Sausio mėnesį prisiminkime

1956 01 02 Voterberyje, JAV, mirė Vaclovas Biržiška, bibliografas, kultūros istorikas. 1909 m. baigė Peterburgo universiteto teisės fakultetą, Kauno universiteto profesorius redagavo bibliografinius leidinius, „Aleksandryno“ autorius. Gimė 1884 12 02 Viekšniuose. 

1966 01 02 Kaune mirė Vladas Lašas, gydytojas, fiziolo­gas, alergologas, aka­demikas. 1902 m. įstojo ir 1910 m. baigė gimnaziją Petrograde.

1911 m. iš Petrogrado universiteto persikėlė į Dorpato universiteto medicinos fakultetą. Nebaigęs studijų paimtas gydytoju į caro kariuomenę, kurioje išbuvo nuo 1915 05 iki 1917 09. 14 mėnesių buvo Helsinkyje. 1918 03 Dorpato universitete baigė medicinos mokslus ir 1918 04 grįžo į Lietuvą, dirbo Rokiškio ligoninės vedėju. Nuo 1920 02 iki 05 15 buvo Kauno karo ligoninės vidaus ligų skyriaus ordinatorius. Išrinktas Steigiamojo Seimo nariu priklausė LSD ir VS blokui.1921 m. pradėjo dėstyti fiziologiją Aukštųjų Kursų medicinos skyriuje. 1940-1941 m. – VDU prorektorius, MA akademikas (1946). Gimė 1892 01 13  Paupėje, Rokiškio r.

1881 01 03 Degučių k.,  Rietavo vlsč., Telšių ap., gimė Povilas Kuzminskis. 1896 m, baigė Rietavo liaudies mokyklą. Nuo 1900 m. darbavosi valsčiaus darbuose, nuo 1910 m. – Raseinių vlsč. žemės tvarkomosios komisijos narys, banko iždininkas, rašinėjo į laikraščius. Susikūrus Lietuvos valdžiai, buvo valsčiaus ir apskrities tarybos narys, komiteto pirmininkas. Nuo 1920 05 15 – Steigiamojo Seimo narys, priklausė LSD ir VS blokui. Mirė po 1941 m. (kitur 1932 m.) Laukuvoje.

1931 01 05 Telšiuose gimė Leonardas Sauka, Lietuvos kalbininkas, tautosakininkas, vertėjas. Mirė 2022 10 17Vilniuje.

1926 01 06 Kretingoje gimė Rimvydas Pranas Šilbajoris, literatūros tyrinėtojas, kritikas, filosofijos dr. (1962). 1944 m. pasitraukė į Vakarus.1949 m. apsigyveno JAV. 1953 m. baigė anglų kalbą ir literatūros studijas Antiocho koledže (Ohajo valstija). 1953-1955 m. Kolumbijos universitete Niujorke studijavo slavistiką. Nuo 1957 m. dėstė Oberlino koledže,  nuo 1964 m. – Kolumbijos universitete, 1967-1992 m. – slavų ir Rytų Europos kalbų bei literatūrų profesorius. 1973-1974 m. – Baltijos studijų plėtros draugijos prezidentas, 1984-1986 m. – viceprezidentas. Nuo 1978 m. – Lituanistikos instituto pirmininkas. 1984-1985 m. dirbo Vašingtone, Smitsono institute. Mirė 2005 12 03 JAV.

1816 01 08 Kukiuose, Mažeikių r., gimė Steponas Jonas Gailevičius, liaudies meistras, kūręs paminklus ir akmeninius koplytstulpius. Mirė 1885 m. Ukrinuose, Mažeikių r.

