Sausio sukaktys

1890 01 01 Puskepurių k., Šunskų vlsč., Marijampolės ap., gimė Juozas  Papečkys. Jau mokydamasis Marijampolės gimnazijoje už tautinę-patriotinę veiklą buvo teistas ir kalintas Kalvarijos kalėjime. 1916 m. baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Baigė Maskvos karo mokyklą. Po revoliucijos mobilizuotas į Denikino armiją. 1919 m. grįžo į Lietuvą ir stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. XIII (M. Šleževičiaus ) ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministras. 1927-1928 m. – advokatas Kaune. 1929 m. paskirtas Valstybės tarybos nariu. Vienas Šaulių sąjungos steigėjų, Klaipėdos vadavimo dalyvis. 1938-1940 m. – Valstybės tarybos pirmininko pavaduotojas. Publicistas. Bendradarbiavo „Draugijoje“, „Vilniaus žiniose“, „Mokykloje“, „Aušrinėje“. 1941 06 14 sovietų valdžios suimtas, išvežtas į Severouralsko lagerį № 35. 1942 11 04 sušaudytas Sverdlovske.

1900 01 01 Rygoje, Latvijoje, gimė Viktoras Dineika, aktorius, režisierius. Mirė 1968 09 25 Vilniuje.

1925 01 01 Alytuje gimė Lionginas Baliukevičius-Dzūkas. Baigė Alytaus gimnaziją. 1943 m. pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universitete, Medicinos fakultete. 1944 m. vasarį įstojo į Vietinę rinktinę. Naciams išformavus, tarnavo Tėvynės apsaugos rinktinėje. 1944 m. pabaigoje su kitais bendražygiais išvežtas aerodromų apsaugai į Čekoslovakiją. 1945 05 15 kaip vokiečių eilinis pateko į sovietinės  armijos nelaisvę. 1946 m. pabėgo į Lietuvą iš Ukrainoje buvusio lagerio, kur dirbo Donbaso anglių šachtose. Tais pačiais metais įsijungė į partizanų gretas. 1946 11 01, pasirinkęs Dzūko slapyvardį, įstojo į Dainavos partizanų apygardos Dzūkų rinktinės Vaclovo Voverio-Žaibo vadovaujamą Geležinio Vilko grupę. 1947 02 01 paskirtas Geležinio Vilko grupės štabo viršininku, atsakingu už spaudą bei informaciją. Tais pačiais metais 09 15 tapo Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko-Vanago adjutantu. Šalia šių pareigų nuo 1948 08 01 pradėjo eiti spaudos ir informacijos srities viršininko pareigas. Su kitais partizanais atgaivino partizaninio laikraščio „Laisvės varpas“ leidybą.1948 m. Dzūkui suteiktas partizanų puskarininkio laipsnis. 1949 02 16 LLKS tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto įsakymu suteiktas partizanų leitenanto laipsnis. 1949 05 19 įvykusiame Dainavos apygardos vadų posėdyje paskirtas apygardos vadu, kartu laikinai ėjo Kazimieraičio rinktinės vado pareigas. Nors paskirtas vadu sunkiomis partizaninės kovos sąlygomis, jis ėmėsi atkurti organizacinę struktūrą, tęsė pogrindinės spaudos leidybą.  Žuvo išduotas MGB agento 1950 06 24 Žaliamiškyje, Leipalingio ir Merkinės valsčių sandūroje. Kartu žuvo: Augustinas Babrauskas-Švedrys, Antanas Vailionis-Špokas ir Anastazas Kakniavičius -Švidrys. Autentišku Dzūko gyvenimo ir kovos liudininku liko jo dienoraštis, rašytas nuo 1948 06 23 iki 1949 06 06. Pokario metais nukentėjo L. Baliukevičiaus šeima. 1947 m. ištremta partizano motina Joana Baliukevičienė ir dėdė Alfonsas Petruškevičius. 1949 m. į aktyvių partizanų gretas įsijungė brolis Kostas Baliukevičius-Rainys-Tylius (g. 1926), kuris žuvo 1951 02 15 eidamas Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo Visuomeninės dalies viršininko pareigas. Žuvusiems partizanams atminti prie buvusio bunkerio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pastatė kryžių ir Atminties žymenį. 

