Rugsėjo sukaktys
1435 09 01 LDK valdovams kovojant tarpusavy įvyko Pabaisko mūšis (10 km nuo Ukmergės prie Žirnojų ežero ir iš jo ištekančio Žirnojos upelio) tarp kunigaikščių Žygimanto Kęstutaičio (remiamo Lenkijos) ir Švitrigailos (remiamo Livonijos ordino). Švitrigaila ir Livonijos ordino magistras matė, kad pelkėta vieta kautynėms nepatogi ir ketino pasitraukti arčiau Ukmergės. Tuo metu Žygimanto sūnaus Mykolo pajėgos netikėtai įsiveržė į priešininkų voros vidurį ir sukėlė paniką.
Ordino kariuomenė buvo sumušta, o Švitrigailos išsklaidyta. Mūšio metu žuvo Ordino magistras ir maršalas. Nugalėtas Švitrigaila pasitraukė į Polocką. Dėl mūšio Žygimantas sugebėjo užimti visą LDK, tačiau ši pateko į politinę priklausomybę nuo Lenkijos, iš kurios nebeišsivadavo iki pat valstybės likvidavimo.
1655 09 01 Rusijos kariuomenė sudegino Zapyškį.
1805 09 01 Vilniaus universiteto taryba patvirtino sutartį pagal kurią Juozapui Zavadskiui leido spausdinti knygas, vadovėlius, kalendorius ir kt. bei juos pardavinėti.
1950 09 01-02 pagal 1949 m. SSRS ir LSSR Ministrų tarybos nutarimus. Lietuvoje buvo tremiami ūkininkai. Tremtiniai nugabenti į Chabarovsko krašto Lazo gyvenvietę. 1950 m. iš viso (04.14; 09.01-02; 09.19) išvežta 360 šeimų (1355 žmonės).
1920 09 02 Lietuvos kariuomenė sėkmingai kovojo su lenkais Suvalkijoje – užėmė Krasnapolį, Gibus, Kalesnykus, Lipską.
2000 09 02 legendinis lietuvių lakūnas Jurgis Kairys (g. 1952 05 06) pirmą kartą pasaulyje aukštyn ratais praskriejo po pėsčiųjų tiltu Kaune. Lakūno skrydį užgniaužę kvapą stebėjo per 250.000 žiūrovų. Pasižiūrėti unikalaus skrydžio ir pasveikinti piloto buvo atvykęs lenktynių „Formulė 1“ 1998 ir 1999 pasaulio čempionas suomis Mika Hakinenas (g. 1968 09 28).
1390 09 04 Jungtinė kryžuočių kariuomenė, vadovaujama maršalo Engelhardo Rabės ir Vytauto, apsupo Vilnių. Į šį žygį atvyko riteriai net iš Anglijos, kurių tarpe buvo ir Anglijos kunigaikštis Henrikas su 300 žmonių. Be kryžuočių dalyvavo ir Livonijos pulkai. Kryžuočiai sustojo Panerių pusėje, Vytautas su žemaičių jėgomis užėmė pozicijas iš šiaurės rytų pusės, dabartiniame Šeškinės rajone. Tuo metu Vilniuje jau buvo trys pilys. Po šešių dienų pasirengimo, rugsėjo 16-ąją, pirmuoju puolimu buvo paimta medinė „Kreivoji“ arba „Aukščiausioji“ pilis. Ji buvo sudeginta ir iki šio laiko jos buvimo žymių nerasta. Jogaila aiškino, kad „Kreivoji“ pilis, Vytautui ir kryžuočiams puolant, buvo Vytauto šalininkų padegta iš vidaus. Puolimo metu žuvo ir Jogailos brolis, Mstislavio kunigaikštis Karigaila. Ant Šeškinės kalvų žuvo puolančiųjų pusėje dalyvavęs Vytauto brolis Tautvilas Konradas. Jungtinės jėgos išbuvo nuo 09 04 iki 10 27, tačiau kitų Vilniaus pilių nepaėmė. Ordino komtūras Konradas Valenrodas imperatoriui rašė, kad rudenį, blogėjant keliams, jie turėję nutraukti pilies apgulimą. Niekuo nepagrįstas yra Dlugošo tvirtinimas, kad Vilniaus pilies mūrai tada buvę sulyginti su žeme. Jogaila, suprasdamas Vytauto sąjungos su kryžuočiais pavojų, sumanė vėl taikytis su Vytautu. Jogaila sutiko geruoju atiduoti Vytautui valdyti Lietuvą, sau pasilikdamas Vyriausiojo Lietuvos kunigaikščio vardą. Vytautui valdant Lietuva buvo sustiprinta kariškai ir ekonomiškai, sustabdytas totorių-mongolų veržimasis į Vakarų Europą bei kryžuočių ordino – į Rytų Europą. Vytauto darbai ir karžygiškumas išgarsino Vytautą, o kartu ir pačią Lietuvą. Niekada neužmirškime Vytauto Didžiojo vardo. „Čia Vytautas didis garsiai viešpatavo. Čia Vytautas didis mus valdė ir gynė. Čia mūsų Tėvynė ir buvo, ir bus“.