1896 01 08 Rubiškėse (dab. Darius), Klaipėdos r., gimė garsus lietuvių lakūnas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius). 1907 12 15  kartu su motina ir broliais išvažiavo į Ameriką pas anksčiau ten nuvykusį vyrą ir vyriausiąjį sūnų Boleslovą. 1909 m. įsikūrė Čikagoje, 1913 m. Steponas įstojo į Harisono vidurinę technikos mokyklą, kurią baigęs tęsė mokslą Lanės aukštesniojoje technikos mokykloje, Inžinerijos skyriuje. Buvo stropus ir tvarkingas mokinys, geras sūnus. Paauglystėje labai pamėgo sportą, anksti susidomėjo ir aviacija.1920 m. pats savo lėšomis grįžo į Tėvynę ir įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Netrukus Kaune baigė Karo mokyką. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 01 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. – aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.1927 m. vėl išvyko į Ameriką. Čikagoje dirbo prekybinės aviacijos lakūnu ir instruktoriumi.1933 m. kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanica“ vieni pirmųjų pasaulyje perskrido Atlanto vandenyną, tačiau nuskridę 6411 km, 1933 07 17 tragiškai žuvo ties Soldinu (dab. Mislibožas) Lenkijoje. Steponas Darius ir Stasys Girėnas tapo Lietuvos nacionaliniais didvyriais. Didvyrių laidotuvėse Kaune dalyvavo apie 60 000 žmonių.

1966 01 09 Vilniuje mirė Vladas Jurgutis, kunigas, ateitininkų pradininkas, ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos banko organizatorius, Lietuvių politikas, ekonomistas. Lietuvių finansų mokslo pradininkas, finansų terminijos kūrėjas. Pirmasis Lietuvos banko valdytojas, vadinamas lito tėvu. 1902 m. baigė Palangos progimnaziją, 1906 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją Kaune, 1910 m. teologijos magistro laipsniu baigė Petrapilio dvasinę akademiją. 1910-1913 m. studijavo ekonomiką Miuncheno universiteto Valstybės ūkio fakultete. 1908 m. kartu su kitais dvasinin­kais įkūrė ateitininkų organizaciją. 1913 m. vikaravo Švėkšnoje, 1914-1915 m. – Liepojoje. Artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui pasitraukė į Rusiją, klebonavo Saratove ir Astrachanėje. Grįžęs į Lietuvą 1918 m. ėjo Žemaičių kunigų seminarijos prefekto pareigas, 1918-1922 m. buvo seminarijos profesorius. Vienas Lietuvių krikščionių demokratų partijos veiklos atkūrimo iniciatorių, 1919-1921 m. – LKDP Centro komiteto narys. 1920 0515–1922 03 03 – Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje. Priklausė Krikščionių demokratų frakcijai. Finansų ir biudžeto komisijos vedėjas. 1920 m. gruodžį dalyvavo Lietuvos derybose su Lenkija. VI bei VII (E. Galvanausko) ministrų kabinetuose nuo 1922 01 01 iki 1922 09 28 – užsienio reikalų mi­nis­tras. 1922 11 13-1922 12 01 Pirmojo Seimo atstovas. 1922-1929 – Lietuvos banko valdytojas. 1926 m. buvo vienas akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ steigėjų. 1925 m. V. Jurgutis pasitraukė iš kunigystės. Nemetė, bet tyliai pasitraukė. Bet niekada nepasitraukė nuo Dievo, išlaikė pagarbą dvasininkams ir jų darbui, visą gyvenimą turėjo tarp jų gerų draugų. Visą tolimesnį savo gyvenimą, savo nepaprastą išmintį, darbštumą ir erudiciją pašventė pasaulietinei veiklai. Nuo 1925 m. dėstė Lietuvos universitete, ekstraordinarinis, ordinarinis profesorius. Be to, dėstė ekonomiką Aukštuosiuose Vytauto Didžiojo karininkų kursuose. 1927 m. už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo, 1934 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinu už darbą valstybės tarnyboje. 1939 m. jam suteiktas VDU Garbės daktaro vardas. 1929 08 06 V. Jurgutis įteikė atsistatydinimo raštą iš Lietuvos banko valdytojo pareigų, nes įsitikinimai neleido paklusti neskaidriems A. Voldemaro vyriausybės reikalavimams. Nuo 1940 m. buvo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius, vėliau šio fakulteto dekanas. Akademinis jaunimas jį labai vertino ir mylėjo, o V. Jurgutis visada didžiavosi savo mokiniais, rašė veikalus pinigų politikos tematika. V. Jurgučio ekonomikos mokslų biblioteka buvo turtingiausia Lietuvoje.  1940 m. rugpjūtį NKVD užvedė Jurgučio bylą, 1941-1943 m. jis buvo Lietuvos Mokslų Akademijos prezidentas. Parašė stambias mokslo studijas: „Finansų mokslo pagrindai“, „Pinigai“, „Bankai“. 1943 m. kartu su kitais 46 Lietuvos inteligentais už vokiečių valdžios politikos kritiką išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1945 m. grįžo į Lietuvą ir vienus metus profesoriavo Vilniaus universitete. 1946 m. atleistas iš pareigų ir paliktas be pragyvenimo šaltinio. Pagalbos sulaukdavo iš pasaulyje pasklidusių savo buvusių studentų. Mirė skurde, nors, dirbdamas Lietuvos banko valdytoju gaudavo didesnį nei bet kurio ministro atlyginimą. Į amžino poilsio vietą  Palangos kapinėse atsigulė be prideramos pagarbos. Pagarba atsirado atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos banko 75 m. sukakčiai paminėti išleista auksinė moneta  su V. Jurgučio portretu, 1997 m. V. Jurgučiui atminti išleistas pašo ženklas (dail. A. Ratkevičienė), 1997 m. Lietuvos bankas įsteigė Vlado Jurgučio stipendiją  ir Vlado Jurgučio premiją, kuria siekiama skatinti mokslinę veiklą Lietuvos bankininkystės, finansų, pinigų ir makroekonominių tyrimų srityse. 2015 m. Vilniuje, šalia Lietuvos banko Pinigų muziejaus atidengtas paminklas, pagamintas iš 75000 iš apyvartos išimtų 50 lietuviškų lito centų monetų. Skulptūros autorius – Gediminas Piekuras. Net keletas V. Jurgučio atminimo vietų  yra Kaune. V. Jurgutis sukūrė sentencijų, pavyzdžiui: „Bankai, ekonomika turi tarnauti ne pinigui, o žmogui“, „Visų sunkiais tėvynei laikais pralobusių vyrų sąrašai – tai juodoji mūsų istorijos knyga“, „Didžiausi žmogaus gabumai nedaug gyvenime tereiškia, jei nebus pinigų. Didžiausius pasaulio išminčius drabstys gatvėje purvais turtuolių automobiliai. Žmogus be gabumų ir doros, jei tik jis varto milijonus, ne tik ims didelius pelnus, bet drauge bus ir labai įtakingas ekonominio bei politinio gyvenimo asmuo, kai talentingas ir doras vyras, jei tik bus neturtingas, liks visą amžių mažai kam žinomu žmogumi ir dažnai vargs visą gyvenimą“. Gimė V. Jurgutis 1885 11 17 Joskauduose, Palangos vlsč.

