Pradžia – su planais ir apdovanojimais
Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje
Birutė NENĖNIENĖ
KUDIRKOS NAUMIESTIS. Nors šio pavasario potvynio nepatyrę ramiai teka vandenys Šešupėje ir jos intake Širvintoje, tačiau prie šių upių santakos įsikūrusiame Kudirkos Naumiestyje jaučiasi sujudimas.
Minint Valstybės atkūrimo dieną, Vasario 16-ąją, oficialiai miestas pristatytas kaip šių metų Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Pristatyti tai simbolizuojantys akcentai. Kaip žinia, mažosios kultūros sostinės simbolis yra gaidys, o Kudirkos Naumiesčio pagrindinis akcentas yra Vincas Kudirka. Dailininkės Indrės Siaurusevičiūtės sukurtame mažosios kultūros sostinės ženkle Vincas Kudirka stilizuotas, su akiniais nuo saulės… Šis akcentas Kudirkos Naumiestyje figūruos visus metus.
Tad ir natūraliai kyla retoriniai klausimai: kaip į Lietuvą, į dabartinį pasaulį žiūrėtų, jei dabar gyventų Vincas Kudirka, kaip į jį žiūrėtų šiuolaikinis jaunimas? Ar tik V. Kudirka nebūtų influenceris (nuomonės formuotojas)? Tikriausiai jis rastų ką visiems pasakyti ir tie jo pasakyti žodžiai būtų svarbūs ir reikšmingi… Taigi, jis mato mus, o kaip mes jį matome?, – taip buvo svarstoma mažosios kultūros sostinės atidarymo įžangoje, pabrėžiant, kad sveikinamasi ne tik iš mažosios kultūros sostinės, bet ir iš Lietuvos miesto, kuriame gimė „Tautiška giesmė“.
O tada visa salė bei ant scenos suaugusieji ir vaikai giedojo Lietuvos himną, tuo liudydami, kad mažos kultūros nebūna. Mažosios kultūros sostinės projektas – tai nėra įsipareigojimas tik metus būti kultūringiems… Suburtomis visų mieste veikiančių įstaigų, organizacijų ir visuomeninių sambūrių jėgomis apie Kudirkos Naumiesčio žmonių veržlumą ir darniai gliaudenamus projektus išgirs visa Lietuva…
Tą dieną visi gausūs svečiai, vietos valdžios atstovai kalbėjo apie meilę Lietuvai ir savo miestui, apie džiaugsmą gyventi laisvoje Lietuvoje, kurti ir tuo dalintis su kitais. Buvusių mažųjų kultūros sostinių atstovai perspėjo ir linkėjo neužsibūti euforijoje ir realiai įvertinti, kokiais renginiais galima sudominti ir pritraukti žmones, kaip skleisti informaciją.
Ta diena buvo asmeniškai reikšminga nemažai grupei žmonių. Tradiciškai „Varpo“ apdovanojimais pagerbti Kudirkos Naumiesčio krašto istorijos, kultūros ir bendruomeniškumo puoselėtojai, garsinantys Kudirkos Naumiesčio vardą. Jie įteikti Vinco Kudirkos muziejaus edukatoriui Aurimui Kanapkiui – už profesionalų ir įtraukiantį Kudirkos Naumiesčio krašto istorijos pamatymą naujomis perspektyvomis ir jos viešinimą, garsinant Kudirkos Naumiesčio vardą; buvusiam mokyklos direktoriui Romui Eikevičiui – už ilgametį, nuoširdų ir bendruomeniškumą puoselėjantį vadovavimą Vinco Kudirkos vardu pavadintai mokyklai, kuriant pagarbią, darbingą ir modernią ugdymo ap
linką; verslininkams Tomui ir Linai Kareivams – už bendruomeniškumą, atsakingą, draugišką, aktyvų dalyvavimą Vinco Kudirkos gimnazijos ir Kudirkos Naumiesčio miesto kultūriniame gyvenime bei istorinės miesto erdvės atnaujinimą; farmacininkei Aldonai Kašiubaitei – už ilgametį nuoširdų rūpinimąsi bendruomenės sveikata ir gerove, neatlygintiną pagalbą žmonėms, pasiaukojantį darbą, istorinės atminties išsaugojimą bei tikėjimo puoselėjimą.
Nominacija paskirta ir filosofui Arvydui Juozaičiui – už tautinės savasties įamžinimą, Kudirkos Naumiesčio vardo garsinimą ir žodį, jungiantį praeitį su dabartimi, knygoje „Kudirka – buvau atėjęs“.
Pavasarėjantis laikas bėga greitai – Suvalkijos regiono mažojoje kultūros sostinėje įsibėgėja ir senos, ir naujos veiklos. Numatyta įvairi kultūrinė, visuomeninių veiklų programa įsisiūbuos birželį. Net numatomas pasaulio naumiestiečių suėjimas, vienas iš tradicinio šakiečių muzikos festivalio „Beatričės vasaros“ koncertų vyksiąs Kudirkos Naumiestyje ir t. t. Šiais metais minima Prūsijos kunigaikštystės sukūrimo 500 metų sukaktis šio Paprūsės miesto gyvenimui taip suteiks įvairovės.
Šakių rajonas
Dariaus Pavalkio nuotrauka
„Abipus Nemuno“, 2025 m. kovo 21 d., nr. 6 (231)