Rugsėjo mėnesį prisiminkime
Atmintis
1880 09 01 gimė kun. Balys Vėgėlė. Kunigu įšventintas 1904 11 07. Nuo 1927 metų klebonavo Vepriuose. Prasidėjus karui buvo nuvykęs į Skarulius. Čia bolševikai, kaltindami esą kažkas šovęs iš bažnyčios bokšto, sušaudė jį drauge su kunigu Stankevičiumi ir Vitkevičiumi. 2000 m. įrašytas į Lietuvos naujųjų kankinių martirologą.
1925 09 02 Petkeliškių k., Veiverių vlsč., Marijampolės ap., gimė Algirdas Bronislovas Šimanskis-Kirstukas, Algirdas, partizanas nuo 1945 02 08, Tauro apyg. Birutės rinktinės vadas. Žuvo 1948 11 03 Kajackų k., Kazlų Rūdos vlsč., Marijampolės ap. Kartu žuvo ir rinktinės štabo viršininkas Vincas Algirdas Stačiokas-Žiogas, Arūnas. Partizanų palaikai niekinti Kazlų Rūdoje ir Veiveriuose, užkasti dabar sutvarkytame Veiverių „Skausmo kalnelyje“, Prienų r.
1945 09 02 Vilniuje, Lukiškių kalėjime, nukankintas Pranas Liatukas. Karininkas carinėje Rusijoje, 1918 m. grįžo į Lietuvą, Lietuvos kariuomenės savanoris, vėliau rinktinės, brigados, divizijos vadas. V (E. Galvanausko) Ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministerijos valdytojas. 1919 10 07 jam suteiktas generolo leitenanto laipsnis. 1920 m. išėjo į atsargą ir tarnavo finansų ministerijoje. 1945 01 30 NKVD suimtas. 1945 m. gegužę žiauriai tardytas Kauno saugume. Palaidojimo vieta nežinoma. Gimė 1876 01 29 Padievaičių k., Raseinių ap. Gaila, kad šis bolševikų nukankintas generolas liko neįrašytas į memorialą nužudytiems pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) ministrams Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke, Ukmergės r.
2000 09 04 Gotlande, Švedijoje, mirė Jonas Pajaujis, Lietuvos antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis, Švedijos lietuvių visuomenės veikėjas, architektas. 1938 m. baigęs Marijampolės gimnaziją, 1939-1943 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto (nuo 1940 m. – Kauno universitetas) Technikos fakultete statybą ir architektūrą. Buvo studentų Ateitininkų valdybos narys. 1940-1941 m. dalyvavo pasipriešinime sovietinei okupacijai, 1941 m. Birželio sukilime, buvo Lietuvių aktyvistų fronto narys. 1942-1944 – antinacinio pasipriešinimo dalyvis, pogrindinio Lietuvių fronto narys. 1944 02–05 19 buvo Vietinės rinktinės štabo 3 skyriaus viršininkas. Gestapo suimtas ir kalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje netoli Gdansko. 1945 05 evakuojant kalinius išlaisvintas britų kariuomenės. Švedijos Raudonojo Kryžiaus perkeltas į Kopenhagą, iš kur atvyko į Švediją. Dirbo architektu: suprojektavo keliasdešimt administracinių pastatų, bankų, ligoninių Stokholme ir kitur. 1971-2000 m. gyveno Gotlande, parengė šios salos istorijos paminklų atnaujinimo projektų. Švedijoje buvo Lietuvių draugijos valdybos, 1947-1948 m. – periodinio leidinio Pragiedruliai redakcijos, nuo 1958 m. – Pabaltijiečių komiteto, Pavergtųjų Tautų atstovybės narys, 1951-1972 m. – Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkas. 1948-1949 m. globojo atvykusius iš Lietuvos partizanų vadovybės įgaliotinius J. Lukšą-Skrajūną, K. Pyplį-Audronį, padėjo jiems užmegzti ryšius su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu, dalyvavo 1948 07 07–09 Baden‑Badeno pasitarime. 1949-1950 m. buvo pasirengęs kaip desantininkas išvykti į okupuotą Lietuvą. 1989 08 Gotlande surengė Lietuvių fronto bičiulių 36 Europos lietuvių studijų savaitę; pirmą kartą čia dalyvavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, Lietuvos laisvės lygos ir Lietuvos komunistų partijos atstovai, kurie su Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovais pasirašė Gotlando komunikatą (J. Pajaujis buvo vienas jo sumanytojų ir redaktorių). Parašė straipsnių, atsiminimų iš pasipriešinimo veiklos, sukūrė vaizdo pokalbių. J. Pajaujo biblioteka ir dalis archyvo saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2000). Palaidotas Kalvarijos kapinėse. Gimė 1920 01 06 Zubruose, Marijampolės vlsč.