1871 01 10 Baltrušiuose, Vilkaviškio apskr. gimė Juozas Lozoraitis, knygnešys, varpininkas, prozininkas, publicistas, po­etas, lietuviškos spaudos platintojas. Mirė 1920 09 19 Kaune.

1886 01 10 Ličišvėnų k., Jiezno vlsč., Alytaus ap., gimė Kastas Daunora. Mokėsi privačiai, įgijo buhalterio išsilavinimą. Nepriklausomybės kovų savanoris. Nuo 1915 m. dalyvavo lietuvių visuomeniniame gyvenime, Steigiamojo Seimo rinkimuose, tačiau nebuvo išrinktas.1921 11 11  Seime pakeitė V. Čarneckį, priklausė LKDP frakcijai. Mirties data nežinoma.

1826 01 12 Mantviliškiuose, Radviliškio r., gimė  Juozapas Silvestras Dovydaitis,  kunigas,  lietuvių rašytojas, dirbo  Motiejaus Valančiaus  sekretoriumi, vėliau vadovavo Varnių kunigų  seminarijai. Apkaltintas 1863 metų sukilimo rėmimu, ištremtas. Mirė 1883 01 09 Latvijoje.

1831 01 13 Suvainiuose, Kupiškio r., gimė Jonas Katelė, kunigas, lietuvių liaudies švietėjas, poetas, daraktorius, Antano Strazdo biografas. Mirė 1908 05 21 Panemunėlyje, Rokiškio r.