1925 01 01 (kituose šaltiniuose rašoma, kad 1924 12 08) Latavėnuose, Troškūnų vlsč., Anykščių r., gimė Paulius Antanas Baltakis OFM, kunigas, vienuolis pranciškonas, JAV Katalikų Bažnyčios vyskupų konferencijos narys. Nuo 1984 m. titulinis Egaros vyskupas ir užsienio lietuvių katalikų sielovados vadovas. Augo gausioje šeimoje. Mokėsi Kretingos ir Anykščių gimnazijose. 1944 m. Šeduvoje vokiečių suimtas ir išvežtas darbams į Suomiją ir Norvegiją. 1945–1952 m. Belgijoje studijavo teologiją ir filosofiją; 1952 08 24 įšventintas kunigu. Atvyko į JAV atsikūrusią lietuvių pranciškonų Šv. Kazimiero provinciją.1953–1963 m. buvo lietuvių Prisikėlimo parapijos vikaras ir vienuolyno Toronte vyresnysis. 1969–1979 m. – Šv. Kazimiero vienuolyno Niujorke (Bruklinas) vyresnysis. Organizavo vienuolyno spaustuvės, lietuvių kultūros centro „Kultūros židinys“ statybas, dėstė lituanistinėje mokykloje. 1964–1967 ir 1970–1979 m. – lietuvių pranciškonų Šv. Kazimiero provincijos patarėjas,1979–1984 m. – provincijolas. JAV ir Kanados lietuvių parapijų administratorius. 1984 09 14 konsekruotas vyskupu, jam pavesta rūpintis užsienio lietuvių sielovada. 1988 m. įkūrė Lietuvių sielovados tarybą, biuletenį „Vyskupo informacija“. Nuo 1986 m. buvo Lietuvos katalikų religinės šalpos ir Lietuvių informacinio centro pirmininkas, 1991 m. – Pasaulio lietuvių katalikų sąjungos dvasios vadas. 2003 m. popiežius Jonas Paulius II priėmė vysk. P. A. Baltakio atsistatydinimą iš šių pareigų dėl amžiaus. Iki 2009-ųjų vyskupas Niujorke vadovavo Lietuvių katalikų religinei šalpai, vėliau gyveno Šv. Antano pranciškonų vienuolyne Kenebunkporte.  2019 m. parvažiavo gyventi į Kauną. 1994 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Mirė  2019 05 17 Kaune. Palaidotas Kretingos miesto senosiose kapinėse.

1930 01 01 Šūkliuose, Žaliosios valsčiuje, Vilkaviškio ap., gimė Gintautas Vincas Iešmantas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės atstatymo akto signataras. Mirė 2016 09 04 Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse (plačiau apie jį skaitykite 23 puslapyje).

1935 01 01 pradėjo veikti kariuomenės vadovybės įstatymas. Įvesta kariuomenės vado institucija. Lietuvos kariuomenės vadu paskirtas brigados generolas Stasys Raštikis. Šias pareigas ėjo iki 1940 04 22. Kariuomenės štabo viršininku paskirtas brig. gen. Jonas Černius. Šiose pareigose išbuvo iki  1939 03 30. 

1990 01 01 pradėtas leisti dienraštis „Lietuvos rytas“.

1920 01 02 Sičiūnų k., Rokiškio ap., gimė Vytautas Gužas-Kardas, Kęstučio apygardos partizanas. 1948 05 05 įkūrus Vakarų Lietuvos sritį, paskirtas Jūros srities štabo viršininku. Pasižymėjo daugelyje mūšių. 1949 02 02-16 dalyvavo  Lietuvos partizanų vadų suvažiavime. LLKS tarybos narys. LLKS 1949 02 16 Deklaracijos Akto signataras, Žuvo 1949 06 13 netoli Kryžkalnio, ,,savų“ išduotas Eržvilko valsčiaus Smaidrių kaimo rugių lauke. Tai pirmasis žuvęs 1949 02 16 Deklaracijos Akto signataras. 1949 06 16 LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu Vytautas Gužas-Kardas apdovanotas (po mirties) 2-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais (po mirties). 1998 05 13  Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis (po mirties), o 1998 11 18 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu – Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties). Anksčiau, 1946 08 16 buvo žuvęs Vytauto brolis partizanas Boleslovas.