1820 09 04 caro valdžia atidarė naują Vilniaus Lukiškių kalėjimą. Pradėtas statyti 1819 m.
1860 09 04 12 val. 45 min. iš Daugpilio į Vilnių atvyko pirmasis garvežio tempiamas traukinys.
1915 09 04 naktį, nevykusiai pabandę susprogdinti abudu Neries tiltus, rusai pasitraukė iš Vilniaus. Kitą dieną pasirodė vokiečiai, įėję į Vilnių per Šnipiškes ir Žvėryną.
1920 09 04 Paryžiuje Lenkijos užsienio reikalų ministras Grabskis pareiškė, kad Lenkija atsisakys teisių į Vilnių Lietuvos naudai.
1940 09 04 prezidentas Antanas Smetona kreipėsi į JAV ambasadą prašydamas išduoti diplomatines vizas.
1950 09 04 Juozas Lukša-Daumantas desantu permestas į Lietuvą.
1580 09 05 Livonijos karo metu (1562–1582) Stepono Batoro vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė užėmė Rusijos Didžiųjų Lukų tvirtovę.
1920 09 05 Lenkija skundu kreipėsi į Tautų Sąjungą dėl tariamo Lietuvos neutraliteto pažeidimo ir bendradarbiavimo su bolševikais, tačiau Tautų Sąjungos taryba „nepripažino, kad Lietuva yra sulaužiusi savo neutralitetą rusų – lenkų kare“.
2020 08 05 „Valstiečių laikraštis“ (Nr. 68) rašė: „Tačiau 2020, jau nepriklausomos Lietuvos metais, gavus europinių lėšų atliktas Višakio Rūdos Šaltinėlio remontas. (…) Dabar ten, kur turėtų trykšti šaltinėlis yra ne šaltinio versmė, bet tyvuliuoja lietaus vanduo, nešvarus, smirdantis (…), gydomųjų savybių turinčio šaltinio vandens čia tikrai jau nėra (…) Šaltinėlio rentinį ir koplyčią remontavę meistrai tiesiog užbetonavo šaltinio vagą“. Prabėgo penki metai (…) Niekas (…) nepareikalavo ir niekas nesiėmė šios šlykščiausios diversijos padarinių likvidavimo“. Jau rašyta: „Galima tik įsivaizduoti kaip skambėtų Lietuvos vardas pasaulio spaudoje jeigu būtų paniekintas ir sunaikintas kitos bažnytinės konfesijos sakralinis objektas“.
1865 09 06 Vilniaus generalgubernatorius K. Kaufmanas uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis.
1935 09 06 pradėjo darbą XVII Ministrų kabinetas vadovaujamas ministro pirmininko Juozo Tūbelio. Šio kabineto vidaus reikalų ministras Julius Čaplikas 1941 07 30 nužudytas Maskvoje, ministrai Stasys Putvinskis ir Jokūbas Stanišauskas mirė tremtyje, Petras Šniukšta kalintas Kaune, sovietmetyje slapstęsis Lietuvoje , Stasys Šilingas ir Juozas Tonkūnas perėję kalėjimus, tremtį ir praradę sveikatą mirė Lietuvoje.
1991 09 06 po nepavykusio rugpjūčio pučo TSRS Valstybės taryba pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Rusijos Federacija buvo pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę šiek tiek anksčiau.
1625 09 07 Švedijos kariuomenė po atkaklios kovos (vykusios nuo 08 30 d.) užėmė Biržų pilį (išsilaikė joje iki 1627 01 26).
09 08 – Švč. Mergelės Marijos gimimo diena (Šilinė), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena. Tautos šventė. Tą dieną Vytautas Didysis išsirinko užsidėti karaliaus karūną, kurią jam pasiūlė ir paruošė vienas iš galingiausių anų laikų valdovų imperatorius Zigmantas. Apsivainikuodamas Vytautas norėjo padaryti Lietuvą savarankiška valstybe ir galutinai ją atskirti nuo Lenkijos. Jo tikslas buvo sujungti į vieną valstybę visas lietuviškas žemes ir Lietuvą padaryti tvirtą ir galingą. Tačiau lenkai užpuolė ir sumušė Šv. Romos imperijos imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio pasiuntinius, atėmė jų gabentus vainikavimo dokumentus. Sužinojusi apie įvykį, atgal pasuko kita, Niurnberge nukaldintas karūnas gabenusi delegacija. Vainikavimas atidėtas du kartus, o 10 27 d. Vytautas mirė. Karūnos ir dokumentų pagrobimas – neteisinis aktas, todėl Vytautas Didysis yra teisėtas Lietuvos valstybės valdovas – karalius. Ši diena iki sovietų okupacijos 1940 m. Konstitucijoje buvo įvardinta viena iš dviejų valstybės švenčių – „Rugsėjo aštuntoji – Senosios Lietuvos Didingai Praeičiai minėti.“. 2030 m. iškilmingai minėsime šios svarbios datos, Vytauto Didžiojo karūnavimo, 600 metų jubiliejų.
