Prieš 35 metus baigėsi beveik 50 metų užtrukęs kovų už Lietuvos laisvę laikotarpis

1990 m. kovo 10 dieną 22.30 val. baigus Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (LTSR) Aukščiausiosios Tarybos (AT) pirmąjį posėdį, antrąjį posėdį nutarta pradėti 1990 m. kovo 11-ąją, 9 val. Iki kovo 11 d. 1 val. 30 min. vyko Sąjūdžio deputatų pasitarimas (dabartinėje Konstitucijos salėje), kuriame nutarta Lietuvos Nepriklausomą Valstybę atkurti tą pačią dieną, kovo 11-ąją. Susitarta suderinti Akto tekstą taip, kad salėje dėl jo nekiltų klausimų.

1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Baltųjų rūmų pranešimas spaudai: „Jungtinės Valstijos niekada nepripažino prievartinio nepriklausomų Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių prijungimo prie SSRS. Nuosekliai remiame Baltijos žmonių neatimamą teisę į taikų apsisprendimą. Naujasis Parlamentas paskelbė savo ketinimą atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Jungtinės Valstijos ragintų sovietų vyriausybę gerbti Lietuvos piliečių valią, reiškiamą per laisvai išrinktus atstovus, ir tikisi, kad Lietuvos vyriausybė atsižvelgs į  mažumų teises. […] Raginame sovietų vyriausybę spręsti iškilusias problemas ir ginti savo interesus nedelsiant pradedant konstruktyvias derybas su Lietuvos vyriausybe. Tikimės, kad nė viena šalis nesiims smurto ir jo neskatins.“

Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. 1990 metais pasirašytas ir paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas.

1990 m. kovo 11 d. 9 val. prasideda LTSR AT antrasis posėdis. Jam pirmininkauja Rinkiminės komisijos pirmininkas, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos narys korespondentas Jonas Bulavas. Dalyvauja LTSR AT deputatai ir dalis TSRS liaudies deputatų. Mandatų komisijos pirmininkas Aloyzas Sakalas supažindina su Mandatų komisijos išvadomis: „Šių metų vasario 24 d. įvyko rinkimai į LTSR Aukščiausiąją Tarybą ir išrinkta 90 deputatų. Kovo 4, 7, 8 ir 10 dienomis 43 rinkiminėse apygardose buvo surengtas pakartotinas balsavimas. Deputatų rinkimai jau yra įvykę 133 rinkiminėse apygardose. Vasario 24 d. rinkimuose dalyvavo 71,72 % rin­kėjų. Išrinktų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų sudėtis yra tokia: 70 nepartinių, 63 deputatai yra įvairių partijų nariai, iš jų 40 Lietuvos komunistų, 9 Lietuvos socialdemokratų, 5 TSKP, 4 Lietuvos žaliųjų, 3 Lietuvos demokratų, 2 Lietuvos krikščionių demokratų partijų nariai. 126 deputatai yra baigę aukštąjį mokslą, 1 turi nebaigtą aukštąjį mokslą, 6 – vidurinį išsilavinimą, 42 deputatai turi mokslo laipsnius, 26 – mokslo vardus.“

10 val. keliami kandidatai į LTSR AT pirmininko pareigas. Siūlomos Romualdo Ozolo, Vytauto Landsbergio, Algirdo Mykolo Brazausko, Kazimiero Motiekos kandidatūros. Kazimieras Motieka ir Romualdas Ozolas kandidatuoti atsisako. Atviru balsavimu patvirtinamas balsavimo biuletenis. TSRS liaudies deputatas Vytautas Statulevičius kviečia į pasitarimą TSRS liaudies deputatus. Skelbiama 20 minučių pertrauka. Po pertraukos kandidatai į AT pirmininko postą Algirdas Brazauskas ir Vytautas Landsbergis pasako programines kalbas ir atsako į deputatų klausimus. Skelbiama 10 minučių pertrauka. Nutariama naujos balsų skaičiavimo komisijos nerinkti, palikti vakarykščią; diskusijoms dėl kandidatų skirti po tris minutes. Po kandidatų baigiamojo žodžio paskelbiama pus­ant­ros valandos pertrauka, jos metu vyksta balsavimas ir balsų skaičiavimas.

15.35 val. prasideda trečiasis  posėdis. Pirmininkauja Rinkiminės komisijos pirmininkas Jonas Bulavas. Skelbiami slapto balsavimo rezultatai. Balsavime dalyvavo 133 deputatai. Už Algirdą Brazauską balsavo 38, prieš – 95, už Vytautą  Landsbergį – 91, prieš – 42. LTSR AT pirmininku išrenkamas Vytautas Landsbergis. Jis toliau pirmininkauja posėdžiui. LTSR AT pirmininko siūlymu, AT  pirmininko pavaduotojais išrenkami Bronislovas Kuzmickas, Kazimieras Motieka ir Česlovas Stankevičius. AT Prezidiumo sekretoriumi išrenkamas Liudvikas Sabutis. Sudaroma AT pirmosios sesijos darbotvarkė, joje yra 17 klausimų. AT priima LTSR Vyriausybės atsistatydinimą ir paveda Kazimirai Prunskienei laikinai eiti Ministrų Tarybos pirmininkės pareigas.