1881 01 13 Ožnugariuose, Tauragės r., gimė Jonas Vabalas-Gudaitis, profesorius, pedagogas, psichologas. Dėstė Kauno ir Vilniaus universitetuose. Mirė 1955 11 14 Vilniuje.

1886 01 13  Mizaruose (dab. Druskininkų sav.) gimė Liudas Vailionis, botanikas,  vienas iš Šaulių sąjungos steigėjų, jos pirmininkas, „Trimito'“ redaktorius, vienas iš Atgimimo draugijos steigėjų, VDU profesorius. Mirė 1939 02 27 Kaune. Palaidotas Tabariškių kapinaitėse, Kauno r., netoli bendražygio prof. T. Ivanausko kapo. Antkapio skulptorius Gintautas Jonkus. Atminimas dar įamžintas: 1996 01 27 – Varžupio sodyboje (L. Vailionio g. 13, Akademija, Kauno r.), 1990 m. paskelbtoje vietinės reikšmės istorijos paminklu, atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1927–1939 metais gyveno ir dirbo botanikas, profesorius Liudas Vailionis“. Jo vardu pavadinta gatvė. 2012 09 18 Žaliakalnyje, ant namo fasado P. Višinskio g. 5 atidengta memorialinė lenta su grafikos bareljefu (skulptorius Stasys Žirgulis): „Šiame name 1930–1935 m. gyveno žymus Lietuvos botanikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Vailionis“. 2017 05 12 Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biologijos studijų pastate (Ž. E.  Žilibero g. 2) atidaryta profesoriaus Liudo Vailionio auditorija.

1896 01 13 Gataučių k., Šiaulių r., gimė Povilas Spudas, Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas, Steigiamojo Seimo narys, Aušros  berniukų gimnazijos inspektorius. 1915 m. baigė Mintaujos gimnaziją. Dirbo mokytoju. Bolševikams įsiveržus Lietuvon, pakliuvo į jų nemalonę, teko apleisti mokyklą. Prasidėjus partizanų kovoms prieš bolševikus, dalyvavo partizanų organizavime. Prieš išrenkant į Steigiamąjį Seimą mokytojavo Linkuvos progimnazijoje, ėjo progimnazijos direktoriaus padėjėjo pareigas. Suimtas 1941 06 14, ištremtas į Sverdlovsko sr. 1944 08 07 mirė iš bado tremtyje, Omsko sr. 

1896 01 14 Muniškių k., Babtų vlsč., Kauno r. gimė Juozas Barzda-Bradauskas, Lietuvos kariuomenės karininkas, brig. generolas. Tarnavo Rusijos kariuomenėje, 1919 m. grįžo į Lietuvą ir sausio 15 d. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštesniuosius karininkų kursus. 1924 m. studijavo Fonteblo karo mokykloje Prancūzijoje. Grįžęs tęsė tarnybą Technikos pulke, nuo 1928 01 16 – štabo viršininkas. 1938 11 23 jam suteiktas brigados generolo laipsnis. 1939 09 28 paskirtas neetatiniu internuotųjų Lenkijos karių Lietuvoje stovyklų viršininku. 1940 07 02 – Karo technikos viršininku. Metų pabaigoje iš tarnybos atleistas.1945-1947 m. buvo KPI Transporto mašinų katedros vedėjas. 1947 m. suimtas Vilniuje, 1948 m. išvežtas į Oršos kalėjimą, 1948-1953 m. kalintas Norilsko ir Čiūnos stoties lageriuose Irkutsko sr. 1953 10 07 žuvo tremtyje, Čiūnos lageryje (Yra duomenų, kad žuvo rugpjūčio pabaigoje). Palaidojimo vieta nežinoma.

1771 01 15 Večių k., Skuodo r., gimė Jurgis Pabrėža, kunigas, vienuolis bernardinas, žymus botanikas, floristas, lietuviškos terminijos kūrėjas, liaudies gydytojas, religinės raštijos darbuotojas Mirė 1849 11 11 Kretingoje. 