1380 09 08 Kulikovo lauke (Dono dešiniajame krante, prie Nepriadvos upės) įvyko Kulikovo mūšis. Rusios kariuomenė, kuriai vadovavo Maskvos kunigaikštis ir Vladimiro didysis kunigaikštis Dmitrijus (po mūšio pramintas Doniečiu) nugalėjo karvedžio Mamajaus vadovaujamą Aukso ordos kariuomenę. Mamajaus sąjungininko Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos vadovaujama Lietuvos kariuomenė į mūšį nespėjo (manoma, sąmoningai). Laimėtas Kulikovo mūšis buvo pirmoji didelė Rusios pergalė prieš Aukso ordą, tačiau rusų istoriografijoje pernelyg sureikšminta. Po Kulikovo mūšio Rusia iš Aukso ordos pavaldumo nebuvo išvaduota – 1382 m. chanas Tochtamyšas surengė žygį, per kurį sudegino Maskvą ir vėl primetė Rusiai Aukso ordos valdžią, bet sustiprėjo Maskvos kunigaikštystės įtaka kitoms rusų žemėms. Kulikovo mūšis buvo svarbus rusų nacionalinės sąmonės raidai.
1403 09 08 didysis magistras ir Vytautas susitiko Nemuno saloje ties Dubysa tartis dėl Žemaitijos grąžinimo.
1570 09 08 karalius Žygimantas Augustas suteikė miesto savivaldos teises ir herbą Vištyčiui.
1655 09 08 Lietuvos–Lenkijos su Rusija karu pasinaudojusi Švedija, užblokavusi Dancigą, užėmusi Poznanę, užėmėLenkijos sostinę Varšuvą ir savo kariuomenę nukreipė link Krokuvos.
1786 09 08 Žemaičių vyskupas Steponas Jonas Giedraitis su popiežiaus Pijaus VI leidimu iškilmingai vainikavo aukso vainikais stebuklingąjį Šiluvos Dievo Motinos paveikslą.
1930 08 08 Kaune gimė Vytautas Kavolis, sociologas. Mirė 1996 06 24 Vilniuje.
1905 09 09 Lodzėje, Lenkijoje, gimė Vytautas Bacevičius, kompozitorius, pianistas. Mirė 1970 m. Niujorke. JAV.
1930 09 10 Miunchene,Vokietijoje, mirė Teodoras Brazys, vargonininkas, kunigas, dainų rinkėjas, bažnytinės muzikos ir muzikos istorijos specialistas. Palaidotas Kaišiadorių Katedros šventoriuje. Gimė 1870 11 20 Nemelhofe, Latvijoje.
1940 09 10 uždaryta Mokslinės vadybos draugija. Po karo Gulage žuvo pasaulyje žinomas šios draugijos įkūrėjas, vadybos specialistas V. A.Greičiūnas.
1530 09 11 mirė Konstantinas Ostrogiškis, Lietuvos didysis etmonas, Trakų vaivada (nuo 1522 m.), Vilniaus kaštelionas (nuo 1511 m.). Palaidotas Kijevo Pečorų lauros Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Uspenjės) cerkvėje. Gimė 1460 03 02 Volynėje, Ostrogo pilyje.
1670 09 11 Vilniuje mirė Žygimantas Liauksminas, filosofas, retorikos ir muzikos teoretikas. Gimė 1596 ar 1597 m. Žemaitijoje.
1865 09 11 Varslavanose, netoli Jekabpilio, Latvijoje, gimė Janis Rainis, latvių visuomenininkas, poetas, dramaturgas, vertėjas, teisininkas ir politikas.1889-1891 m. dirbo apygardos teisme Vilniuje. Vienas iš latvių tautinio atgimimo žadintojų. Mirė 1929 09 12 Majoriuose, Jarmaloje.
1920 09 11 pasirašyta Sovietų Rusijos–Latvijos taikos sutartis. Analogiška 1920 07 12 Lietuvos–Sovietų Rusijos sutarčiai.