1860 09 05 Kupiškyje gimė Povilas Matulionis, miškininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas. Mirė 1932 03 15 Aleksandrijos dvare, Šiaulių vlsč.
1895 09 06 Daugirdėlių k., Alytaus vlsč. ir ap., gimė Mikas Rėklaitis, Lietuvos kariuomenės divizijos generolas. Tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 01 15 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas 1-ojo pėstininkų pulko jaunesniuoju karininku. Dalyvavo kovose su bolševikais ir lenkais. 1922 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus, tarnavo I karinėje apygardoje. 1927 02 08 paskirtas Kėdainių karo srities viršininku, vėliau – Kėdainių miesto ir apskrities komendantu. Nuo 1930 02 17 ėjo I-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pulko vado pareigas. 1935 09 17 paskirtas III-iosios pėstininkų divizijos vadu. 1935 11 22 jam suteiktas generolo leitenanto laipsnis. Nuo 1940 06 25 – KAM atstovas santykiams su sovietine kariuomene Lietuvoje. 1940 06 25 išleistas į atsargą. 1941 m. NKVD suimtas ir įkalintas Kaune. Kilus karui išlaisvintas ir Laikinosios vyriausybės paskirtas Krašto gynybos tarybos nariu ir Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo viršininku. Vokiečiams paleidus Laikinąją vyriausybę apsigyveno tėviškėje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. emigravo į JAV. Mirė 1976 03 31 Čikagoje, JAV. Palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero tautinėse kapinėse.
1920 09 06 Padustėliuose, Dusetų vlsč., gimė Paulius Širvys, poetas, žurnalistas, redaktorius. Mirus tėvams su broliu Leonu laikinai glaudėsi pas gimines Degučių kaime (Rokiškio r.), vėliau augo vaikų namuose. Mirė 1979 03 27 Vilniuje.
1945 09 06 Spirakių miške, Panevėžio vlsč., Panevėžio ap., žuvo 3-iosios Šiaurės LLA apygardos ir Žaliosios rinktinės vadas ltn. Steponas Gerdžiūnas- Gegužis. Gimė 1907 12 21 Kleboniškių vnk., Šeduvos vlsč., Panevėžio ap. Kartu žuvo neišaiškintas kovotojas.
1860 09 08 Kuronyse, Kėdainių r., gimė Adomas Jakštas (tikroji pavardė Aleksandras Dambrauskas), filosofas, visuomenės veikėjas, poetas, literatūros kritikas, profesorius, prelatas. 1881–1938 m. su pertraukomis gyveno Kaune. Mirė 1938 02 19 Kaune, palaidotas šalia Arkikatedros Bazilikos, kur pastatyta antkapinė plokštė su bareljefu.
1985 09 08 Vilniuje mirė Domicelė Tarabildienė, dailininkė, knygų iliustratorė, skulptorė, fotografė, dailininko Petro Tarabildos žmona. 1937 m. Paryžiaus tarptautinėje parodoje apdovanota aukso medaliu. Gimė 1912 05 09 Andrioniškyje, Anykščių r.