1920 01 02 Kudirkos Naumiestyje gimė vitražo  meistras, S. Ušinsko mokinys Zigmas Laurinaitis. Jo rankomis pagaminti žinomų dailininkų A. Soškaus, K. Morkūno, A. Garbausko, A. Mackelaitės ir kitų vitražai puošia Lietuvos Seimo rūmus („Šventė“, dail. K. Morkūnas), nacionalinę M. Mažvydo biblioteką („Į šviesią ateitį“, dail. A. Garbauskas), „Saulės mūšis“ Šiauliuose (dail. K. Morkūnas), darbai muziejuose, bažnyčiose ir kt. Įdiegė eilę technologinių naujovių vitražų gamyboje. Mirė 2012 08 06 Vilniuje.

1940 m. pradžia – prezidento A. Smetonos nurodymu konfiskuotas Lietuvos karininkų žurnalo „Kardas“ numeris, kuriame išspausdintas kariuomenės vado generolo S. Raštinio straipsnis „Mintys metams keičiantis“, kritiškai vertinęs vyriausybės (A. Merkio) vidaus politiką ir raginęs vykdyti reformas. Netrukus prezidentas A. Smetona pasiūlys S. Raštikiui trijų mėnesių atostogas.

1970 01 02 Vilniuje gimė Rolandas Jan­kauskas, žuvęs už Lietuvos Nepriklausomybę 1991 m.sausio 13 d., gindamas Vilniaus televizijos bokštą. Dainavo berniukų chore „Ąžuoliukas“, sportavo, buvo puikus ieties metikas. Po mirties apdovanotas I-jo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.

1795 01 03 pasirašyta III-jo Žečpospolitos padalijimo sutartis tarp  Rusijos, Prūsijos ir Austrijos, kurių kariuomenės buvo užėmusios šalį malšindamos Tado Kosciuškos vadovaujamą sukilimą. Lietuvos Kauno ir Vilniaus sritys, visa etnografinė Lietuva, atiteko Rusijai. Lietuva, dingusi iš pasaulio žemėlapių po Liublino unijos, šį kartą, kartu su Lenkija dingo kaip valstybės. 

1925 01 03 Kaune gimė kultūros vei­kėja, dailėtyrininkė Beatričė Kleizaitė-Vasaris-Kerbelienė. 1941-1944 m. Kauno didžiojo teatro dramos studijoje, 1945-1948 m. – Romos universitete, dirbo Lietuvos pasiuntinybėje, 1948 m. išvyko į Argentiną, 1958 m. – į Kanadą, vėliau – į JAV. Dirbo bibliotekininke, bibliotekų direktore, Buenos Airėse, Monrealyje ir Bostone subūrė teatro trupes ir joms vadovavo. 1991 m. grįžo į Lietuvą. Jos pastangomis buvo ženkliai praturtinti ir didžiausi Lietuvos meno muziejai – ji Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui Vilniuje, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui Kaune, Žemaičių muziejui „Alka“ Telšiuose ir Žemaičių dailės muziejui Plungėje parvežė per du tūkstančius garsiausių lietuvių išeivijos dailininkų kūrinių, tuo atlikdama istorinę dailės sugrąžinimo Lietuvai misiją. Iš B. Kleizaitės-Vasaris sukauptų išeivijos dailės kolekcijų buvo sukurti net du ryškūs muziejai – 2010 m. Anykščiams padovanojusi savo sukauptą per 120 angelų kolekciją (tapybos, grafikos, skulptūros, tautodailės kūrinių), davė pradžią Angelų muziejui, o tėvų gimtinei Marijampolei padovanojo virš 400 dailės kūrinių kolekciją, kurios pagrindu 2014 m. buvo įkurta Beatričės Kleizaitės Vasaris menų galerija. Už nuopelnus Lietuvai B. Kleizaitė-Vasaris apdovanota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, už nuopelnus Vilniaus miestui pirmoji buvo apdovanota Barboros Radvilaitės medaliu, o už nuopelnus Marijampolei – Šv. Jurgio Marijampolės globėjo ordinu ir Marijampolės garbės piliečio ženklu. Mirė 2023 03 28.