17.15 val. LTSR AT deputatai vardiniu būdu balsuoja „Dėl deklaracijos dėl LTSR AT deputatų įgaliojimų“. Skelbiama 15 minučių pertrauka, per ją AT posėdžių salė paruošiama valstybės atributams pakeisti. AT pirmininkas skelbia vardinio balsavimo rezultatus dėl deklaracijos „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“. AT pritarė deklaracijai, kurioje sakoma, kad „1990 vasario 24 d. rinkimuose į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą rinkimų teisę turintys Lietuvos gyventojai savo valia suteikė išrinktiems Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatams tautos atstovų mandatą ir prievolę atstatyti Lietuvos valstybę ir reikšti tautos suvereninę galią per Aukščiausiąją Tarybą, kuri nuo 1990 m. kovo 11 d. 18 val. bus vadinama Lietuvos Aukščiausiąja Taryba“. Priimamas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektas „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“. Kauno istorijos muziejus dovanoja išsaugotą Vytį.

18.08 val. posėdžių salėje uždengiamas LTSR herbas ir iškeliama tautinė vėliava. Pradedamas svarstyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos valstybės atstatymo“ ir jo lydimieji dokumentai: „Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, „Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo“. Deputatai pateikia pastabų, AT sudaro redakcinę komisiją dokumen­tams redaguoti. Paskelbiama 15 min. pertrauka, jos metu dirba redakcinė komisija. Po pertraukos deputatai pareiškia nuomonę apie svarstomus dokumentus. Daugiausia pastabų pateikta dėl Laikinojo pagrindinio įstatymo projekto. Redakcinė komisija dirba iki 21 valandos. Iš AT tribūnos sveikinimo žodį taria Lenkijos Respublikos Seimo narys Z.Vujecas, Rusijos liaudies deputatas S.Kovaliovas, kandidatas į Rusijos liaudies deputatus L.Šemajevas, Čekoslovakijos piliečių forumo narys J. Handelas, Kaliningrado srities Solidarumo organizacijos atstovė J.Kol.