1925 09 09 Višakio Rūdoje, Marijampolės r., gimė Vytas Baranauskas. 1944 10 10 SMERŠ dalinių, slenkančių paskui fronto liniją, suimtas, o 10 12 nušautas Višakio Rūdoje bandant pabėgti iš įkalinimo vietos – laikinai įrengtos žeminės. Tai buvo pirmoji auka plačioje apylinkėje, užėmus šias apylinkes sovietinei kariuomenei.
1990 09 09 Italijoje, Trevizo provincijoje, Salgaredo aerodrome vykdant aviacijos šou programą lėktuvu „Su 27“ žuvo Rimantas Stankevičius, SSRS lakūnas kosmonautas, paruoštas pagal pilną programą skrydžiui į kosmosą erdvėlaiviu „Buran“. Lėktuvu analogu „BTS-02“ dalyvavo 9 riedėjimo ir 10 skrydžio bandymuose. „Buran“ programa nebuvo realizuota. Gimė 1944 07 26 Marijampolėje. Palaidotas Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinėse.
1960 09 11 Čikagoje, JAV, mirė Kazys Pakštas, Lietuvos geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas, profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas, Kauno VDU profesorius, tautos pranašas, numatęs Lietuvos tragediją, bet nesuprastas. Gimė 1893 06 29 Alinaukoje, Užpalių vlsč., Utenos ap.
1970 09 12 Pavilionių k., Alytaus r., gimė Ričardas Rabavičius, Vilniaus muitinės inspektorius, sunkiai sužeistas Medininkų muitinėje 1991 07 31, mirė 1991 08 02 . Po mirties apdovanotas I-jo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.
1870 09 13 Subačiškėse, Gudelių vlsč., gimė Antanas Kasakaitis, Lietuvos pedagogas, vertėjas, visuomenės veikėjas.1889 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją. Negavęs darbo Lietuvoje mokytojavo Nure (Lenkija). 1905 m. vienas Lietuvos mokytojų sąjungos steigėjų 1906-1913 m. mokytojavo Surviliškio pradžios mokykloje (Kėdainių apskritis), čia su K. Paltaroku įsteigė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrių. 1913 m. vėl priverstas išvykti į Lenkiją. Varšuvoje mokytojavo pradžios mokykloje, Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos narys, Nepriklausomos Lietuvos sąjungos pirmininkas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę – Lietuvos konsulas Lenkijoje. 1923 m. grįžęs į Lietuvą iki 1936 m. dirbo Švietimo ministerijos mokyklų inspektoriumi.1926-1936 m. – Knygų leidimo, 1929-1932 m. – Lietuvių kalbos rašybos komisijų narys. 1938 m. jo iniciatyva įkurta Pentupio pradžios mokykla (Marijampolės apskr.). 1944 m. išvyko į Vokietiją, 1950 m. – į JAV. Platino lietuvišką spaudą, bendradarbiavo žurnale „Ūkininkas“, „Vilniaus žinios“, „Švietimo darbas“, „Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „Tautos mokykla“ ir kituose. Išvertė H. Spencerio knygą „Proto, doros ir kūno auklėjimas“ (1927). Visą gyvenimą nešiojo širdies skasmą – niekada neaplankė sūnaus Vytauto , buvusio Vytauto Didžiojo Sibiro lietuvių bataliono karininko, 1919.12.09 bolševikų kardais sukapoto Čeremuškine, Sibire, žūties vietos. Mirė 1960 12 21 Čikagoje.
1940 09 14 Kaune mirė Pranas Mašiotas, pedagogas, vaikų rašytojas, visuomenės veikėjas. Dirbęs įvairiose Rusijos vietose 1919 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1925 m. – Klaipėdos gimnazijos direktorius. 1929 m. išėjęs į pensiją atsidėjo literatūriniam darbui. Parengė ir išleido apie 150 knygų vaikams, matematikos vadovėlių mokykloms. Gimė 1863 12 19 Pūstelninkuose, Marijampolės apskr.
