Šakių 2025 metų kalendorius: tradicijos, istorija ir kūrybos šviesa
Robertas BUCKUS
ŠAKIAI. Jau 26-eri metai sausio 6-oji Šakiuose – ypatinga diena, kai susirenkame švęsti dabartį, sutikti viešosios bibliotekos leidinį „Šakių kalendorių“. Visus pasveikino šokėja Goda Raškauskaitė (mokytoja Aušra Sederevičienė).
Dvasios pokylin atkeliavę Trys Karaliai (VDU Šakių „Žiburio“ gimnazijos moksleiviai), atnešė jį, atspindintį mūsų kultūrinį unikalumą ir daugiakultūrę aplinką ir skirtą Paprūsės (Lietuvos Sūduvos ir Žemaitijos pasienio su Prūsija) metams, sakydami, kad kalendoriaus istorija – tai mūsų visų dramos ir įtampos, emocijos, lūkesčiai ir nusivylimai.
„Trijų Karalių atnešta dovana – raktas, sujungiantis esančius ir nutolusius. Pasaulio atspindys. Realybė ir Istorija. Žmogus ir Namai“, – sakė šventės vedėjas Edvinas Vadoklis ir džiaugėsi žiūrovų gausa, sveikinosi su Seimo nariu Dariumi Jakavičiumi, rajono savivaldybės meru Raimondu Januševičiumi, rajono tarybos nariais, dvasininkais, seniūnais, svečiais. Jis pristatė leidinio sudarytojas Liną Eringienę, Onutę Jasinskienę, redaktores Nijolę Vaičiulienę, Janę Zybertienę, viršelio ir skirtukų autorę Rūtą Višinskaitę, maketuotoją Tomą Remenčių. Dėkojo daugiau nei 160 straipsnių autorių, 45 poetinio žodžio meistrams, puikiems iliustratoriams: Austėjai Baubonytei, Rūtai Višinskaitei, Galinai Sniečkuvienei, Saimai Šuopienei, Monikai Šuopytei, Neringai Sutkutei, dailininkei Rimai Baukaitei, tautodailininkei Rasai Uzialienei, Gelgaudiškio, Lukšių, Kriūkų, Sintautų mokyklų moksleiviams ir kitiems.
Viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė kvietė į mielą pasimatymą su leidiniu, linkėjo atrasti savo atramos taškus. Lukšiuose gyvenantis šioje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys Darius Jakavičius pasidžiaugė išskirtiniu savuoju kraštu. Tai patvirtino ir rajono meras Raimondas Januševičius, kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas. Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Rima Rauktienė džiaugėsi, kad leidinio sutiktuvės Zanavykijos žmonėms, žiūrintiems vienas į kitą ir suvokiantiems – tai mes, tai mūsų krašto istorija, mūsų kultūra, mūsų Zanavykija – simbolinis startas į naujus metus. O leidinys – tai žmonės, jų darbai, jų pasiekimai ir talentai, jų rytdienos siekiai! Kalendorius – tai didelė jo sudarytojų ir leidėjų meilės savo žemei ugnis.
VDU Muzikos akademijos absolventė, Menų magistrė, kraštietė operos solistė Renata Varnagirytė su dukrele Edeira, koncertmeisterė Ugnė Barysaitė publikai dovanojo jautrias melodijas. Jų atliekami kūriniai suteikė renginiui ypatingos elegancijos ir šviesos, o dalyviai galėjo pasinerti į kultūrinę kelionę per laiką ir erdvę.
Šventės akcentu tapo kalendoriaus lapeliais Rūtos Višinskaitės papuošta skaidrių demonstracija, atskleidusi svarbiausius krašto įvykius ir žmones. Vakaras buvo jaukus, su geru emociniu užtaisu visiems metams.
O iki šventės buvo didelis darbas. Gausią medžiagą reikėjo sutalpinti į 480 leidinio puslapių, kuriuose įkvepiantys pasakojimai apie praeities ir dabarties žmones, įvykius, sukaktis.
Kalendorius pradedamas dvasios tarnų kunigų Antano Vytauto Matusevičiaus ir Virginijaus Kelerto pasveikinimais. Leidinyje daug vietos skiriama bendrinės kalbos kūrėjo Jono Jablonskio, Sūduvos šviesuolio, kunigo, rašytojo Antano Tatarės asmenybėms. Minimi kunigai jubiliatai: Laurynas Tautkus, 1835 metais Slavikuose pastatęs iki dabar išlikusią medinę Šv. Onos bažnyčią ir kleboniją, Konstantinas Kudirka, Ligonio sakramentą suteikęs dr. Vincui Kudirkai, teologijos daktaras Tomas Banaitis, garbės kanauninkas, kankinys Vytautas Vaičiūnas, Vaclovas Balsys ir Jonas Petrika, nukankinti Budavonės miške, prof. Augustinas Vaitiekaitis, 1863 metų sukilimo dalyvis Matas Černeckis, teologijos magistras, spaudos darbuotojas Juozas Vailokaitis, poetas, lietuviškos spaudos bendradarbis Juozapas Skinkys ir kt. Sveikinami 2025 metais gyvenimo sukaktimis minėsiantys dvasininkai Vytautas Antanas Matusevičius, Arvydas Liepa, Arnas Budrius.
Skelbiama medžiaga apie Slavikų ir Sudargo parapijas, mininčias 230-metį, Paežerėlių Šv. Angelų Sargų bažnyčią, mininčią 165-metį, Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios 90-metį.
Verta pastebėti, kad „Šakių kalendorius“ yra bene vienintelis panašaus pobūdžio leidinys, tiek daug dėmesio skiriantis svarbiausiems tų metų Bažnyčios įvykiams, parapijų ir kunigų gimimo, mirties ar gyvenimo sukaktims.
Skaitytojai sužinos Šakių pagrindinės aikštės, Šakių dvaro parko istorijas, susipažins su Šakių evangelikų liuteronų parapijos diakonine veikla, Šakių parapijos globos ir užimtumo centru, „Varpo“ mokyklos, laikraščio „Draugas“ ir kitų įstaigų jubiliejais.
Sudarytojai nudžiugins informacija apie menininkus Joną Prapuolenį, Vincą Grybą, Mindaugą Šnipą, Joną Daniliauską, Kęstutį Dovydaitį, Adelę Liepą Kaunaitę, muzikos atlikėjus ir kūrėjus Raimondą Baranauską, Sigutę Žurauskaitę, Renatą Varnagirytę, Augustą Masevičių, Zigmą Kazlauską, Birutę Gurskienę, Rimantą Poderytę, Skirmutę Janulaitienę, grupę „Abudu“, mokslų daktarus Julių Sperauską, Antaną Sederevičių, Ernestą Narkūną ir t. t.
Džiugu, kad, pasak poeto Justino Marcinkevičiaus, turime kalnelį, nuo kurio galime dairytis. Tik išgirskime visi Gimtinę, Meilę išgirskime. Lietuvą išgirskime joje.
Dariaus PAVALKIO nuotraukos
„Abipus Nemuno“, 2025 m. sausio 24 d., nr. 2 (227)