1955 01 03 baigė darbą Kersteno Komitetas Komunistinei Agresijai Pabaltijo ir kitose šalyse tirti. Viešai apklausti 335 liudininkai, tarp jų 42 lietuviai. Surinkta daug rašytinių liudijimų bei dokumentinės medžiagos. Ši medžiaga paskelbta septyniuose  Komiteto darbų tomuose.Komitetas nepritarė taikaus sugyvenimo su Sovietų Sąjunga politikai. Tokia politika sovietams duotų laiko taip išvystyti jų ekonomines, karines ir darbo pajėgas, kad sovietų pasaulis pasidarytų nenugalimas. Komiteto nuomone, sovietai naudojo taikaus sugyvenimo politiką kaip dūmų priedangą laimėti laikui, kad vis tiek taikaus sugyvenimo politika baigsis karu. Tačiau Komitetas nesiūlė naudoti jėgą, o pavergtų tautų išlaisvinimą pasiekti be karo, taikiu būdu, nedarant nuolaidų ir silpninant sovietų karinius pajėgumus. JAV vyriausybė Kerstino Komiteto pasiūlytosios politikos nepriėmė. Tais metais dar permažai buvo įtakingų amerikiečių tokiai politikai pritarti. 

1958 01 03 Vilniuje mirė vyskupas Kazimieras Paltarokas. Studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1906 m. grįžo į Lietuvą ir nuo 1911 m. dėstė Kauno kunigų seminarijoje lotynų kalbą, teologijos propedeutiką, sociologiją ir filosofiją. Nuo 1918 m. – Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninkas, 1926 05 02 konsekruotas vyskupu 1926-1957 m. – pirmasis Panevėžio vyskupas. Pastatė Panevėžio Katedrą. 1949–1957 m. – Vilniaus arkivyskupijos apaštalinis administratorius. Palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kriptoje. Gimė 1875 10 22 Gailioniuose, Pasvalio vlsč.

1995 01 03 Maskvoje, ant Maskvos upės krantinės, rastas buvusio SSRS KGB Lietuvos padalinio vieno iš vadovų, generolo S. Caplino lavonas. ,,Komsomolskaja pravda“ pateikė versiją, kad gen. S. Capliną galėjo nužudyti Lietuvos specialiosios tarnybos. Lietuvos saugumo departamento direktorius J. Jurgelis šią prielaidą kategoriškai paneigė. 

2010 01 03 Bitburge, Vokietijoje, mirė Tomašas Nievodničanskis, fizikas ir kolekcininkas. 2003 m. Vilniuje  surengė įspūdingą DLK žemėlapių ir dokumentų parodą. Valdovų rūmų ekspozicijai padovanojo pirmąją vertybę – Niurnbergo graverio Mathiaso Ziundo (apie 1498–1572) vario raižinį (1568) „Gardino vaizdas“ (šio autoriaus kūrinių pasaulyje išlikę vos keli egzemplioriai). Gimė 1933 m. Vilniuje.

1920 01 04 (kitur neteisingai nurodoma 1919 01 05 data) Dauguvos fronte kovose su bolševikais  žuvo Povilas Baranauskas, savanoris iš Pušaloto. Palaikai palaidoti, kartu su kitais 1919 m. kovose su bolševikais žuvusiais savanoriais – Juozu Zakarevičiumi ir Juozu Gasiūnu (žuvo ties Bernatonių k.) ir Kaziu Skvirecku bei Kaziu Šidagiu (papuolę į bolševikų nelaisvę buvo sušaudyti Panevėžyje, dabartinėje Laisvės aikštėje). 1928 m. pavasarininkų ir buvusių bendražygių rūpesčiu ant karių kapų iškilo paminklas, vaizduojantis laiptuotą piramidę. Birželio 11 d. į paminklo pašventinimo iškilmes atvyko prezidentas Antanas Smetona. Paminklą sukūrė architektas Vladas Švipas (1900–1965)., kilęs iš Pušaloto valsčiaus. 1937 m. paminklo modelis eksponuotas Paryžiaus pasaulinėje parodoje. Sovietinės okupacijos metais paminklas stovėjo apleistas, nuo jo nuplėšti valstybiniai simboliai, žuvusiųjų karių pavardės. Paminklas atstatytas.