1880 09 15 Kruopynų k. (vok. Cropiens, dab. Gajevo, Karaliaučiaus sr.), gimė Pranas Domšaitis, lietuvių dailininkas, tapytojas ekspresionistas. Mirė 1965 11 14 Keiptaune, Pietų Afrikos Respublika.
1885 09 15 Veiveriuose, Marijampolės ap., gimė Aleksandras Žilinskas, teisininkas, XIV (A. Voldemaro) ir XV (J. Tūbelio) ministrų kabinetuose buvo teisingumo ministras. 1941 06 14 sovietų valdžios suimtas, ištremtas į Archangelsko sr. Mirė 1942 01 21 Tomsko sr., Krivošeine, Rusijoje.
1850 09 16 Papečkiuose (dab. Girėnai), Vilkaviškio r., gimė Petras Kriaučiūnas (slapyvardis – Kazimiero sūnus), mokytojas, knygnešys, kalbininkas, tautinio atgimimo veikėjas. Mirė 1916 01 20 Jaroslavlyje, Rusijoje.
1900 09 16 Paneveržio k., Utenos ap., gimė Pranas Daunys, nuo 1919 06 10 – Lietuvos kariuomenės savanoris, kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės sužeistas, neteko regėjimo, iš dalies ir klausos. Tačiau P. Daunys nenuleido rankų, aktyviai dirbo visų Lietuvos aklųjų labui, tapo Lietuvos aklųjų švietimo pradininku, lietuvių kalbai pritaikė aklųjų abėcėlę – Brailio raštą. Išgarsėjo ne tik minėta veikla, bet ir kaip rašytojas, žurnalistas, muzikas. P. Daunys parašė tris knygas: „Vargo keliais“ (1933), novelių rinkinį „Ties likimo sostu“ (1937) ir apysaką „Benius Vanagas“ (1940). Nepelnytai niekintas ir apleistas sovietmečiu buvęs Lietuvos savanoris mire skurde išiktas insulto 1962 07 13. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse. Kaune, Taikos pr. pradžioje, jam pastatytas paminklas.
1890 09 20 Čiudiškiuose, Prienų vlsč., gimė Matas Šalčius, žurnalistas, pedagogas, keliautojas, vienas iš Šaulių sąjungos kūrėjų. 1929 11 20 iš Kauno motociklu leidosi kelionei aplink pasaulį. Per keturis metus apkeliavo 35 pasaulio valstybes, 40 tautų. Nukeliavo 60.000 km, iš jų 6000 km – pėsčiomis. Parašė knygą „Svečiuose pas 40 tautų“ (6 tomai). Mirė 1940 05 26 Guajaramerine, Bolivijoje.
1902 09 20 Pabiržėje, Biržų ap., gimė Antanas Budriūnas, Lietuvos vargonininkas kompozitorius, chorų dirigentas, pedagogas, profesorius, vienas iš trijų brolių kompozitorių. Mirė 1966 10 05 Vilniuje.
1905 09 20 Pavytės k., Panemunės vlsč., Kauno ap., gimė Povilas Žaltauskas, Lietuvos karininkas, 1932 m. baigė Pirmojo Lietuvos prezidento karo mokyklą, 1935 m. – lakūnų mokyklą Kaune. 1936-1937 m. – Lietuvos aeroklubo tarybos ir valdybos sekretorius, 1938 m. – Nidos sklandymo mokyklos viršininkas, nuo 1932 m. – Šaulių sąjungos narys. 1943 06 13 sovietų valdžios suimtas, kalintas Šiaurės Uralo lageryje Sverdlovsko sr. 1943 01 11 sušaudytas Sverdlovske.
