Radvilos, Dievo padangtė Dubingiuose, mecenatystė ir dar šis tas
Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje
Daiva Červokienė
690-ties metų sukaktį paminėjusiuose Dubingiuose, vienoje iš šalies mažųjų kultūros sostinių, maldos namai yra išskirtinai jauni – pastatyti tik 2012 metais. Kaip kažkada buvo rašyta žiniasklaidoje, miestelyje tarsi „iš dangaus nusileido nauja bažnyčia“, o šiemet apie Šv. Jurgio bažnyčią, jos istoriją, pasirodė ir knyga.
Iškilo toje pačioje vietoje
Dubingiams labai pasisekė, kad ir šiais laikais atsirado žmonių, kurie panoro bendruomenei padovanoti naują šventovę. Taip senosios bažnyčios vietoje išaugo nauja, šiuolaikiška, projektuota žinomo architekto Kęstučio Pempės ir jo bendradarbių. Medinis statinio karkasas iškilo toje pačioje vietoje, taigi naujoji šventovė yra panašaus dydžio. Išliko ir buvusios bažnyčios mūrinė tvora su vartais bei medinė varpinė, įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
Rugpjūčio 17 dieną 690-ties metų sukaktį paminėjusiuose Dubingiuose lapkričio mėnesį vėl įvyko išskirtinė šventė – Šv. Jurgio bažnyčioje po šv. Mišių pristatyta knyga „Dievo padangtė Dubingiuose: istorija ir dabartis“.
Kaip pratarmėje rašo knygos sudarytoja eseistė, publicistė ir sielovadininkė Elvyra Kučinskaitė, šis leidinys gimė įkvėptas keleto svarbių motyvų: meilės Dubingių kraštui, atsakomybės saugant jo istorinę bei kultūrinę atmintį ir mecenatų Aurelijos bei Aurelijaus Rusteikų dosnumo – visų pirma, atstatant Dubingių Šv. Jurgio bažnyčią, o dabar – pasirūpinant, kad būtų skleidžiama žinia apie permainingą maldos namų istoriją nuo pat jų atsiradimo Vytauto Didžiojo laikais iki dabar.
Beje, naujų Dievo namų mecenatų Aurelijos ir Aurelijaus Rusteikų dubingėnai nevadina vietiniais, jie čia turi tik sodybą.
„Mūsų šeimai svarbi vietovės, kurioje apsigyvename, istorija, tad pradėjome domėtis Dubingių praeitimi. Taip pat siekėme iš arčiau pažinti ir dabartinius miestelio gyventojus, suprasti, kuo jie gyvena, kas jiems svarbu. Bendruomenės prašymu geranoriškai įsipareigojome atstatyti Dubingių bažnyčią ir šį pažadą įvykdėme. Projektas užtruko 15 metų“, – sakė dr. A. Rusteikienė.
Pristatymas – po šv. Mišių
Knygos „Dievo padangtė Dubingiuose: istorija ir dabartis“ pristatyme dalyvavo leidinio sudarytoja, autorės: humanitarinių mokslų daktarės Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Aurelija Rusteikienė bei redaktorė dr. Lina Preišegalavičienė.
Tekstinė knygos dalis parengta, remiantis menotyrininkės dr. Skirmantės Smilingytės-Žeimienės surinkta ir publikuota medžiaga apie šventovę nuo jos pastatymo Dubingių piliavietėje XV amžiuje iki naujosios bažnyčios atsiradimo („Dubingių katalikų bažnyčios raida: tipiška ir išskirtinė“, 2017), ir menotyrininkės dr. Aurelijos Rusteikienės straipsniu, išsamiai pristatančiu Šv. Jurgio bažnyčios atstatymo motyvus, eigą ir jos kūrėjus „(At)gimstanti krikščioniškosios kultūros mecenatystė: Dubingių Šv. Jurgio bažnyčios atvejis“, 2017).
Knyga gausiai iliustruota tiek istorinėmis nuotraukomis, primenančiomis ir jos iniciatorius, pirmuosius mecenatus, tik archyvuose teišlikusiomis bei dar seniausių miestelio gyventojų saugomomis, tiek atstatytos šventovės gyvenimo vaizdais.
Pratarmėje pažymima, kad vaizdine medžiaga maloniai pasidalino Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyvas, Kultūros paveldo centro archyvas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius. Leidinyje publikuojamos nuotraukos iš Utenos ir Dubingių kraštotyros muziejaus rinkinių, dubingėnų ir kitų privačių bei fotografų archyvų.