1950 09 12 Aukštosios k., Kidulių vlsč., Šakių ap., išduoti žuvo mūšyje Žalgirio rinktinės partizanai: Algis Akambakas-Špicas, Perkūnas (Achenbachas Albrechtas, g. 1928 Jonavoje. Į partizanus išėjo iš Bliuvų k., Šakių r.), Valentinas Aleksa-Aras (g. 1929 m. Šilvėnų k., Plokščių vlsč., Šakių ap. Žuvus broliui Juozui pasirinko slapyvardį Aras ir stojo jo vieton. Buvo Žalgirio rinktinės Vasario 16-osios tėvonijos vadas), Vytautas Šulskis-Svajūnas,Ulonas, Vidūnas, Laisvūnas (g. 1929 m. Galinių k., Griškabūdžio vlsč., Pilviškių gimnazistas.), Sigitas Jakštys-Spindulys (g. 1920 m. Iš Šunkarių k., Jankų vlsč 1950 05 03 vežamas į kariuomenę, pabėgo ir išėjo į mišką) ir Albinas Piščikas-Bijūnas (g. 1930 m. Baltarusijoje, gyveno Katinų k., Šakių vlsč.). Jonas Ivanauskas-Žemaitis (g. 1921 m.) iš Žemaitijos pasidavė ir buvo suimtas. Apie mūšį Aukštosios k. Slavikų apylinkėse buvo sukurta daina. 2010 02 12, po 10 metų trukusio tyrimo, Kauno apygardos teismas išdaviką A. Povilaitį nuteisė 5 metams laisvės atėmimo.
2000 09 12 priimtas įstatymas „Dėl 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios vyriausybės priimto ir paskelbto pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos valstybės teisės aktu“. 48 Seimo nariai balsavo,,už“, 0 –„prieš“, 3 – „susilaikė“
1655 09 13 Rusijos caras Aleksejus Michailovičius pasiskelbė Lietuvos, Baltarusijos, Volynės ir Podolės didžiuoju kunigaikščiu.
1920 09 13 Lenkijos kariuomenė užėmė Seinus. „Sukilėlių“ ir kariuomenės paradą Seinuose priėmė J. Pilsudskis.
1940 09 13 JAV valstybės departamentas sutiko išduoti prezidentui Antanui Smetonai vizą su sąlyga, kad jis nebus laikomas jokios valstybės prezidentu ar vyriausybės nariu. A. Smetonai sutikus su reikalavimais buvo išduota viza ir jis tuoj pat išvyko į Šveicariją, kur gyveno iki 1941 m. pradžios. Iš ten – per Portugaliją (iš Lisabonos) 1941 02 01 išvyko į JAV.
1925 09 14 Kaune gimė Benjaminas Gorbulskis, kompozitorius, daugelio populiarių dainų autorius. Mirė 1986 07 14 Vilniuje.
1945 09 14 Babrunge, Plungės r., gimė Zinaida Genovaitė Žilevičiūtė-Sviderskienė, astrofizikė. 1968 m. baigė Vilniaus universitetą, fizikos ir matematikos mokslų kandidatė, Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė, Planetariumo direktorė (1992-1997). Mokslinių tyrimų sritis – žvaigždžių fotometrija ir žvaigždžių sistemų integrinė fotometrija. Parašė, sudarė ir redagavo per 10 astronomijos populiarinamųjų leidinių, daugelio astronomijos populiarinamųjų straipsnių autorė, nuo 1994 m. „Lietuvos aide“ rengė savaitinį astronomijos puslapį „Po žvaigždėtu skliautu“.Tęstinio leidinio „Lietuvos dangus“ sudarytoja (1989-1990). „Vilniaus astronomijos biuletenio“ redaktorių kolegijos narė. Parašė knygas „Astronomijos abėcėlė“ (1980), „Žvaigždynai“ (1983), sudarė straipsnių rinkinius „Visata ir mes“ (1982), „Lietuvos astronomija“ (1984), „Kitų žvaigždžių planetos“ (1999), ,,Planetos. Žvaigždės. Galaktikos“.
1920 09 15 vietoj Lietuvos sporto sąjungos (LSS) įkurta Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga (LFLS).
1920 09 15-18 Kalvarijoje vyko Lietuvos derybos su Lenkija.
1970 09 15 Pranas Brazinskas-Koreivo, gimęs 1924 m., kilęs iš Beižonių, Trakų r., lietuvis, anksčiau teistas, gyvenęs Kokandoje, Ferganos apskr., Uzbekijos SSR, su sūnumi Algirdu, gimusiu 1955 m., užgrobė lėktuvą „AN–24B“, nužudę palydovę, privertė lėktuvo ekipažą nusileisti Turkijoje Trabazono mieste, kur paprašė politinio prieglobsčio. Tai buvo pirmieji SSRS piliečiai užgrobę lėktuvą ir juo pabėgę į užsienį.
1390 09 16 Vilniuje, ginant Kreivąją pilį nuo kryžuočių ir Vytauto, žuvo (nužudytas pakliuvęs į nelaisvę) Karigaila, lietuvių kunigaikštis. Gediminaitis. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos sūnus, Mstislavlio kunigaikštis. 1386 03 Krokuvoje pakrikštytas Kazimieru. 1386 03-04 padėjo malšinti vyriausiojo brolio – Polocko kunigaikščio Andriaus – antrąjį maištą prieš kitą brolį Lietuvos didįjį kunigaikštį Jogailą. 1386 04 18 Skirgailos, kitų brolių ir Vytauto padedamas sumušė Smolensko kunigaikščio Sviatoslavo (jis rėmė Andrių, žuvo šiame mūšyje) kariuomenę, puolančią Mstislavlį. Gimė 1350 m.