1920 09 20 Lukšiuose, Šakių apskr., gimė Aleksandras Antanas Grybinas-Faustas, Tauro apygardos vadas, 1949 02 16 Akto signataras. Jo tėvai buvo mokytojai. Šeimoje augo penki vaikai – 3 sūnūs ir 2 dukterys. Baigęs Lukšių pradinę mokyklą A. Grybinas mokslus tęsė Šakių „Žiburio“ gimnazijoje, išsiskyrė kaip puikus sportininkas – krepšininkas ir ilgų nuotolių bėgikas. Baigęs gimnaziją 1939 m. Aleksandras įstojo į Marijampolės mokytojų seminariją. Sovietams 1940 m. okupavus Lietuvą, jis platino pogrindinę spaudą. Baigęs Marijampolės mokytojų seminariją A. Grybinas įsidarbino mokytoju Liudvinavo pradžios mokykloje, o po metų gavo kūno kultūros mokytojo darbą Kalvarijos progimnazijoje. Vėliau dirbo Zyplių dvare įsikūrusioje žemesniojoje žemės ūkio mokykloje, kuri buvo arti jo tėviškės. Dėstė matematiką ir kūno kultūrą 1944 m. žiemą suaktyvėjus raudoniesiems partizanams, lietuviai susibūrė į savisaugos dalinį. Marijampolėje atidaryta generolo Povilo Plechavičiaus Vietinės rinktinės karo mokykla, netrukus į ją įstojo ir Aleksandras Grybinas su broliu Zigmu. Deja, po kurio laiko čia apsilankęs P. Plechavičius įsakė vyrams išsiskirstyti, nes vokiečiai planavo šios mokyklos kariūnus siųsti į Rytų frontą. Aleksandras su Zigmu grįžo į Lukšius, o dalis kariūnų, pasilikusių mokykloje ir nepaklususių vokiečiams, atsidūrė net Štuthofo koncentracijos stovykloje. Artėjant frontui, Aleksandras, Vytautas ir Zigmas Grybinai pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje jie buvo priversti statyti fiktyvius aerodromus, kad rusų lėktuvai galėtų juos bombarduoti vietoj tikrų karinių vokiečių aerodromų. Baigiantis karui, Aleksandro broliams pavyko patekti į amerikiečių kontroliuojamą zoną, o jam teko paslapčiomis grįžti pas tėvus. 1946 m. pradžioje A. Grybinas-Faustas tapo Tauro apygardos Stirnos rinktinės Lapės kuopos partizanu, kur sutiko daug jaunystės draugų. Netruko pasižymėti ir kovose. Greitai Stirnos rinktinės pavadinimas dėl saugumo buvo pakeistas į Žalgirio. 1947 m. A. Grybinas-Faustas tapo Žalgirio rinktinės žvalgybos skyriaus viršininku, tų pačių metų rudenį buvo paskirtas rinktinės spaudos ir informacijos skyriaus viršininku. 1948 08 10 žuvus Tauro apygardos vadui ltn. Jonui Aleščikui-Rymantui, laikinai vado pareigas ėjo V. Vitkauskas-Saidokas, o 10 08 d. naujuoju Tauro apygardos vadu buvo išrinktas A. Grybinas-Faustas. Jis buvo pirmasis civilis, paskirtas vadovauti Tauro apygardai. 1948 10 20 Tauro apygardoje, Geležinio Vilko rinktinės vadavietėje A. Grybinas-Faustas susitiko su Dainavos apygardos vado A. Ramanausko-Vanago įgaliotiniu, Dzūkų rinktinės vadu Sergijumi Staniškiu-Litu. Dar po mėnesio, 1948 m. lapkritį, A. Grybinas-Faustas su A. Ramanausku-Vanagu išvyko į visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą Prisikėlimo apygardoje, Radviliškio r., Minaičių k. 1949 m. Lietuvos partizanų vadams pavyko sukurti vieningą politinę rezistencijos jėgą – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį (LLKS). Tuo pat metu priimta ir garsioji Vasario 16-osios deklaracija. Ją drauge su kitais pasirašė ir A. Grybinas-Faustas. Čia 1949 m. vasario 16 d. LLKS Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto aktu Nr. 4 Tauro apygardos vadui Faustui buvo suteiktas kapitono laipsnis ir apdovanojimas – Laisvės kovos 2-ojo laipsnio kryžius (su kardais). 