22.39 val. val. AT pirmininkas skelbia vardinio balsavimo rezultatus dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Už šį Aktą balsavo 124 deputatai: Aleksandra Algirdas Abišala, Povilas Aksomaitis, Nijolė Ambrazaitytė, Aleksandras Ambrazevičius, Laima Liucija Andrikienė, Vytenis Povilas Andriukaitis, Irena Andrukaitienė, Kazimieras Antanavičius, Leonas Apšega, Mykolas Arlauskas, Rimantas Astrauskas, Zbignevas Balcevičius, Vilius Baldišis, Julius Beinortas, Vladimiras Beriozovas, Egidijus Bičkauskas, Algirdas Mykolas Brazauskas, Algirdas Butkevičius, Virgilijus Juozas Čepaitis, Medardas Čobotas, Arūnas Degutis, Juozas Dringelis, Algirdas Endriukaitis, Balys Gajauskas, Eugenijus Gentvilas, Bronislavas Genzelis, Miglutė Gerdaitytė, Petras Giniotas, Kęstutis Glaveckas, Eimantas Grakauskas, Kęstutis Grinius, Vincas Ramutis Gudaitis, Romualda Hofertienė, Gintautas Iešmantas, Stanislovas Gediminas Ilgūnas, Albinas Januška, Egidijus Jarašiūnas, Vladimiras Jarmolenka, Vidmantė Jasukaitytė, Zenonas Juknevičius, Jurgis Jurgelis, Česlovas Juršėnas, Virginijus Kačinskas, Antanas Karoblis, Juozas Karvelis, Valdemaras Katkus, Egidijus Klumbys, Vytautas Kolesnikovas, Saulius Kropas, Česlovas Kudaba, Algirdas Kumža, Bronislovas  Juozas Kuzmickas, Vytautas Landsbergis, Kęstutis Lapinskas, Mečys Laurinkus, Arvydas Kostas Leščinskas, Jonas Liaučius, Bronislovas Lubys, Jonas Mačys, Stasys Malkevičius, Leonas Milčius, Jokūbas Minkevičius, Albertas Miškinis, Donatas Morkūnas, Kazimieras Motieka, Birutė Nedzinskienė, Algimantas Norvilas, Česlavas Okinčicas, Romualdas Ozolas, Nijolė Oželytė-Vaitiekūnienė, Justas Vincas Paleckis, Vytautas Paliūnas, Jonas Pangonis, Algirdas Vaclovas Patackas, Rolandas Paulauskas, Saulius Pečeliūnas, Eugenijus Petrovas, Virginijus Pikturna, Vytautas Petras Plečkaitis, Petras Poškus, Vidmantas Povilionis, Jonas Prapiestis, Kazimira Danutė Prunskienė, Vytautas Jonas Puplauskas, Antanas Račas, Gintaras Ramonas, Liudvikas Narcizas Rasimavičius, Rasa Rastauskienė (Juknevičienė), Liudvikas Saulius Razma, Algirdas Ražauskas, Kęstutis Rimkus, Audrius Rudys, Romualdas Rudzys, Benediktas Vilmantas Rupeika, Liudvikas Sabutis, Kazys Saja, Aloyzas Sakalas, Algirdas Saudargas, Algimantas Sėjūnas, Liudvikas Simutis, Česlovas Vytautas Stankevičius, Rimvydas Raimondas Survila, Valerijonas Šadreika, Saulius Šaltenis, Lionginas Šepetys, Gediminas Šerkšnys, Albertas Šimėnas, Jonas Šimėnas, Jonas Tamulis, Aurimas Taurantas, Vladas Terleckas, Pranciškus Tupikas, Algimantas Vincas Ulba, Kazimieras Uoka, Gediminas Vagnorius, Zigmas Vaišvila, Petras Vaitiekūnas, Rimvydas Valatka, Birutė Valionytė, Povilas Varanauskas, Eduardas Vilkas, Emanuelis Zingeris, Alfonsas Žalys, Vidmantas Žiemelis. „Prieš“ nebalsavo niekas. Susilaikė šeši deputatai: Stanislavas Akanovičius, Leonas Jankelevičius, Ryšardas Maceikianecas, Stanislavas Peško, Valentina Suboč, Edvardas Tomaševičius. Stasys Kašauskas į protokolą neįtrauktas, nes tvirtina, kad jis balsavęs anksčiau, o jo balsavimo biuletenis dingęs. AT nariai Mindaugas Stakvilevičius ir Nikolajus Medvedevas tą dieną buvo išvykę į Maskvą (N. Medvedevas Kovo 11-osios Akto nepasirašė iš idėjinių sumetimų), o Algirdas Mykolas Brazauskas su Vladimiru Beriozovu Kovo 11-osios Aktą pasirašė kitos dienos rytą, turbūt gavę leidimą iš Maskvos.

Beje, per papildomus rinkimus išrinkti ir AT deputatais tapo: nuo 1990 m. balandžio 10 d.  – Klemas Inta, Vytautas Kvietkauskas, Sergejus Pirožkovas, Zita Šličytė, nuo 1990 m. balandžio 18 d. – Mečislovas Treinys, nuo 1990 m. balandžio 24 d. – Rūta Gajauskaitė, Petras Papovas, nuo 1990 m. lapkričio 24 d. – Vladislovas Švedas (1991 m. lapkričio 5 d. deputato mandatą prarado, nes atsisakė priimti Lietuvos Respublikos pilietybę). 1991 m. birželio 29 d. mirus signatarui Valerijonui Šadreikai, Šilalės rinkimų apygardoje rugsėjo 14 d. išrinktas ir nuo rugsėjo 24 d. AT deputatu tapo mons. Alfonsas Svarinskas. 

22.46 val. giedamas Valstybės himnas. AT skanduoja „Lietuva jau laisva“, „Latvija bus laisva“, „Estija bus laisva“. Virgilijus Čepaitis pasiūlo visiems deputatams pasirašyti Aktą. Išsirikiuoja deputatų eilė prie tribūnos. AT pradeda svarstyti ir priima Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“. AT svarsto ir priima Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo“. AT priima Lietuvos Respublikos įstatymo projektą „Dėl buvusių LTSR sąjunginio-respublikinio pavaldumo valstybės valdymo organų statuso pakeitimo“. AT priima Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą „Dėl kai kurių  Lietuvos Respublikos valstybės organų įgaliojimų pratęsimo“. AT pritaria Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimuisi į pasaulio tautas. AT svarsto Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektą „Dėl Lietuvos deputatų dalyvavimo TSRS liaudies deputatų suvažiavimo darbe.

Baigėsi istorinis pasipriešinimo okupacijai periodas. Baigėsi ilgus metus nuo 1940 m. birželio 15 d. trukęs viešas ir pogrindinis, aktyvus ir pasyvus partizaninis ir disidentinis kovų už Lietuvos laisvę laikotarpis. Prasidėjo sudėtingas Valstybės įtvirtinimo laikotarpis.

Parengė Gediminas Adomaitis

„XXI amžius“, 2025 m. kovo 7 d., nr. 9–10 (2622–2623)