1920 09 16 Suvalkų Kalvarijoje atsinaujino derybos su lenkais, nors Lenkai toliau puldami užėmė Gardiną.
1600 m. naktį iš rugsėjo 17 į 18 Švedijos karalius Karolis IX įsiveržė į Livoniją. Karo priežastys: 1599 m. Švedijos seimo – riksdago – sprendimu katalikas Zigmantas Vaza nuverstas nuo protestantiškos Švedijos sosto. Karolis IX tapo Švedijos valdovu. Zigmantas Vaza įsivėlė į dinastinį karą, kuris virto karu dėl Baltijos jūros rytinio pakraščio. Taip prasidėjo pirmasis Lietuvos ir Lenkijos karas su Švedija, trukęs 29 metus (1600-1629).
1895 09 17 pašventintas Kauno soboras, pastatytas pagal rusų karo inžinieriaus Konstantino Limarenkos projektą.
1940 09 17 Raudonosios armijos daliniai įsikūrė lenkų kareivinėse Naujojoje Vilnioje.
1920 09 18 Lentvaryje sprogo prieš lietuvių traukinį padėta bomba.
1410 09 19 LDK Vytauto Lietuvos kariuomenė nutraukė Marienburgo pilies apsiaustį.
1915 09 19 Vokietijos kaizerio Vilhelmo kariuomenė užėmė Vilnių. Lietuvoje įkurtas Vokietijos kariuomenės štabas Rytų fronte. Lietuvos visuomenės veikėjai pareiškė, kad lietuvių tauta nenori grįžti Rusijos jungan, o nori atstatyti savo senąją valstybę.
1940 09 19 Lietuvos prezidentas A. Smetona išvyko iš Vokietijos į Šveicariją.
1940 09 19-25 Romoje, pas pasiuntinį Stasį Lozoraitį, susitiko sovietų okupacijos nepripažįstantys nepriklausomos Lietuvos pasiuntiniai: Stasys Lozoraitis Romoje, Stasys Girdvainis Vatikane, Petras Klimas Paryžiuje, Kazys Škirpa Berlyne ir Edvardas Turauskas prie Tautų Sąjungos Ženevoje. Buvo svarstoma politinė padėtis, Vyriausybės tremtyje sudarymas, kiti klausimai. Nutarta įkurti Lietuvos tautinį komitetą (LTK), kuris privalėjo ruoštis Lietuvos nepriklausomybei atkurti kilus karui tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos. LTK turėjo derinti lietuvių veiklą siekiant atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, rūpintis valstybės ir tautos reikalais. Komiteto pirmininku išrinktas Ernestas Galvanauskas, pavaduotoju – S. Lozoraitis, nariais K. Škirpa ir E. Turauskas. Kiek vėliau diplomatai kreipėsi į Antaną Smetoną, kad jis Lietuvos tautinį komitetą patvirtintų kaip Lietuvos vyriausybę tremtyje. Antrasis LTK susirinkimas įvyko 1940 11 17-21 Berne, Šveicarijoje, kartu su ten apsistojusiu prezidentu Antanu Smetona.
1950 09 19 pagal 1949 m. SSRS ir LSSR Ministrų tarybos nutarimus. Lietuvoje buvo tremiami ūkininkai. Tremtiniai nugabenti į Komsomolsko prie Amūro rajoną. Iš viso 1950 m. (04 14; 09 01-02; 09.19) išvežta 360 šeimų (1355 žmonės).
2000 09 19 Seime priimtas Protokolinis nutarimas dėl 2000 09 12 priimto įstatymo. Juo įstatymas dėl „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimo“ tebėra nepriimtas. Rezoliucija priimta Seimo nariams balsavus: 49 – „už“, 1 – „prieš“, 2 – „susilaikė“.
1260 09 20 prasidėjo Didysis prūsų sukilimas prieš kryžiuočius (1260 - 1274). Jam vadovavo Herkus Mantas. Sukilimas tęsėsi iki 1274 m.