1949 m. grįžęs iš Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo 03 21 d. jis perėmė iš laikinojo apygardos vado V. Vitkausko-Saidoko vado pareigas. Nuo 05 14 d. jo įsakymu Nr. 11 įkurtas komitetas kovai su alkoholizmu. Visiems padalinių vadams įsakyta „griežtai bausti girtaujančius ir trukdančius tos kovos sėkmingumui kovotojus“. 1949 06 26 d. įsakyme Nr. 15 jis rašė: „Įsakau dalinių vadams, kad į kovotojų partizanų eiles priimtų tik tokius asmenis, kurie įstodami pasirašo pasižadėjimą nevartoti degtinės ir kitų stiprių alkoholinių gėrimų, iki tęsis laisvės kova.“ Tame pačiame įsakyme rašoma: „Kovotojams partizanams užėjus pas gyventojus pavalgyti ir kartu esant tuo metu bet kuriam dalinio vadui, įpareigoju visus dalinių vadus uždrausti kovotojams vartoti ir ant stalo laikyti degtinę bei įspėti gyventojus, kad, kovotojams užėjus, nebūtų siūloma degtinė nei kiti stiprieji alkoholiniai gėrimai. Šio įsakymo nevykdančius bausiu visu įmanomu griežtumu.“ Girtavimo pasekmėmis naudojosi ir priešai – ne vieną laisvės kovotoją, ryšininką ar rėmėją degtinė atvedė į išdavystės kelią. Partizanus enkavedistų agentai dažnai apsvaigindavo į degtinę įberdami spec. preparatų. Tuomet vyrai atsibusdavo tik KGB rūsyje. Tauro apygardos ketverių metų sukakties proga 1949 08 15 d. A. Grybinas-Faustas rašė: „Šios Tauro apygardos įsikūrimo šventės proga sveikinu visus organizacinių vienetų vadus ir kovotojus, dėkoju visiems už sąžiningą, stropų ir nenuilstamą darbą mūsų mylimos Tėvynės Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atstatymui ir linkiu tesėti pradėtą žygį, kad niekuomet, nebodami net šlykščiausio savęs išniekinimo, neleido išniekinti savo tautos, kurie savo mirtimi įamžino šios Laisvės kovos didingumą.“ Tai buvo paskutinis LLKS Tauro apygardos vado A. Grybino-Fausto įsakymas padalinių vadams ir kovotojams. Po pusantro mėnesio, 1949 09 28 Šakių apskr. Jankų vlsč. Šunkarių miško pakraštyje, netoli Viliūšių k. Tauro apygardos vadas, grįždamas iš Dainavos apygardos, lydimas dviejų Dzūkijos partizanų, pateko į pasalą netoli savo bunkerio ir buvo sužeistas. Supratęs, kad iš apsupties nepavyks prasiveržti, sunaikino dokumentus ir nusišovė. Jo lavonas atpažinti atvežtas į Karčrūdę, vėliau – į Lukšius, o iš ten – į Šakius“. Kur ilsisi jo palaikai, iki šiol nežinoma. 1997 12 22 A. Grybinui-Faustui suteiktas kario savanorio statusas, 1998 05 19 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius) ir pulkininko laipsnis (po mirties).