Ilga istorija
Dubingių bažnyčios istorija leidinyje pateikiama labai glaustai. Pastebima, kad pirmoji šventovė Dubingių piliavietėje buvo pastatyta XV amžiaus pirmojoje pusėje Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto iniciatyva. Jos atvaizdų, deja, nėra išlikę. 1449 m. balandžio 23 d. Kazimieras Jogaila patvirtino ir papildė Vytauto Didžiojo Dubingių bažnyčiai suteikią fundaciją. Kiek vėliau, Radvilų valdymo laikais, kurie prasidėjo XV amžiuje, Mikalojui Radvilai Rudajam atsisakius katalikybės ir apie 1564 m. tapus kalvinistu, šventovė apie 1565 metus atiteko evangelikams reformatams
1678 metais Liudvika Karolina Radvilaitė katalikams pastatė naują medinę bažnyčią (dabartinės vietoje). Šventovė, kuriai tada buvo suteiktas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulas, buvo konsekruota 1684 metais.
Šv. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai
Šv. Mergelės Marijos Škapleinės gerbimo tradicija Dubingių parapijoje gyvuoja nuo XVII amžiaus: Bažnyčioje veikė šio titulo brolija, būta ir altoriaus. Jau ne vieną šimtmetį iki pat šių dienų liepos mėnesį Dubingiuose švenčiami Šv. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai.
1812 metais grafo Mykolo Tiškevičiaus lėšomis iš pagrindų atnaujinta bažnyčia ir pastatyta kapinių koplyčia. Tikėtina, kad būtent tada šventovės titulas buvo pakeistas į Šv. Jurgio.
Žinoma, parapijos religiniam gyvenimui yra svarbūs ir tituliniai Šv. Jurgio atlaidai. 1841 metais pastatyta medinė varpinė, išlikusi iki šiandien.
Leidinio pratarmėje pažymima, kad nors Dubingių bažnyčia buvo remontuojama ne kartą (1841, 1860 ir 1922 metais), tačiau XX amžiuje, tarpukariu, ji minėta kaip gerokai sunykusi.
Nusiaubė du gaisrai
XX amžiaus šeštą dešimtmetį Dubingių bažnyčią vienas po kito nusiaubė du gaisrai. Kai 1954 metais sudegė bažnyčia, apeigos buvo perkeltos į kapinių koplyčią, kuri 1958 metais taip pat sudegė. Tada dubingėnai ir aplinkinių kaimų parapijiečiai įrengė bažnytėlę buvusioje špitolėje ir šv. Mišias šventė ten.
2006 metais Dubingių bendruomenė su verslininkų Rusteikų šeima pasidalino lūkesčiu turėti naują bažnyčią. Šiems sutikus tapti naujos bažnyčios mecenatais, 2007 metais Kaišiadorių vyskupijos vyskupas ordinaras Juozas Matulaitis patenkino parapijiečių prašymą atstatyti bažnyčią.
Naujoji bažnyčia konsekruota 2022 metais
2008-2012 metais vyko parengiamieji darbai, 2012 m. spalio 13 d. įvyko atstatomos bažnyčios kertinio akmens pašventinimo ceremonija, šv. Mišias aukojo vyskupas ordinaras J. Matulaitis.
Bažnyčia baigta statyti 2017 metais. Tų pačių metų lapkričio 1 dieną joje buvo švenčiamos pirmosios šv. Mišios, kurias aukojo parapijos klebonas kun. Dainius Jančiauskas.
2017-2022 metais buvo įrengiamas ir puošiamas bažnyčios vidus. Dr. A. Rustelkienės pastangomis (talkinant interjero architektei dr. Linai Preišegalavičienei) suburti Lietuvos menininkai sukūrė autentiškus liturginius reikmenis, religinius atvaizdus.
Šventovė konsekruota 2022 m. spalio 2 dieną. Iškilmingas apeigas atliko trys vyskupai: Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Kaišiadorių vyskupas ordinaras Jonas Ivanauskas ir vyskupas emeritas Juozas Matulaitis.
Kaip knygos pristatyme akcentavo dr. A. Rusteikienė, visas naujosios bažnyčios interjero konceptas sukurtas Lietuvos menininkų profesionalų.