1935 09 21 6 val. 45 min.iš Niujorko „Floyd Bennet Field“ aerodromo pakilo skristi į Lietuvos Laikinąją sostinę Kauną Felikso Vaitkaus pilotuojamas lėktuvas „Lituanika II“. Netrukus virš Atlanto „Lituanika II“ pateko į ištisinę debesų zoną. Pilotas net 17,5 valandų skrido tik pagal prietaisus, kartais pliaupiant lietui ir krintant šlapdribai. Buvo momentas kai apledėjęs lėktuvas iš 4 km aukščio pradėjo smigti žemyn ir tik per 10 pėdų virš Atlanto bangų pavyko išlyginti lėktuvą, vėliau pakilti į pusantro km aukštį. Ir vėl trijų valandų smarkus lietus, pastebėta, kad kuro siurblys praleidžia benziną. Išsiaiškinus, kad kuro iki Kauno neužteks, nuspręsta leistis Airijoje ir pasipildžius kuro, tęsti kelionę. Tačiau 09 22 besileidžiant lėktuvui šoninio vėjo gūsis bloškė į šoną, dešinysis sparnas užkabino žemę, nulūžo sparno galas, palaužta važiuoklė ir propeleris. Po 21 val. 30 min skridimo, nuskridus 5100 km, kelionė baigėsi nepasiekus galutinio kelionės tikslo – Kauno. Lėktuvas nusileido Airijoje, pievoje prie Balenrobio (Ballinrobe) miestelio. Šiuo skrydžiu F. Vaitkus pasiekė IV rezultatą pasaulyje pagal skridimo nuotolį – 5100 km ir šeštasis tais metais Atlantą įveikęs pilotas. Šis skrydis, kaip ir tragiškas Dariaus ir Girėno skrydis 1933 m. įrašyti aukso raidėmis į Lietuvos ir Lietuvos aviacijos istoriją.
1995 09 21 poetui Bernardui Brazdžioniui suteiktas Kauno piliečio Garbės vardas. Garbės piliečio medalis ir specialus liudijimas įteikti Kauno rotušėje. Apdovanojime dalyvavo ir poeto žmona Aldona. Tai buvo 9-asis Kauno miesto Garbės pilietis. Iki to laiko šis garbingas vardas suteiktas J. Urbšiui, V. Kuprevičiui, V. Landsbergiui-Žemkalniui, M. Žilinskui, kardinolui V. Sladkevičiui, V. Landsbergiui, S. Lozoraičiui, vysk. S. Tamkevičiui.
09 22 – Baltų vienybės diena. 1236 09 22 per pirmąjį Livonijos ordino žygį į Lietuvą, prie Salduvės piliakalnio įvyko Šiaulių – Saulės mūšis. Jungtinė lietuvių, žemaičių ir latvių kariuomenė galutinai sutriuškino Livonijos ordino kariuomenę. Po mūšio iš karto sukilo kuršiai, žiemgaliai, sėliai. Kryžuočiai neteko visų Dauguvos kairiajame krante užkariautų žemių.Tais metais pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose – eiliuotoje Livonijos kronikoje, aprašančioje Saulės mūšį – paminėtas Šiaulių miestas (vietovardis „Soule“). Šiaulių miesto gimimo diena. Žiupsnelis žemės iš mūšio vietos patalpintas Vilniuje, Lukiškių aikštės memorialo „Šimtmečio žiedas“ relikvijų kapsulėje.
1920 09 22 lenkams pradėjus staigų puolimą, lietuviai Augustavo miškuose nesugebėjo atsilaikyti prieš 4-5 kartus didesnes lenkų pajėgas ir patyrė didžiulį pralaimėjimą. Lenkai ėmė veržtis į Lietuvos gilumą. Lietuvai prieš lenkų žygius protestuojant, Lenkijos vyriausybė aiškinosi, kad tai lėmė karo su bolševikais būtinumas.
1940 09 22 Vokietija pasirašė su suomiais diplomatinę sutartį, leidžiančią Vokietijai gabenti karius ir karines medžiagas per Suomijos teritoriją. Nors vokiečiai aiškino, kad tie kroviniai skirti Šiaurės Norvegijai, tačiau faktiškai jie buvo iškraunami Suomijoje.
09 23 – Lietuvos žydų genocido diena. Tą dieną 1943 m. vokiečių okupacinė valdžia likvidavo Vilniaus getą.
1920 09 23 skubiai įsikišus Antantės valstybėms lenkų pareikalauta nutraukti karo veiksmus ir grįžti į 1919 12 08 pozicijas. Lenkų puolimas sustabdytas. Buvo pasiūlyta pratęsti derybas Suvalkuose.
1995 09 23 atidengtas paminklas Červonkos kapinėse Latvijoje Lietuvos savanoriams, 1918–1920 m. žuvusiems Nepriklausomybės kovose Dauguvos frontuose.
1705 09 24 Abiejų Tautų Respublikos (ATR) karaliumi karūnuotas Stanislavas Leščinskis.
1920 09 24 Tautų Sąjunga, posėdžiavusi Paryžiuje, sutartinai priėmė rezoliuciją palikti Vilnių Lietuvai.
1765 09 25 Guzove, Lenkijoje, gimė Mykolas Kleopas Oginskis, kunigaikštis, kompozitorius, politikas, visuomenės veikėjas. Mirė 1833 10 15 Florencijoje, Italijoje.
