Po restauracijos bažnyčia atvėrė duris tikintiesiems
Šiaulių vyskupijoje
Kelmės dekanate
UŽVENTIS. Įgyvendinus avarinės būklės likvidavimo projektą, duris tikintiesiems vėl atvėrė Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia. Beveik septynerius metus stebėję, kaip vyksta bažnyčios tvarkybos darbai, pusę pastarųjų metų meldęsi kapinių koplyčioje ir parapijos namuose, rugsėjo 22-ąją parapijos tikintieji pagaliau galėjo įžengti į savo šventovę, šimtmečius saugančią vietos žmonių tikėjimą.
Ta proga miestelyje net keletą dienų vyko padėkos Dievui iškilmės – sakralinės muzikos koncertas, tikėjimo liudijimai, svečiavosi Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia – viena iš Lietuvos medinės istorijos lobyno. Užėjus į jos vidų nejučia aplanko mintis apie čia besimeldusią Užvenčio parapijietę Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą – vieną religingiausių XX amžiaus pradžios lietuvių rašytojų ir vieną žymiausių krikščioniškosios pedagogikos kūrėjų Lietuvos pedagogikos istorijoje. Šiluma ir ramybe spinduliuoja penki liaudies baroko altoriai, kurias puošia primityvios medinės skulptūros. 1830 metų bažnyčios inventoriuje nurodyta, kad Didysis altorius „jau senas“, matyt, šis altorius yra seniausias bažnyčioje. Jis istorizmo stilistikos, puošnus, dekoruotas kiaurapjūvėmis kolonomis ir drožinėtais sparnais, su tabernakuliu. Altorius ypatingas tuo, kad yra galimybė titulinių atlaidų ar kitomis progomis keisti jo paveikslus. Šoniniai altoriai menkiau dekoruoti ir įrengti vėliau nei didysis, jų paveikslai nutapyti XIX amžiaus pabaigoje ar XX amžiaus pradžioje. Be šių altorių, bažnyčioje taip pat yra kitų vertingų meno kūrinių, daug autentiškų medinio interjero elementų, iš kurių paminėtinos įstrižos kolonos ant girnapusių.
Pirmosios Užvenčio bažnyčios istorija siekia XVII amžiaus pradžią, kai 1609 metais Žygimanto Senojo privilegija Užvenčio bažnyčiai patvirtinta pirmoji žemės fundacija. Pati bažnyčia pastatyta 1638 metais LDK iždininko ir matininko Gabrieliaus Vainos rūpesčiu. 1701 metais Šiaurės karo metu į Užventį buvo užsukęs Švedijos karalius Karolis XII. Jis savo kareiviams leido plėšti ir deginti miestelį. Liepsnose žuvo ir bažnyčia. Ji atstatyta 1703 metais klebono kun. Juozapo Judelevičiaus ir parapijiečių lėšomis. Manoma, kad bažnyčią statė švedų belaisviai, kurie rąstus statyboms gabeno iš netoliese esančio miško per Ventos upę. Tai liudija seni vietos gyventojai, kurie šią seklią upės vietą vadina „švedų brasta“. Bėgant metams ir blogėjant ne tik bažnyčios išorės, bet ir vidaus būklei, ji rekonstruota koliatoriaus, Lenkijos karalystės iždo ministro, kunigaikščio Druckio-Liubeckio lėšomis. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad tai įvyko 1825 arba 1835 metais.
Šiemet Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios simbolinis atidarymas prasidėjo kultūros centro organizuotu koncertu „Giesmė ir žodis Tavo garbei“. Vyko ir operos solisto Jono Sakalausko bei pianisto Dariaus Mažinto pasirodymas, dainavo Kretingalės ir Joniškio kultūros centrų moterų chorai, poetinę kompoziciją atliko Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Bazilionių skyriaus mėgėjų teatras.
Šeštadienį jaukioje, autentišką aplinką išsaugusioje bažnyčioje pirmoji iškilmių dalis buvo skirta liturginėms apeigoms – Dievą giesmėmis šlovino bei tikėjimo liudijimais dalijosi svečiai – Šiluvos maldos grupė. Vėliau vyko naktinė Švenčiausiojo Sakramento adoracija.
