Pilypo Ruigio XVIII amžiaus žodyno mokslinis leidimas

Mokslo reikmėms išleistas žodynas skelbiamas trimis tomais. Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Kęstutis Pulokas

Pernai minėtos Pilypo Ruigio 350-osios gimimo metinės. Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas, kalbininkas, Biblijos vertėjas, liaudies dainų skelbėjas, giesmių kūrėjas ir vertėjas, evangelikų liuteronų kunigas Pilypas Ruigys (vok. Philipp Ruhig, 1675–­1749) gimė 1675 m. kovo 31 d. Katniavoje, Stalupėnų apskrityje. Nuo 1708 m. kunigavo Valtarkiemyje, čia ir mirė 1749 m. balandžio 6 d. 

Balandžio 2-3 dienomis Lietuvių kalbos institute Vilniuje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Pilypas Ruigys ir Apšvietos epocha“, kurią surengė Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centras ir Baltų studijų draugija (Gesellschaft für Baltische Studien e. V., Vokietija). O jubiliejaus metams baigiantis išleistas Pilypo Ruigio žodynas (Vilniaus universiteto leidykla, 2025). Tai pirmasis Mažojoje Lietuvoje išėjęs lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodynas, išspausdintas Karaliaučiuje 1747 metais, praėjus dviem šimtams metų po pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“. 

Mokslinis žodyno leidimas publikuojamas pirmą kartą. Jį rengė Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. (HP) Ona Aleknavičienė ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė dr. Vilma Zubaitienė. Mokslo reikmėms išleistas žodynas skelbiamas trimis tomais: I-ąjį sudaro faksimilė (leidimui pasirinktas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje Retų spaudinių skyriuje saugomas egzempliorius), II – kritinis leidimas ir studija (parengė V. Zubaitienė), III – lietuviškų žodžių indeksas ir studija (parengė O. Aleknavičienė).

P. Ruigio žodyną pristato Vilma Zubaitienė ir Ona Aleknavičienė. Jono ČESNAVIČIAUS nuotraukos
P. Smuglevičiaus salėje surengto žodyno mokslinio leidimo sutiktuvių dalyviai. Kęstučio Puloko nuotrauka
Žodyno tritomio rengėjos Ona Aleknavičienė ir Vilma Zubaitienė pristato leidinį. Kęstučio Puloko nuotrauka

Solidų tritomį buvo galima išvysti Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje Vilniaus universiteto leidyklos stende. O kovo 6 dieną VU bibliotekoje, P. Smuglevičiaus salėje, surengtos žodyno mokslinio leidimo šventinės sutiktuvės. 

Pakiliame pristatymo renginyje dalyvavo tritomio rengėjos Ona Aleknavičienė ir Vilma Zubaitienė, recenzentė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vyr. mokslo darbuotoja, doc. dr. Žavinta Sidabraitė, VU Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvių kalbos instituto direktorius dr. Darius Ivoška. 

Renginį vedė LKK docentė dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė. Žo­dy­no rengėjas, o ypač ir savo asmeninį jubiliejų šventusią Vilmą Zubai­tie­nę, gausiai sveikino kolegos. 

Leidėjų parengtoje tritomio anotacijoje pažymima, kad šis kritinis leidimas – reikšmingas šaltinis lietuvių kalbos istorijos ir leksikografijos tyrimams, leidžiantis išsamiai pažinti XVIII amžiaus lietuvių kalbos vartoseną ir raidą. Žodyno indeksas aktualus kalbos istorikams, leksikologams, leksikografams ir dialektologams, taip pat naudingas knygotyrininkams, paremiologams, religijotyrininkams. Kadangi P. Ruigio žodynas yra Šviečiamojo amžiaus kūrinys, jame gausu duomenų etnografijos, piniginių vienetų ir mokesčių istorijos, žemės ūkio, botanikos, medicinos ir farmacijos istorijos tyrimams. 

„XXI amžius“, 2026 m. balandžio 17 d., nr. 15-16 (2676–2677)