1925 09 25 pradėjo darbą XII Ministrų kabinetas, vadovaujamas Ministro pirmininko Leono Bistro. Šio kabineto ministrai Antanas Endziulaitis ir Kazys Jokantas bolševikų sušaudyti, Mečislovas Reinys mirė kankinio mirtimi Vladimiro kalėjime. Leonas Bistras, patyręs tremtinio dalią ir praradęs sveikatą, 1956 m. grįžo į Lietuvą.
1940 09 25 Berne Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona Aktu atleido iš ministro pirmininko pareigų Antaną Merkį ir į šias pareigas paskyrė Stasį Lozoraitį. Tą pačią dieną kitu Aktu Stasiui Lozoraičiui pavesta pavaduoti Lietuvos Respublikos prezidentą.
1815 09 26 Rusijos, Austrijos ir Prūsijos vadovai sudarė Šventąją Sąjungą, į kurią susijungė dauguma Europos monarchijų.
1605 09 27 Salaspilio (Kircholmo) mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Jono Karolio Chodkevičiaus, sumušė Švedijos kariuomenę. 1605 m. rugpjūtį Švedijos regentas Karolis (1607 m. tapo Švedijos karaliumi Karoliu IX) išsilaipino Šiaurės Livonijoje su didžiule grėsminga profesionalia samdinių armija, sudaryta iš švedų, škotų, danų ir vokiečių, pasiryžęs veržliu puolimu nušluoti bet kokį pasipriešinimą ir užkariauti Lietuvą bei Lenkiją. Okupacinė Lenkijos karaliaus Zigmanto kariuomenė, negaudama algų ir pakrikusi, sukilo ir patraukė į Lenkiją. Lenkų pavyzdžiu pasekė didesnioji Lietuvos kariuomenės dalis. Livonijos valdytojui ir lauko etmonui Karoliui Chodkevičiui-Katkui likus su 800 lietuvių daliniu prieš 14000 Švedijos kariuomenę neliko kito kelio kaip, viską pakeliui naikinant, trauktis. Supratę kokioje sunkioje padėtyje atsidūrė valdytojas Katkus, kokia grėsmė iškilo Žemaitijai, padėtį gelbėti ėmėsi ryžtingieji žemaičiai. Žemaitijos sosto įpėdinio Karolio II (Blažio)ir jo dėdės kunigaikščio Mykolo įtikintas Katkus nutarė gintis, papildžius savo kariuomenę 3000 naujai prisijungusių žemaičių raitelių. Žemaičių nuomone, mažesnės pajėgos neturinčios reikšmės, jei tinkamai atliekami manievrai. Kovos vieta išmintingai parinkta prie Kircholmo (Salaspilio), netoli Rygos. 1605 09 27 įvyko mūšis. LDK etmonas Jonas Karolis Chodkevičius-Katkus ties Kircholmu (13 km. į p. r. nuo Rygos), turėdamas tik 3800 karių prieš 14.000 švedų kariuomenę pasinaudojo senuoju žemaičių kovos būdu. Visą miško pakraštį nustatė iškamšomis, o maži raitelių būreliai išmėtyti užnugaryje vaizdavo rezervą. Kad priešas nesuprastų klastos rinktiniai žemaičių raitelių pulkai, tipišku savo protėvių kautynių manevru smogė žygiuojančiai švedų kolonai, o paskui dėjosi pasitraukią, kaip prie Tanabergo 1410 m. Regentas Karolis metėsi persekioti. Švedų kariuomenė buvo įviliota į numatytą vietą ir žaibišku visų pajėgų puolimu buvo nugalėta. Kovos lauke žuvo 9000 švedų ir jų pagalbininkų, paimta į nelaisvę kartu su 60 vėliavų ir 20 patrankų. Regentas Karolis su nedidele grupe kovotojų spėjo pabėgti. Jono Katkaus laimėjimas nustebino Vakarų Europą. Su pergale sveikino Popiežius, Anglijos karalius ir Turkijos sultonas. Tai buvo paskutinis pergalingas žemaičių mūšis. Žemaičiai ir patys patyrė didžiulius nuostolius. Vėliau, žuvus Žemaitijos sosto įpėdiniui Karoliui II ir Jonui Katkui, Žemaitija atsigauti nesugebėjo.
09 28 – Vilniaus įkūrėjo Gedimino diena. Šią dieną prisimenama Vilniaus įkūrimo istorija – Gedimino medžioklė, jo sapnas apie staugiantį geležinį vilką, žynio išpranašavimą apie būsimojo miesto galybę. Pranašystė išsipildė tiek, kad ir šiandien amžinoji Lietuvos sostinė Vilnius yra Lietuvos Respublikos sostinė. Vilniuje 1918 02 16 buvo atkurta ir 1990 03 11 atstatyta Lietuvos valstybė. Tenka apgailestauti, kad ši diena valstybėje užmiršta, valstybėje neminima. 2016 m. – Gedimino valdymo pradžios 700 metų jubiliejus – valstybės mastu nebuvo paminėtaa, neišleistas net pašto ženklas. Gediminas – Gediminaičių dinastijos įkūrėjas, Algirdo ir Kęstučio tėvas, Jogailos ir Vytauto senelis. Gediminaičių valdymas Lenkijoje įvardijamas kaip Lenkijos valstybės Aukso amžius. Gediminaitis Albrechtas buvo paskutinis Kryžuočių ordino magistras, 1425 m. (1+4+2+5=13) panaikinęs Kryžuočių ordiną. Gediminaitis, Vytauto brolis Žygimantas Kęstutaitis, 1435 m. (1+4+3+5=13) Pabaisko (Ukmergės) mūšyje sumušė Livonijos kariuomenę. Po šio mūšio Livonijos ordinas taip ir neatsigavo – Livonijos ordino pabaiga.