1881 01 15 Radviliškyje gimė Vytautas Račkauskas. 1902 m. baigė Liepojos gimnaziją ir įstojo į Maskvos Matavimo institutą, kurį baigus paskirtas į Besarabiją, žemės tvarkymo įstaigą Kišiniove. Čia buvo Katalikų Labdarybės Draugijos (KLD) vicepirmininkas 1910 m. iškeltas į Irkutską, 1911 m. – į Čitą. Čia, kaip ir Kišiniove. buvo KLD vicepirmininkas.1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. suorganizavo Žemės tvarkymo ir Matavimo draugiją ir matininkų kursus, buvo šių kursų direktorius ir čia mokytojavo. 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį Seimą, buvo VS frakcijos narys. 1941 06 15 sovietų valdžios suimtas ir ištremtas į Archangelsko sr. Mirė lageryje prieš 1956 m.

1911 01 15  Valmonių k., Pasvalio r., gimė Jonas Misiūnas-Žalias Velnias, vienas partizanų vadų, sukūrė partizanų junginį, kuris greitai tapo Didžiosios Kovos apygarda (DKA). Įviliotas į išdaviko J. Markulio-Erelio pinkles suimtas ir 1947 03 11 d. žiauriai nukankintas Maskvos Butyrkų kalėjime.

1921 01 15 Raseiniuose mirė Juozas Lukoševičius. Kuriantis valstybei dalyvavo formuojant savivaldos institucijas, buvo gimtojo Šimkaičių valsč. viršaitis. 1920 05 15–1921 01 15 – Steigiamojo Seimo narys. Išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje, priklausė Lietuvos valstiečių sąjungos (LVS) frakcijai, sudariusiai LVS ir LSLDP bloką. Gimė 1892 m. Paišlinų k, Šimkaičių valsč., Raseinių apskr.

1886 01 17 Vilbariškiuose, Kupiškio r., gimė Kleopas Jurgelionis, advokatas, vertėjas, lietuvių poetas. Bėgdamas nuo caro represijų 1909 m. emigravo į JAV Mirė 1963 12 24 Riversalde, JAV, palaidotas Čikagoje. 

1896 01 17 Gipėnų vienkiemyje, Dusetų vlsč., Zarasų ap., gimė Jonas Lingė, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas. Mokėsi Dusetų dviklasėje mokykloje, vėliau Šiaulių gimnazijoje, 1917 m. baigė į Voronežą perkeltą Vilkaviškio berniukų gimnaziją. Tais pačiais metais įstojo į Charkovo universiteto Medicinos fakultetą. 1918 m. grįžo į Lietuvą, išrinktas į Dusetų valsčiaus komitetą. 1919 m. persikėlė į Kauną, dirbo Žemės ūkio ir valstybės turto ministerijos Žemės ūkio departamente. Tais pačiais metais pašauktas Lietuvos kariuomenėn, tarnavo karo valdininku. Vėliau suteiktas atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis. 1922 01 18–1922 11 13 – Steigiamojo Seimo atstovas mandato atsisakius J. Galvydžiui-Bykauskui. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. 1923-1927 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje, 1928 m. specializavosi Latvijos Mikrobiologijos institute. 1929-1987 m. dirbo Kaune, Pieno raugų laboratorijoje, Mirė 1987 04 29 Kaune.

1916 01 19 Petrapilyje, Rusijoje, mirė Česlovas Sasnauskas, lietuvių vargonininkas,  kompozitorius, choro dirigentas religinės muzikos kūrėjas, vienas pirmųjų lietuviškos, profesionaliosios muzikos kūrėjų. „Siuntė mane motinėlė“, „Užmigo žemė“, „Karvelėli mėlynasis“, „Kur bėga Šešupė“ – tai dainos, kurias sukūrė kompozitorius Č. Sasnauskas. Prieškaryje Kaune, kiekvieną vakarą prie Nežinomo Kareivio kapo, orkestras grodavo pagal Č. Sasnausko sukurtą muziką  giesmę „Marija, Marija“ (žodžiai Maironio). Tai dainos ir giesmės kurių gražumu negalime atsigėrėti ir šiandien. Kapčiamiesčio vargonininko sūnus, pradėjęs domėtis muzika iš mažų dienų, turtingų žmonių padedamas, baigė Petrapilio muzikos akademiją. Pasirinkęs religinę muziką tobulinosi Rotesbone, Romoje, Leipcige. Baigęs mokslus, didelis Lietuvos patriotas, priverstas aplinkybių, apsigyveno Petrapilyje. Č. Sasnauskas, kaip religinės muzikos kūrėjas, ypač jo mišios „Rekviem“, yra vertinamas visame pasaulyje. Jo kūrinių sąrašą sudaro apie 100 kompozicijų. Jo dainų ir giesmių muzika žadino lietuvių tautą, kėlė tautinį susipratimą – savo talentą jis skyrė savo gimtąjam kraštui. Prieš mirtį pareiškė norą amžinai ilsėtis savo tėvynėje. 1931 m. rudenį jo kūnas pargabentas į Lietuvą ir 10 24  palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune. Gimė 1867 07 19 Kapčiamiestyje, Lazdijų r. 