1940 09 20 Kaune nuo paralyžiaus mirė Petras Juodakis. 1898 m. baigė Peterburgo universiteto gamtos fakultetą. Dirbo Peterburgo aukštosiose mokyklose dėstytoju. 1921 m. grįžo į Lietuvą. VII (E. Galvanausko) ministrų kabinete buvo švietimo ministras. Atidarius Lietuvos universitetą, 1922 m. gruodį tapo ordinariniu profesoriumi. Dėstė chemiją, prekių mokslą. Įsteigė valstybinę technikos ir chemijos laboratoriją, įkūrė prekių muziejų ir jiems vadovavo. Lankėsi Londone kaip ekspertas kaldinant litą. Gimė 1872 07 21 Račiupėnų k., Kupiškio vlsč., Panevėžio ap.
1960 09 21 Adelaidėje, Australijoje, mirė Vladas Požėla, Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas. 1900 m. baigė Mintaujos gimnaziją. Buvo caro vyriausybės kalintas, o 1901 m. ištremtas į Smolenską. 1905-1907 m. revoliucijos dalyvis. Po Vasario revoliucijos už dalyvavimą lietuvių nacionalistų veikloje iš RSDDP(b) pašalintas. 1919 m. vasarą išvyko į Lietuvos šiaurę, įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą, telkė partizanus kovai su bermontininkais.1920-1923 m. – LSDP atstovas seimuose. XIII (M. Šleževičiaus) ministrų kabinete buvo vidaus reikalų ministras. 1941 m. išvyko į Vokietiją, 1949 m. – į Australiją. Gimė 1879 04 09 Steigvilių k., Žeimelio vlsč., Šiaulių ap.
1875 09 22 Varėnoje, vargoniniko šeimoje, gimė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, garsiausias lietuvių dailininkas, kompozitorius, visuomenės ir kultūros veikėjas. Jo vaikystė prabėgo Druskininkuose, čia tėvo prižiūrimas išmoko skambinti fortepijonu. 1894-1899 m., remiamas kunigaikščio M. Oginskio, studijavo Varšuvos muzikos institute. Vėliau gyveno Varšuvoje, privačiai mokė muzikos. Lankydamasis tėviškėje rinko liadies dainas. 1907 m. Vilniuje suorganizavo pirmąją lietuvių dailės parodą. Joje eksponavo ir savo kūrinius. Rašė straipsnius muzikos ir dailės klausimais. M. K. Čiurlionio tiek dailės, tiek muzikos kūriniai žinomi daugelyje pasaulio šalių. Mirė 1911 04 10 Pustelnike (netoli Varšuvos). Palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
1955 09 26 Chabarovsko ligoninėje mirė (ar buvo nužudyta) Adelė Dirsytė, krikščionė pasaulietė, Sibiro tremtinė ir kankinė, uoli katalikė, visame pasaulyje išgarsėjusios maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ autorė. Maldaknygė išversta į 14 kalbų. 1946 03 06 sovietų valdžios suimta, 1946 11 02 nuteista 10 m. kalėti. A. Dirsytei pradėta beatifikacijos – kėlimo į altorių garbę byla. Ji gimė 1909 04 15. Šėtos parapijos Pramislavos vienkiemyje. Iki šiol nežinomos jos žūties aplinkybės ir palaidojimo vieta.
1870 09 27 Naujienoje (vok. Heydebruch), Ragainės apskr., gimė dr.Vilius Gaigalaitis, prūsų lietuvių veikėjas, filosofas. Mirė 1945 11 30 Bretene, Viurtembergo žemė, Vokietijoje.
1945 09 28 Raudinės (Antazavės vlsč., Zarasų ap.) ir Latvijos teritorijos Šarlotės miškuose žuvo Vytauto apyg., Lokio rinktinės vadas Antanas Streikus-Tamošiukas ir 10 Žalgirio būrio partizanų. A. Streikus dengė besitraukiančius partizanus, kol baigėsi šoviniai. Nenorėdamas pasiduoti gyvas, susisprogdino. A. Streikus gimė 1897 01 02 Maniuliškių k., Antazavės vlsč., Zarasų ap.
Parinko Gediminas Adomaitis
„XXI amžius“, 2025 m. rugsėjo 5 d., nr. 33–34 (2646–2647)