1925 01 04 Juodausiuose, Ukmergės r., gimė Zigmas Zinkevičius, kalbininkas, habil. dr. (1967), profesorius (1969)  Lietuvos Mokslų akademijos tikrasis narys (1990), Lietuvių katalikų MA narys (1991), akademikas, Švedijos kareliškosios humanitarinių mokslų akademijos narys (1982), Norvegijos MA narys (1991), Latvijos MA užsienio narys (1995), Latvijos universiteto garbės dr. (1991), VDU garbės dr. (1994). 1950 m. baigė Vilniaus universitetą ir iki 1994 m. jame dėstė; 1956–1968 m. buvo Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas, 1973–1988 m. – Lietuvių kalbos katedros vedėjas, 1988–1991 m. – Baltų filologijos katedros vedėjas, 1995–1996 m. – Lietuvių kalbos instituto direktorius, 1996–1998 m. – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.  Gavo daug apdovanojimų, 1995 m. apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu, buvo Ukmergės Garbės pilietis. Mirė 2018 02 20 Vilniuje.

1940 01 04 įvyko pirmas atgaivinto Vilniaus universiteto senato posėdis.

1995 01 04 Vilniuje mirė Vladas Drėma, Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas, tapytojas, grafikas. Nuo 1921 m. gyveno Vilniuje. 1936 m. baigė Vilniaus universiteto Dailės fakultetą, 1937–1938 m. tobulinosi Varšuvoje. 1931–1940 m. (su pertrauka) dirbo mokytoju Vilniaus gimnazijose.  1946–1961 m. – Vilniaus dailės muziejaus Vaizduojamosios dailės skyriaus vedėjas. 1946–1950 m. – Vilniaus dailės instituto, 1957–1970 m. – Lietuvos dailės instituto,1956–1958 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas. 1970–1985 m. dirbo Paminklų konservavimo institute. Gimė 1910 12 03 Rygoje.  

01 05 – Vytautinės. Vytauto Didžiojo vardo diena.

1895 01 05 Dublynės vnkm., Antazavės vlsč., Zarasų ap., gimė Juozas Andriūnas, Lietuvos kariuomenės vyr. ltn. Žuvo 1920 10 31 kautynėse su lenkais ties Giedraičiais.

1920 01 05 Krakėse mirė Motiejus Kaziliauskas, Lietuvos knygnešys, kunigas. 1863–1867 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, čia draudžiamosios lietuviškos spaudos gaudavo iš kun. K. Eitutavičiaus. 1868 m. išventintas kunigu. Nuo 1868 m. – Naujamiesčio vikaras. Priklausė M. Valančiaus lietuviškos spaudos platinimo organizacijai, jos nariai kun. K. Eitutavičius ir Pranas Šimavičius aprūpindavo draudžiamąja lietuviška spauda. Prasidėjus M. Valančiaus organizacijos persekiojimams 1871 m. suimtas ir kalintas Vilniuje. Per kvotas nieko neišdavė. 1871 04 11 ištremtas neribotam laikui į Archangelsko guberniją. Nuo 1896 m. gyveno Černigove. 1904 m., po spaudos draudimo panaikinimo, grįžo į Lietuvą. Jo pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje. Gimė 1843 m. Baukuose, Daujėnų vlsč. 

1925 01 05 Žvirgždžiūnuose, Pasvalio r., gimė Anastazija  Kanoverskytė-Sučylienė, poetė.1944 m. baigė Linkuvos gimnazijos XX laidą. Studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. 1946 09 13 Vilniaus karo tribunolo nuteista sušaudyti. Po trijų su puse mėnesių, praleistų vienutėje laukiant sušaudymo, A. Kanoverskytė Sučylienė sužinojo, kad mirties bausmė pakeista į 20 metų katorgos. Kalinta Sibire: Norilske, Mordovijoje. 1956 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Panevėžyje, dirbo buhalterijoje, kultūros namuose. 1995 m. persikėlė gyventi į Kauną, 2006 m. – į Klaipėdą. Išleido poezijos rinkinių, memuarų. Apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2005). Mirė 2020 01 14 Klaipėdoje. 

