Prisiminė sukilėlius ir tilto gelbėtoją 

Raimundas KAMINSKAS

Kaunas. Birželio 23 dieną vyko Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos Birželio sukilimo atminimo dienos renginiai, kuriuos organizavo Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir Užupio bendruomenė. 

Kauno Mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje aukodamas šv. Mišias už žuvusį 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos policininką Juozą Savulionį ir kitus žuvusius bei mirusius Birželio sukilėlius kun. teol. lic. Jonas Stankevičius pamoksle kalbėjo: „Šiandien, minėdami 83-ąsias 1941 m. Birželio sukilimo metines ir žuvusius sukilimo dalyvius, o ypač Lietuvos policininką Juozą Savulionį, prisiminkime juos savo maldose ir kasdieninėje veikloje, nes jie vardan viešojo intereso ir Lietuvos gerovės paaukojo savo gyvybes. Tuo pačiu noriu prisiminti Lietuvos karį savanorį, mamos brolį, dėdę Aleksą Janiulį, kuris būdamas laisvės kovotoju, sovietų okupacinės valdžios žiauriai kankintas ir nušautas miške netoli nuo savo namų Krivonių kaime, dabartiniame Kaišiadorių rajone. Garbė jam ir visiems žuvusiems už Tėvynę Lietuvą. Mes niekuomet neturime teisės užmiršti jų aukos ir nuveiktų darbų. Apie juos mes privalome nuolat liudyti jaunajai kartai kaip pavyzdį, kad turime mylėti Dievą ir Tėvynę“.

Po šv. Mišių bažnyčioje atidaryta paroda, skirta 1941 m. birželio Tautos sukilimo kovoms ir didvyriams atminti. Ją parengė Sakalas Gorodeckis. Netoliese, Aukštaičių gatvėje, prie 4-ojo namo, padėta gėlių prie memorialinės lentos 1941 m. birželio sukilėlių štabui atminti.

Kauno senamiestyje, prie Petro Vileišio tilto, vyko Birželio sukilimo dalyvio, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus (po mirties), Lietuvos policininko Juozo Savulionio pagerbimo ceremonija, iškilmingai atidengta jam skirta atminimo lenta. Jos pagaminimą iš patriotiškai nusiteikusių piliečių surinktų aukų organizavo visuomenininkai Sakalas Gorodeckis ir dr. Raimundas Kaminskas. Atminimo lentą pašventino kun. J. Stankevičius. Kalbėjo Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos vadas plk. Ričardas Dumbliauskas, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis, Vytautas Navickas, dim. kpt. Algirdas Petrusevičius, dr. Petras Stankeras, Skirmantas Andriušis, Rytas Kupčinskas ir kiti svečiai. 

Istorijos dokumentai liudija, kad 1941 birželio 23 d., prasidėjus Tautos sukilimui P. Vileišio (Vilijampolės) tiltą per Nerį, nuo sovietų okupacinės armijos susprogdinimo išgelbėjo buvęs Vilniaus Žvėryno policijos nuovados viršininko padėjėjas, policijos vachmistras J. Savulionis (1912– 1941). Tiltas turėjo didelę strateginę reikšmę, todėl besitraukdami sovietų okupacinės armijos kareiviai jį užminavo ir ketino susprogdinti. Narsus pareigūnas Juozas užbėgo ant tilto, spėjo nukirpti elektros laidus, bet buvo pakirstas sovietų kulkosvaidžių ugnies.

Po to minėjimo dalyviai Kauno Senosiose kapinėse prie paminklo 1941 m. birželio sukilėliams padėjo gėlių, uždegė žvakutės ir pasakė kalbas. Buvęs Lietuvos Seimo narys, visų patriotinių renginių aktyvus dalyvis Rytas Kupčinskas pasiūlė, kad kitąmet prie šio Roberto Antinio sukurto paminklo būtų skaitomos Birželio sukilime dalyvavusių ir žuvusių žmonių  pavardės. Tam pritarė visi minėjimo dalyviai. 

Birželio sukilimo įvykių chronologiją ir eigą įdomiai pristatė Policijos veteranų asociacijos narys, istorijos mokslų dr. Petras Stankeras, kalbėjo Policijos veteranų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Navickas, Kauno filialo valdybos pirmininkė Jūratė Kavaliauskienė, Kauno apskrities vyriausiojo komisariato viršininko pavaduotojas Giedrius Klimavičius, Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Skirmantas Andriušis, LPKTB Kauno skyriaus pirmininkė Aldona Krinickienė, visuomenininkai Rytas Kupčinskas ir šaulys Zigmas Tamakauskas bei kiti renginio dalyviai.

Kaune Birželio sukilimo atminimo dienos renginiuose dalyvavo policijos pareigūnai ir Lietuvos policijos veteranų asociacijos atstovai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, kariai-savanoriai, šauliai, sąjūdiečiai ir kiti svečiai.

1941 m. birželį sukilėlių pergalė prieš sovietų okupantus ir sukilimo masiškumas atskleidė Lietuvos valstybės gyvybingumą ir visam pasauliui parodė valią priešintis. Šios ginklu pasiektos pergalės laimėjimai, kovose užgrūdinti laisvės kovotojai ir sugrąžinta valia priešintis gąsdino sovietinius okupantus iki pat Lietuvos valstybės atstatymo 1990 metais.

Birželio sukilimo pergalė teikė vilčių visam antisovietiniam pasipriešinimui ir parodė, kad susitelkusi tauta gali laimėti net ir tada, kai Lietuvos valstybės priešai skleidžia abejones apie šių siekių tyrumą ir aukų beprasmiškumą.

„XXI amžius“, 2024 m. liepos 12 d., nr. 25–26 (2590–2591)