1916 01 20 Pavolgio mieste Jaroslavlyje, Rusijoje, pakirstas širdies ligos, mirė Petras Kriaučiūnas, knygnešys, varpininkas, lietuvių pedagogas, kultūros veikėjas, vienas pirmųjų lietuvybės gaivintojų. Į Jaroslavlį pateko I-ojo pasaulinio karo metu, kur buvo iškelta Marijampolės gimnazija, joje dėstė lietuvių ir lotynų kalbas. Baigęs prdžios mokyklą Vištytyje, 1863 m. įstojo į Marijampolės gimnaziją, ją baigė 1870 m. Mokykloje ir gimnazijoje puoselėjo lietuviškumą, dėl ko vienas pirmųjų  buvo pramintas „litvomanu“. Baigęs Seinų kunigų seminariją ir Petrapilio dvasinę akademiją, patyręs, kad nebus paskirtas kunigu Lietuvoje, kunigystės šventimų atsisakė, nuvykęs į Varšuvą išlaikė reikalingus egzaminus mokytojo teisėms gauti ir grįžo į Lietuvą, Marijampolę mokytoju, kur rado palankią dirvą lietuvybei skleisti. Kylant tautiniam atgimimui, pajutusi pavojų „samoderžavijai ir provoslavijai“ carinė valdžia puolė mokyklas. Iš Marijampolės gimnazijos iškeliami gimnazijos inspektorius Andrius Botyrius, mokytojas Petras Arminas, o 1877 m. atleidžiamas ir Petras Kriaučiūnas. Padirbėjęs Šakiuose, netrukus persikelia prie Nemuno, į Plokščius. Susidraugauja su V. Kudirka, čia lankosi įžymūs lituanistai prof. Boduenas de Kurtenė, prof. Eduardas Niemis, Josepis Mikkola ir kiti. Pats mokėjo aštuonias kalbas: lietuvių, lotynų, latvių, lenkų, rusų, vokiečių, graikų ir prancūzų. Pasibaigus rusų-japonų karui švysteli viltis. P. Kriaučiūnas grįžo į Marijampolę ir 1905 01 15 paskirtas lietuvių kalbos mokytoju.Tačiau viską sujaukia prasidėjęs karas. Jaroslavlis, šiaurės orai, blogos darbo sąlygos greitai pakirto sveikatą. Mirė pragyvenęs čia vos keturis mėnesius. Visą savo turtą (namą Marijampolėje, 3000 carinių rublių) paliko Lietuvių Mokslo Draugijai. Mirdamas pageidavo, kad kai bus galimybė perkelti jo kūną ten, kur jis augo, triūsė, gyveno. Deja, jo pageidavimas liko neįgyvendintas, o to meto kapinės šiandien neišlikusios. Gimė 1850 09 16 Papečkiuose, Vilkaviškio r.

1996 01 20 Briuselyje, Belgijoje, mirė Eduardas Cinzas (Čiužas), lietuvių išeivijos rašytojas, pirmasis 1991 m. tapęs Lietuvos rašytojų sąjungos nariu. Palaidotas Rietave, šalia tėvų. Gimė 1924 04 14 Rietave.

1936 01 22 Žiogaičiuose, Mažeikių r., mirė Leonas Skabeika, lietuvių poetas. Gimė ten pat 1904 08 04. 

