Jonavoje prie balto stalo susibūrė ne tik Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo, bet ir Skarulių bei Panoterių parapijų žmonės. Ir kaip gera buvo matyti, kad vakarui nereikia didelių dalykų, kai šalia yra žmogus: pokalbiai, susitikimai, dalijimasis, juokas, šypsenos… Atrodė, kad visą vakarą lydėjo šviesa, viltis ir džiaugsmas.

Žvelgiant į baltai pasipuošusius žmones, susėdusius prie vieno stalo, širdyje kilo paprasta mintis – kokia graži yra mūsų bendruomenė! Gyva, tikinti, atvira, mokanti džiaugtis, priimti, dalintis ir būti kartu. Juk Bažnyčia pirmiausia ir yra žmonės – tie, kurie eina drauge, palaiko vieni kitus ir savo gyvenimu liudija tikėjimą.

Norime, kad Baltoji vakarienė Šv. Jokūbo dieną taptų mūsų gražia liepos 25-osios tradicija. Kad kasmet ši diena mus sugrąžintų prie maldos, bendro stalo ir vienas kito. Kad vis daugiau žmonių patirtų, jog parapija – tai vieta, kur esi laukiamas, kur gali ateiti ir būti kartu.“

Tekstas ir nuotrauka iš parapijos feisbuko

„XXI amžius“, 2026 m. rugpjūčio 7 d., nr. 29-30 (2690–2691)