1945 01 05 su septynmečiais dvynukais Kęstučiu ir Rimgaudu suimta Didžiosios Kovos partizanų rinktinės vado Jono Misiūno-Žalio Velnio (1911 01 15–1947 03 11)  žmona Ona Krivickaitė-Misiūnienė. Kalėjime pagimdė trečią sūnų Vytautą. 1945 01 10 išleista iš kalėjimo, turėjo perduoti vyrui enkavėdistų laišką. Nuvykus pas partizanus, 02 04 žuvo mūšyje Pigonių kaime (Musninkų valsčius). Visi trys vaikai – Kęstutis (1937–1995), Rimgaudas (1937–2013) ir Vytautas (1944 – 2018) išvežti į vaikų namus Kaliningrado srityje. 

1995 01 05 Vilniuje pradėtas spausdinti baltarusių opozicinis  laikraštis „Svoboda“.

2005 01 05 Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos iniciatyva pradėta ilgalaikė akcija – uždegtos pirmosios žvakutės prie Nežinomojo partizano akmens Vilniaus miesto Lukiškių aikštėje. Nežinomojo partizano paminklinis akmuo iškilmingai atidengtas ir pašventintas 1995 m. Užrašas bylojo: „Šioje aikštėje bus įamžintas Nežinomojo Partizano ir Kovotojo dėl Lietuvos Laisvės atminimas. 1995 m.gegužės 20 d.“. Paminklinio akmens atidengimo iškilmėse dalyvavo Vytautas Landsbergis, Vilniaus meras Alis Vidūnas, Seimo, Vyriausybės, visuomeninių organizacijų atstovai, vilniečiai ir Vilniaus svečiai. Įsipareigota žvakutes deginti tol, kol bus uždegta Amžinosios šlovės ugnis būsimame Laisvės Kovų memoriale. Tokie memorialai su Amžintąja ugnimi yra visose pasaulio sostinėse. Prabėgo 30 metų… Paminklinis akmuo išmestas į sąvartyną, pažadai pamiršti, viešos vietos kur degtų Amžinoji ugnis kritusiems už Lietuvos laisvę Lietuvos sostinė Vilnius neturi. Bandymai Lukiškių aikštėje įamžinti Nežinomojo Partizano ir Kovotojo už Lietuvos Laisvę atminimą sužlugdyti. 

1420 01 06 Vroclave imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis paskelbė arbitražinį sprendimą, kuriuo Vytautui žemaičius priskyrė tik ligi gyvos galvos, nepripažino Žemaitijos Lietuvai visam laikui. Tai giliai sukrėtė Vytautą. Vadinasi Lietuvai amžiams atkertamas priėjimas prie jūros. Vokiečiams skelbiamas karas ir (kas labai svarbu) Vytautas susitaikė su Švitrigaila. Iki šio laiko visokiomis priemonėmis siekęs Lietuvos valdovo teisių Švitrigaila pasitenkina gavęs valdyti Černigovą, Trubrevską ir kitas tolimas rusiškas žemes, dalyvauja valstybės gynimo darbe. 1420 m. pavasarį Jogaila, jo žmona, Vytautas ir Švitrigaila susitinka Breste.1421 m. pavasarį jis sumuša totorius ir paimtus belaisvius siunčia Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Ant Melno Taikos sutarties (1422 09 27) yra ir Švitrigailos parašas. Vytautas savo pusbroliu visiškai pasitikėjo. Švitrigailai ir Zigmantui pavedama pasitikti vyriausią ordino magistrą, kai tas vyko į Vilniuje paskirtą Vytauto vainikavimą Lietuvos karaliumi.

1495 01 06 į Maskvą atvyko LDK Aleksandro delegacija parvežti į žmonas  didžiojo kunigaikščio Ivano III dukterį Eleną. Lietuvos DK Aleksandras šiomis vedybomis tikėjosi normalizuoti santykius su Maskva. Maskvos DK Ivanas III, jau spėjęs atplėšti dalį LDK žemių 1492–1494 m. karo metu, šiomis vedybomis tikėjosi užgrobti visą LDK. Netrukus, 1500 m. prasidėjo naujas karas.