1911 01 23  Žaliojoje, Rokiškio apskr., gimė  Balys Karvelis, sklandytojas, aviacijos konstruktorius, sukonstravo pirmąjį Lietuvoje plastikinį sklandytuvą. Mirė 1996 09 07 Vilniuje.

1851 01 25 Medinių k., Pasvalio r., gimė Petras Vileišis, inžinierius, literatas, visuomenės ir kultūros veikėjas. Darbavosi dėl lietuvių spaudos draudimo panaikinimo, įkūrė draugiją lietuvių kalbai ginti, įsteigė ir leido pirmą lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“. Mirė 1926 08 12 Palangoje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.  

1971 01 25  Kaune mirė Juozas Skaisgiris, miškininkas, Lietuvos kariuomenės savanoris, XIX (Vlado Mirono) vyriausybėje buvo žemės ūkio ministras. 1940 m. liepos mėnesį sovietų valdžios suimtas ir išsiųstas į lagerį Sibire. Iš tremties grįžo 1956 m. Gimė 1901 03 09 Bažnytgirio k., Jankų vlsč., Šakių apskr. 

1876 01 29 Padievaičio k., Kvedarnos vlsč., Tauragės apskr., gimė Pranas Liatukas. Iš Rusijos karinės tarnybos į Lietuvą grįžo 1918 m. ir savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Vadovavo 2-ajam pėstininkų pulkui, buvo brigados vadu. 1919 10 07 suteiktas generolo leitenanto laipsnis. 1919 m. ėjo vyriausiojo kariuomenės vado pareigas. 1920 m. išleistas į atsargą. Dirbo valstybės finansų srityje. 1945 m. suimtas, kalintas Kaune ir Vilniuje. 1945 09 02 mirė nukankintas Lukiškių kalėjime.

Palaidojimo vieta nežinoma. Neaišku, kodėl jo pavardė liko neįrašyta sušaudytų ministrų panteone mons. A. Svarinsko Mūšios parke, Ukmergės r. Matyt, todėl kad „nukankintas“? Gal patikėta KGB pažyma, kad „mirė“? 1945 m. liepą P. Liatukas iš Kauno  buvo  pervežtas į Vilniaus Lukiškių kalėjimą. Buvę kaliniai prisimena: „69 metų generolas buvo atsisakęs atsakinėti į tardytojų klausimus ir tardymo metu atkakliai tylėjo (matyt, todėl byloje nėra tardymo protokolų). Kad palaužtų kalinio užsispyrimą, tardytojai statydavo jį prie sienos ir ištisas paras neleisdavo jam atsisėsti, kol nugriūdavo. Kankino ir kitais būdais, tačiau žemaitiško charakterio palaužti nepavyko“.

1921 01 29 Varniuose, Telšių r., gimė Adolfas Sprindis, rašytojas, literatūros tyrinėtojas, pedagogas. Baigęs Vilniaus universitetą, jame dėstė. Išleido monografijas: „Povilas Višinskis“, ,, „Žemaitė“, parengė P. Višinskio, Aišbės ir kitų rašytojų kūrybos leidinius. Mirė 1986 12 21.

1901 01 30 Plembergo dvare, Ariogalos vlsč., Kėdainių ap., gimė  Petras Areškevičius. Policijos pareigūnas. 1939 m. – Vilniaus miesto policijos 5-osios nuovados vyr. policininkas. Po 1940-ųjų – Vilniaus miesto milicijos pareigūnas. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3-iojo laipsnio medaliu. 1941 06 14  sovietų valdžios suimtas, kalintas Šiaurės Uralo lageryje, Sverdlovsko sr. Sušaudytas Sverdlovske 1942 07 17. Šeima  1941 06 12 ištremta į Altajaus kraštą. 

1926 01 31 Tirkšliuose, Mažeikių r., gimė Vytautas Klova, Lietuvos kompozitorius ir pedagogas. Žymiausias jo kūrinys – opera „Pilėnai“ iki šiol laikoma populia­riau­sia lietuviška opera. Mirė 2009 12 10 Vilniuje. 

Parinko Gediminas ADOMAITIS

Nuotraukos iš Vle.lt ir Mic.lt

„XXI amžius“, 2026 m. sausio 9 d., nr. 1–2 (2662–2663)