Sekmadienio šv. Mišias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, koncelebravo Tytuvėnų parapijos klebonas, užventiškis kun. Evaldas Alūza ir Užvenčio parapijos klebonas kun. Aivaras Jurgilas. Apeigoms pasibaigus, sveikinimo žodį tarė vyskupas Eugenijus Bartulis. Pasidžiaugęs, kad tikintieji saugiai galės rinktis restauruotoje bažnyčioje, vyskupas atkreipė dėmesį, kad vis dėlto svarbiausia atkurti šeimos, namų bažnyčias, nes tai – tikėjimo pamatas. Jis paragino kiekvieną tikintįjį sekmadieniais, vos suskambus varpams, atvykti į pamaldas ir pasisemti dvasios ramybės, nes pastatas be žmonių – nieko vertas. Vysk. E. Bartulis įteikė padėkas parapijiečiams už jų finansinę paramą, skirtą bažnyčios restauravimui, apdovanojo ir tuos, kas prie jos atnaujinimo prisidėjusiems geranorišku ir nuoširdžiu darbu.
Klebonas kun. A. Jurgilas padėkojo vyskupui už tai, kad, sudėliojus vyskupijos finansavimo prioritetus, Užvenčio bažnyčia atsirado pirmoje vietoje. Jis taip pat padėkojo anksčiau Užvenčio parapijoje klebonavusiam kun. Donatui Klimašauskui už inicijuotą bažnyčios restauravimą. Jis kartu su Lietuvos Respublikos Seimo nare Alma Monkauskaite sugebėjo atkreipti Vyriausybės dėmesį į buvusią avarinę šio statinio būklę. Žinoma, kad jau 1934 metais šią bažnyčią norėta nugriauti ir vietoj jos pastatyti naują mūrinę, nes Kretingos ir Šiaulių apskričių inspektoriai tada, įvertinę bažnyčios būklę, konstatavo, kad nors bažnyčios sienojų didžioji dalis sveika, pati bažnyčia yra pastatyta blogai, dėl to sienos išklypusios ir nelygios, bažnyčios remontuoti neverta. Naujos bažnyčios statybą rėmė, jos Statybos komiteto aktyvus narys buvo ir tuometinis Užvenčio dvaro savininkas signataras Jonas Smilgevičius. Tačiau Vytauto Didžiojo kultūros muziejus, kuriems valdžios buvo pavesta rūpintis paminklų apsauga, šio muziejaus direktorius P. Galaunė leidimo darbams nedavė. Taip iki mūsų dienų išliko vertingas liaudies medinės sakralinės architektūros statinys, kuris dabar yra saugomas valstybės. Klebonas kun. A. Jurgilas pažymėjo, kad „mes privalome dabarties ir ateities kartoms išsaugoti savitą kultūrinį ir architektūrinį paveldą. Jei juo nesirūpinsime šiandien, rytoj galbūt nebereikės. Smagu, kad tai supranta ir į šį procesą noriai įsijungė vietos valdžia, kad tai svarbu parapijai bei kitoms organizacijoms.“
Širdingi padėkos žodžiai nuskambėjo dabartiniam klebonui kunigui Aivarui, itin daug laiko skyrusiam Užvenčio bažnyčios tvarkybos darbams. Už nuoširdų darbą bei bažnyčios restauraciją Užvenčio parapijos tikinčiųjų vardu kun. A. Jurgilui simboliškai įteikta ir tautodailininko Rimanto Zinkevičiaus „Rūpintojėlio“ skulptūra.
Per antrąją iškilmių dalį buvo smulkiai papasakota, kokia buvo įgyvendinto bažnyčios restauravimo projekto eiga: 2017 metais pasirašyta sutartis su „Lietuvos paminklais“ dėl tyrimų ir projekto parengimo. Vykdant projektą buvo atlikti stogo, fasadų ir dalies vidaus laikančiųjų konstrukcijų tvarkybos darbai – tyrimai, restauravimas, remontas ir avarijos grėsmės pašalinimo – apsaugos techninių priemonių įrengimas. 2019 metais pradėti pirmieji darbai – nuogrindos aplink bažnyčią ardymas ir grunto tvirtinimas. 2020 metais naujais pakeista dalis bažnyčios sienojų (tų, kurie buvo sutręšę). 2021–2022 metais atnaujintas statinio fasadas, jis apkaltas naujomis lentomis (20 % senų lentų buvo išsaugota). 2023 metais perdengtas bažnyčios stogas. 2024 metais vyko darbai bažnyčios viduje – buvo remontuojamos grindys, sienos, lubos. Projektas finansuotas pagal „Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto (kultūros, švietimo, paveldotvarkos) programą“. Projekto vertė – 603 715 eurų.
Milda Balvočiūtė-Knyzelienė
Zemaitiuzeme.lt
Gabrielės Knyzelytės nuotraukos
„XXI amžius“, 2024 m. spalio 11 d., nr. 37–38 (2602–2603)