1920 01 06 Zubruose, Marijampolės vlsč., gimė Jonas Pajaujis Lietuvos antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis, Švedijos lietuvių visuomenės veikėjas, architektas. 1938 m. baigė Marijampolės gimnaziją 1939–1943 m. studijavo VDU Technikos fakultete statybą ir architektūrą. Buvo studentų Ateitininkų valdybos narys. 1940–1941 m. dalyvavo pasipriešinime sovietinei okupacijai, 1941 m. Birželio sukilime buvo LAF narys. 1942–1944 – antinacinio pasipriešinimo dalyvis pogrindinio Lietuvių fronto narys. 1944 m. pradžioje  buvo Vietinės rinktinės štabo 3 skyriaus viršininkas. Gestapo suimtas ir kalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje netoli Gdansko. 1945 05 evakuojant kalinius išlaisvintas britų kariuomenės. Švedijos Raudonojo Kryžiaus perkeltas į Kopenhagą, iš kur atvyko į Švediją. Dirbo architektu: suprojektavo keliasdešimt administracinių pastatų, bankų, ligoninių Stokholme ir kitur. 1971–2000 gyveno Gotlande, parengė šios salos istorijos paminklų atnaujinimo projektų. 1951–1972 – Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkas. 1948–1949 m. globojo atvykusius iš Lietuvos partizanų vadovybės įgaliotinius J. Lukšą-Skrajūną, K. Pyplį-Audronį, padėjo jiems užmegzti ryšius su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu, pats dalyvavo 1948 07 07–09 Baden‑Badeno pasitarime. 1949–1950 m. buvo pasirengęs kaip desantininkas išvykti į okupuotą Lietuvą. 1989 08 Gotlande surengė Lietuvių fronto bičiulių 36 Europos lietuvių studijų savaitę. Pirmą kartą čia dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Lietuvos laisvės lygos ir Lietuvos komunistų partijos atstovai, kurie su Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovais pasirašė Gotlando komunikatą (J. Pajaujis buvo vienas jo sumanytojų ir redaktorių). Parašė straipsnių, atsiminimų iš pasipriešinimo veiklos, sukūrė vaizdo pokalbių. J. Pajaujo biblioteka ir dalis archyvo saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2000). Mirė 2000 09 04 Gotlande. Palaidotas Gotlando Kalvarijos kapinėse.

1945 01 06–12 įvykdyta viena didžiausių NKVD operacijų Rokiškio, Juodupės, Skapiškio, Obelių, Panemunės ir Pandėlio rajonuose. Nužudyti 283 žmonės, sudeginta 10 gyvenamųjų namų ir 12 daržinių, sulaikyti 107 „banditai“, 28 jų rėmėjai,10 „dezertyrų“, 191 vengęs mobilizacijos, 282 – „įtartini“.

1945 01 06 Pajekališkio k., Ariogalos vlsč., netikėtai užėję čekistai aptiko namuose, slėptuvėje besislapstančius keturis brolius Barkauskus. Suėmę išsivarė į Pigainių kaimo laukus ir ten klastingai, šūviais į nugarą, sušaudė. Žuvo: Zenonas (g. 1917 m.), Kazys (g.1918 m.), Vytautas (g. 1924 m.) ir Mečislovas (g. 1927 m.).

1990 01 06  Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas ratifikavo sutartį tarp Pasaulio lietuvių bendruomenės ir LPS Seimo Tarybos dėl santykių koordinavimo.

1890 01 07 Gudeliuose, Ramygalos par., Panevėžio ap., gimė Julius Kaupas, publicistas, Steigiamojo Seimo narys. Mirė 1945 05 27 JAV.

