Prisiminė vieną aktyviausių pokario dvasininkų
RUDAMINA-LAZDIJAI. Vasario 5 dieną sukako 40 metų nuo kunigo Juozo Zdebskio (1929 05 10–1952 09 21–1986 02 05) žūties. Šiai sukakčiai paminėti vasario 7 dieną į Rudaminą susirinko žmonės ir tikintieji iš įvairių Lietuvos vietų. Istorinė diena, skirta prisiminti kunigą, kuris gyveno ir drąsiai veikė.
Jis dirbo su jaunimu, rūpinosi jų religiniu ir patriotiniu ugdymu, organizavo Eucharistijos bičiulių judėjimą, minėjo Vasario 16-ąją ir kitas Lietuvai svarbias datas tuo metu, kai tai buvo draudžiama. Kunigas prisidėjo prie pogrindinės kunigų seminarijos, pogrindinių leidinių – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“, „Aušros“ – leidimo ir platinimo. 1978 metais kartu su bendražygiais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą.
Minėjimas vyko Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčioje, paskutinėje kun. J. Zdebskio tarnystės vietoje. Šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, homiliją sakė kardinolas Sigitas Tamkevičius (ją spausdiname atskirai 8 p.), koncelebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, kunigai. Dalyvavo Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė, vicemeras Dalius Mockevičius, tarybos narė Jurgita Kurauskienė.
Po Eucharistijos šventimo šventoriuje buvo atidengta atminimo lenta, kurią palaimino kard. S. Tamkevičius. Joje įrašyti kunigo žodžiai: „Vaikeliai, Dievas yra geras...“ Jautrų žodį prie kapo tarė kun. J. Zdebskį gerai pažinojęs kun. Robertas Grigas. Jis pasidžiaugė, kad paminėti žūties metinių susirinko ne tik vyresni ir gerai kunigą Juozą pažinoję bičiuliai, bet ir jaunimas, kuriam kunigo atminimas taip pat brangus. Kun. J. Zdebskio Krikšto dukra Evelina Šeputytė-Globė perskaitė kunigo sukurtą maldą, buvo giedamas Lietuvos himnas bei „Marija, Marija“.
Kunigo žūties minėjimas tęsėsi Lazdijų kultūros centre. Minėjimą pradėjo jaunimo grupė, o arkiv. Kęstutis Kėvalas pasidžiaugė, jog ir šiandien kun. J. Zdebskio tikėjimu uždegtos širdys liepsnoja ir uždega kitus. Vilkaviškio vyskupas R. Norvila savo žodyje atkreipė dėmesį į kun. J. Zdebskio nuotrauką, išreiškiančią tvirtą laikyseną. Ganytojas pasidžiaugė tuo, kad nepamirštamas kunigo atminimas, o jo dvasiniai vaikai puoselėja jo paliktus dvasinius pamokymus. Susirinkusius pasveikino ir Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė, kilusi iš Rudaminos. Ji prisiminė patirtį iš vaikystės, kuomet jos seneliai, eidami į bažnyčią, uždegdavo žvakelę ant kunigo kapo, nes tikėjo šio kunigo šventumu.
Pagrindinį pranešimą skaitė kun. Mindaugas Martinaitis. Jis pasirinko į kun. J. Zdebskį pažvelgti trejopai: iš persekiotojų pusės (KBG sekimo byla), iš jį pažinojusiųjų pusės (liudijimai apie kunigą) ir iš paties kunigo raštų pusės. Apie kunigo vidinį pasaulį liudija jo rašytas dienoraštis, pamokslų bei rekolekcijų konferencijų užrašai, o taip pat ir magnetofono pagalba išlikę garso įrašai iš rekolekcijų bei pamokslų.
Vysk. J. Kauneckas prisipažino, jog sielovadinio darbo ir bendravimo su sovietų saugumu metodikos mokėsi iš kun. J. Zdebskio. Kunigas persekiotojų sistemoje buvo vadinamas „Akiplėša“, nes gebėdavo išsisukti netgi sudėtingiausiose situacijose. Vysk. J. Kauneckas papasakojo, kaip jis Skaudvilėje įvedė bažnyčioje šildymą, nors paveldosaugininkai tam ir prieštaravo. Čia padėjo kun. J. Zdebskio metodika ir tam tikras akiplėšiškumas. Vysk. J. Kauneckas apgailestavo, kad į šį minėjimą neatvyko nei vienas Eucharistijos bičiulis iš Telšių, kur ganytojas tiek daug įdėjo širdies. „Jie man sakė, kad jau per seni važinėti. O aš tai esu už juos keliasdešimt metų vyresnis, bet jaučiuosi jaunas, todėl ir atvykau čia“, – kalbėjo vysk. J. Kauneckas. Gerai, kad prastą Telšių vardo garbę bent kiek pataisė savo dalyvavimu vyskupas Algirdas, kan. Haroldas Šneideraitis bei du seminaristai.
Kun. Robertas Grigas pažino kun. J. Zdebskį būdamas paaugliu ir tiesiog žavėjosi dvasiniu kunigo vadovavimu, kuris padėjo jam sunkiais gyvenimo momentais. Kunigas Robertas išsamiau pristatė Eucharistijos bičiulių sąjūdį, kurį nepaprastai daug rėmė kun. J. Zdebskis.
Prisiminimais ir liudijimais apie kun. J. Zdebskį dalijosi ses. Birutė Žemaitytė, ses. Regina Teresiūtė, Adolfas Teresius, ses. Aldona Raižytė, kun. Gintas Sakavičius bei Evelina Globė. Visuose liudijimuose jautėsi nepaprasta kun. J. Zdebskio sielovadinė meilė: jis organizuodavo misijas tolimose Sovietų sąjungos kraštuose, prieš tai ten siųsdamas seseris vienuoles, kurios ruošdavo žmones sakramentams; kunigas lankydavo sovietinėje armijoje tarnaujančius jaunuolius, klausydavo jų išpažinčių, automobilyje ant lagamino aukodavo šv. Mišias, ir taip stiprindavo jų tikėjimą. Kun. J. Zdebskis buvo jautrus žmonių nepritekliams, nes pastebėjęs vargingiau apsivilkusius jaunuolius, jis ieškodavo jiems pagalbos ne tik materialinės, bet ir dvasinės.
Beje, atskurtoje Lietuvoje kun. J. Zdebskio veikla įvertinta valstybės: jam suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas, o 1998 m. jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino 2-ojo laipsnio apdovanojimu. 2014 m. sausio 31 d. kunigui Juozui Zdebskiui suteiktas Lazdijų rajono garbės piliečio vardas.
Renginio pabaigoje kun. J. Zdebskio raštų ištraukas skaitė aktorius Arnoldas Jalianiauskas. Filmų serijoje „Laisvės kaina. Disidentai“ jam teko vaidinti kun. J. Zdebskį. Nors jis tai atliko labai profesionaliai, tačiau gilindamasis į J. Zdebskio mintis, suprato pagrindinę tiesą – kunigo nesuvaidinsi! Kunigystė nėra vaidyba, bet buvimas, būtis, tiesiog paprastų žmonių akims neregimas gyvenimas, kurį vadiname dvasiniu gyvenimu, buvimu kartu su Kristumi. Aktorius pagiedojo savo kūrybos giesmių, įkvėptų kun. J. Zdebskio dvasinio palikimo.
Visi dalyviai buvo išlydėti kard. Sigito Tamkevičiaus palaiminimu.
Pagal Telšių vyskupijos kurijos ir Lazdijų rajono savivaldybės informaciją
„Abipus Nemuno“, 2026 m. vasario 20 d., nr. 4 (253)