09 28 – Tuskulėnų aukų atminimo diena NKVD, MGB egzekucijų aukoms 1944 09 28–1947 09 16 pagerbti. 1944 09 28 KGB rūmuose Vilniuje nužudytos pirmosios aukos. Jų palaikai užkasti buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Tenka apgailestauti, kad ši tragiškus Lietuvai įvykius menanti, gerbtina ir prisimintina diena sutampa su Gedimino diena. Abi šios datos turėtų būti valstybėje atskirai iškilmingai pagerbtos.
09 28 – Juodojo Sandėrio diena. 1941 m., praėjus kelioms dienoms po bendro parado Breste, Maskvoje pasirašyta Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sienų nustatymo ir draugystės sutartis arba antrasis Molotovo-Ribentropo pakto protokolas, kuriuo Lietuva (išskyrus dalį Užnemunės) perduota SSRS „interesų sferai“. 1988 m. minint šią datą LKP CK nurodymu VRM surengė kruviną „bananų balių“ Katedros aikštėje Vilniuje
1395 09 28 Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas triumfuodamas įėjo į Smolenską. Iki 1239 m. Smolenską valdė Dausprungo sūnus lietuvių kunigaikštis Edivydas. XIV a. 4-8 dešimtmečiais Smolensko kunigaikščiai buvo Gedimino ir Algirdo vasalai. Vytautas savo vietininkais Smolenske paliko kunigaikštį Jomantą ir Vosylių Boreikovičių (Boreiką). Buvo įkurta Smolensko kunigaikštystė. Panaikinta 1401 m. po sukilimo prieš LDK valdžią. 1404 m. Smolenskas grįžo į LDK rankas. 1425 m. mirus Maskvos DK Vasilijui I, 1427 m. Smolenskas iškilmingai pasidavė DLK Vytauto globai ir išbuvo LDK valdžioje iki 1514 07 30. Antrojo Smolensko karo metu 1611 06 13 Smolenską užėmė Z. Vazos vadovaujama Žečpospolitos kariuomenė. 1654 09 23, organizavus vidinį perversmą, Smolenskas be mūšio pasidavė Rusijos kariuomenei.
1595 09 28 Vilniuje išleistas J. Ledesmos „Katekizmo“ vertimas. Tai buvo labai svarbus mūsų kultūros istorijos įvykis.
1920 09 29 prasidėjo Lietuvos derybos su Lenkija Suvalkuose. 1920 10 07 pasirašyta Suvalkų sutartis.
1990 09 29 Daugų miesto kapinėse, vienoje ištisinėje kapavietėje, palaidoti devyni žuvusiųjų partizanų, iškastų Daugų miesto stribų būstinės kieme, palaikai. Perlaidoti 1949 03 14 Gaidukonių kaime, Petro Jaruševičiaus vienkiemyje žuvusio Vanago grupės Kazimieraičio rinktinės partizano Juozo Kašėtos ir 1949 03 15, išdavus (neatlaikė kankinimų 17 m. partizanas Petras Leikauskas-Savanoris) bunkerio buvimo vietą (Varėnos vlsč., Gudžių k. ūkininko Broniaus Krisiulevičiaus sodyboje) žuvusiųjų Jono Jakubavičiaus-Rugio būrio partizanų: Petro Leikausko-Kalavijas, Jono Daugirdo-Kovas, Leono Kazilionio-Karžygys, Adolfo Gecevičiaus-Klonė, Placido Jaruševičiaus-Dainius, Adomo Daugirdo-Gailius ir 1948 m. stribų nužudytos Bukaučiškių kaimo mokytojos, aštuoniolikmetės Zosės Dusevičiūtės palaikai.Tai buvo vienos iš pirmųjų partizanų perlaidojimo iškilmės. Paieškos ir iškasimo darbams vadovavo visuomenės veikėjas, politinis kalinys Vytautas Kaziulionis. Šv. Mišias aukojo ir pamokslą pasakė Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis.
1610 09 30-10 01 naktį Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė įžengė į Maskvą.
Parinko Gediminas Adomaitis
„XXI amžius“, 2025 m. rugsėjo 5 d., nr. 33–34 (2646–2647)