Rožinio keliu
Liepos 6-ąją, Lietuvos karaliaus Mindaugo, Valstybės dieną, į Vilnių susirinko ne tik Dainų šventės dalyviai ir žiūrovai, bet turbūt ir stipriausi bei labiausiai mylintys Tėvynę Lietuvą žmonės, kurie savo rankose su meile nešė Švč. Mergelės Marijos statulą, mesdamiesi vilties ir malonių mūsų mylimai šaliai, tautai ir Bažnyčiai! Buvo neapsakomas džiaugsmas kartu žygiuoti, malda laiminant mūsų valstybės, Bažnyčios vadovus, prašant Švč. Mergelės Marijos malonių ir skanduojant Jėzaus viešpatavimą!
Po šv. Mišių Šv. Kryžiaus bažnyčioje žygio dalyviai sugiedojo Lietuvos himną. Kiekvienam gavus po naują su VŠĮ „Rožinio kelias“ etikete šventinto vandens buteliuką, išėjome į Vilniaus gatves. Aplankėme Vilniaus Gailestingumo šventovę ir priklaupę prie Jėzaus statulos pagarbinome mūsų Viešpatį. Paskui pro Prezidentūrą nuėjome iki Vilniaus Arkikatedros Bazilikos. Padavę švęsto vandens buteliuką klebonui, kartu su Matu ir Jovita sugiedojome giesmę „Skaistink širdį man“, taip pagerbdami šv. Kazimiero, Lietuvos jaunimo ir skaistumo globėjo, atminimą, meldėmės už visų mūsų tyrumą ir kelią link šventumo pas mūsų Viešpatį. Toliau praėjome Vyriausybę, pasimeldėme už mūsų buvusius, esamus ir būsimus Lietuvos patriotus. Nuostabu, kai jaunas užsienietis vaikinas su rankoje laikomu Rožinio vėriniu atsitikrinai prisijungė prie mūsų žygio ir vedė Rožinio Kančios dalies vieną paslaptį. Saulei tvieskiant, vėliau atėjome iki Seimo ir aplink jį apėję, pasimeldėme už mūsų Seimo narius, būsimus Seimo rinkimus, prašydami, kad rudenį būtų išrinkti tokie Seimo nariai, kurie nenuilstamai tarnautų mūsų šaliai ir prisidėtų prie jos krikščioninimo. Galiausiai, prie įstiklintos Mergelės Marijos, Paslaptingosios Rožės, statulėlės, išsakydami Lietuvos paaukojimo Nekaltajai Marijos, Lietuvos globėjos, širdies aktą, dar kartą patvirtinome mūsų pasitikėjimą ir viltį mūsų mielai Motinai, kad Ji Lietuvą toliau globotų ir augintų pagal savo valią. Po to su giesmėmis ir krikščioniška muzika nukeliavome iki restorano „Ministerija“, kuriame palaiminome vieną renginio dalyvį į Rožinio kelio narių gretas ir paskanavome nuostabiai paruošto maisto bei pagilinome mūsų, maldininkų, bendrystę.
Kviečiu jungtis prie jau veikiančių Rožinio kelio grupelių Lietuvoje.
Justas Ivanauskas
Julijos Šoblinskytės nuotrauka
„XXI amžius“, 2024 m. liepos 12 d., nr. 25–26 (2590–2591)