Knygoje – 4 skyriai
Leidinys „Dievo padangtė Dubingiuose: istorija ir dabartis“ suskirstytas į keturis skyrius: „Svarbiausi faktai“ (beveik visą jį ir citavome), „Iš Dubingių bažnyčios istorijos“, „Naujai atstatyta šventovė“ ir „Dubingių katalikų bažnyčios dvasininkai“ (išvardinti nuo 1912 metų). Plačiausias iš skyrių – „Iš Dubingių bažnyčios istorijos“, pasakojantis ir apie pirmąją bažnyčią piliavietėje, ir apie Tiškevičių palikimą, tarpukario metus, bažnyčios gaisrus ir laikinus maldos namus bei gaisruose nesudegusias meno vertybes.
Kad žinia apie Dubingius ir miestelio šventovę pasklistų plačiau, santrauka ir užrašai po nuotraukomis dubliuoti ir anglų kalba.
Dabar Dubingių Šv. Jurgio parapijos bažnyčios priežiūra rūpinasi Pastoracinė taryba. Kadangi akmeninė šventoriaus tvora ir medinė varpinė yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą, rūpestis šiais objektais yra tęstinis – bendradarbiaujant su Molėtų rajono savivaldybe ir Dubingių seniūnija kasmet vykdomi tvarkybos projektai.
Dubingių bendruomenės nario Rimanto Kveselaičio pastangomis bei lėšomis restauruoti šventoriaus vartai, įrengti kapinių vartai, sutvarkyta kapinių aplinka, pradėta medinės varpinės restauracija.
Ir kultūriniai, bendruomenės renginiai
Leidinio poskyryje „Dubingių Šv. Jurgio bažnyčios atvejo išskirtinumas“ pabrėžiama, kad šventovės atstatymas tapo stipriu impulsu ne tik religiniams, bet ir kultūriniam, bendruomeniniam gyvastingumui. Leidinio nuotraukos liudija, kad bažnyčia tampa dvasiniu, kultūriniu miestelio ir regiono židiniu: be įprasto religinės bendruomenės gyvenimo joje vyksta sakralinės muzikos festivaliai, „Poezijos pavasario“ renginiai, sakralinio meno parodos ir kita.
Kaip pastebėjo dr. A. Rusteikienė, projekto „Dubingiai – mažoji kultūros sostinė“ koordinatorė, miestelyje nuolat užgimsta daugybė kultūrinių iniciatyvų. Kas vasarą vyksta „Dubingių muzikos festivalis“ (šiemet vyko jau aštuntą kartą), nuo 2016 metų kasmet organizuojamas edukacinis renginys „Giminių dienos Dubingiuose“, kuriuo siekiama Dubingių krašte atrasti naujus ir stiprinti esamus giminystės ryšius.
Stiprina Radvilų tėvonijos identitetą
Ką svarbiausio miesteliui davė Mažosios kultūros sostinės metai? Pasak dr. A. Rusteikienės, projekto tikslas – stiprinti Radvilų tėvonijos identitetą per veiklas, skirtas Radviloms ir karalienei Barborai Radvilaitei pažinti bei formuoti Dubingius kaip prioritetinio pasirinkimo kultūrinių patyrimų vietą. Kultūros festivalio garbės ambasadorius – Radvilų palikuonis kunigaikštis Motiejus Radvila.
„Dubingiai visus metus laikė aukštą kultūros pulsą – įgyvendinta daugiau nei 50 renginių ar projektų. Inovatyvios kūrybinės idėjos pritraukė į Dubingius daugybę kultūrinio turizmo gerbėjų. Renginių programą sudarė drauge su partneriais kurti tarpsritiniai projektai: medijų menas, muzikos eksperimentai, dailės ir poezijos sintezė, kvapų kūrybos laboratorija, meninė šviesos instaliacija, kulinarinio paveldo patyrimai, vietokūros ir kultūros renginių industrijos žinovų akademija. Šiomis veiklomis buvo siekiama, kad Dubingiai atsinaujintų kaip miestelis, kuriantis naujas kultūrines tradicijas, reflektuojančias Dubingių paveldą ir puoselėjančias istorinę atmintį. Plačiai pasklidęs garsas apie istorinius Dubingius – mažąją Lietuvos kultūros sostinę – rodo ne trumpalaikį susidomėjimą projektu, o išaugusią ilgalaikę kultūrinę vietos vertę“, – teigė dr. A. Rusteikienė.
Molėtų rajonas
VšĮ Aurelijos ir Aurelijaus Rusteikų fondo nuotraukos
„Abipus Nemuno“, 2024 m. gruodžio 20 d., nr. 24 (225)