1910 01 07 Los Andžele, JAV, gimė Pranas Lubinas, Lietuvos sporto legenda, Amerikos lietuvis krepšininkas, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos narys, olimpinis ir Europos čempionas, kartais tituluojamas Lietuvos krepšinio krikštatėviu. 1936 m. Berlyno olimpiadoje, kurioje krepšinis buvo pirmą kartą įtrauktas kaip olimpinė  sporto šaka, 198 cm ūgio vidurio puolėjas buvo JAV krepšinio rinktinės, iškovojusios auksą, kapitonas. 1939 m. Europos čempionate, vykusiame Kaune, Pranas Lubinas atstovavo Lietuvos krepšinio rinktinei kaip žaidžiantysis treneris. Šiame čempionate Lietuva iškovojo pirmą vietą ir tapo Europos čempionais. Vėliau krepšininkas grįžo į JAV, buvo ne kartą išrinktas į „Visų Žvaigždžių“ komandą. Krepšinio šlovės muziejaus valdyba pripažino Praną Lubiną  geriausiu Pietų Kalifornijos krepšininku mėgėju nuo1900 iki 1950 m. Mirė 1999 07 08 Glendale, Los Andželas, JAV.

1930 01 07 pirmą kartą po daugelio metų į Vilnių atvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas, norėdamas išsiaiškinti, ar iš tikrųjų Vilniuje tebėra Vytauto Didžiojo kaulai. Susipažinęs su esama padėtimi įsitikino, kad Vytauto palaikai tebėra Katedroje, Vytauto Didžiojo kapo rūsyje, kuriame yra neseniai mirusio metropolito Kliučinsko ir vyskupo Protasevičiaus palaikai. Vytauto kaulai perdėti į kitą dėžę ir uždėti ant vyskupo Protasevičiaus karsto. Vilniaus kapitula ir vietos pasaulietinė valdžia sutiko, kad Vilniaus Bazilikoje būtų padėtas tam tikras sarkofagas Vytautui Didžiajam atminti. Sarkofago (sukurto pagal Petro Rimšos projektą) fotografiją paliko arkivyskupui metropolitui.

1385 01 08 į Krokuvą atvyko Skirgailos vadovaujama oficiali Lietuvos delegacija prašyti Jogailai Lenkijos sosto įpėdinės Jadvygos rankos. 

1880 01 08 Šlavėnuose, netoli Anykščių, gimė V. Mingailaitė-Šlavėnienė. 1911  m. baigė Berno universitetą. 1924 05 29 Kaune, Maironio g.11, atidarė 40 lovų vaikų ligoninę-kliniką. 1930 m. – profesorė.1933  m. Panemunės šile įkūrė privačią vaikų tuberkuliozės sanatoriją. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Sulaukusi 96 metų mirė ir palaidota Čikagoje, JAV. 

1920 01 10 Klaipėdą užėmė prancūzų okupacinė kariuomenė. Klaipėdos kraštas atskirtas nuo Vokietijos

1945 01 10 pėsčiomis grįždama iš Karaliaučiaus į tėviškę (puolant rusų kariuomenei) žuvo Morta Zauniūtė, Mažosios Lietuvos kultūros ir spaudos darbuotoja. Rašė eiles, bibliografė, Dovo Zauniaus (vyresniojo) dukra. Morta kartu su tėvu priklausė lietuvių parodos Paryžiuje (1900 m.) organizaciniam komitetui, rinko tautosaką, eksponatus Paryžiaus  parodai. Drauge su J. Žiliumi ir kt. autoriais sudarė lietuviškų knygų, išleistų Prūsijoje katalogus. Mirus V. Kudirkai, 1900–1905 m. buvo „Varpo“, „Ūkininko“ ir „Naujienų“ redakcijų administratorė. 1902 m. Tilžėje atidarė lietuvišką knygyną, per kurį aprūpindavo Rusijoje draudžiama lietuviška literatūra knygnešius, save laikė žmogumi, susijusiu su spauda, knygomis. Laiškus dažnai pasirašinėdavo –Knygininkė. Susirašinėjo su Povilu Višinskiu, Jonu Jablonskiu, Jonu Vileišiu, Felicija Bortkevičiene, Kaziu Griniumi ir kt. Gerai pažinojo ir bendradarbiavo su Vydūnu, Martynu Jankumi. Gimė 1875 03 22  Rokaičiuose, netoli Naujosios (vok. Neukirch, dab. Timiriazevo) Rytų Prūsijoje.

1880 01 11 Balsupių  k., Keturvalakių par., netoli Marijampolės, gimė kun. prof. dr. Pijus Bielskus. Nuo 1920 03 01 d. buvo Lietuvos  Prezidento kanceliarijos viršininkas. 1940 06 15, pirmąją bolševikų okupacijos dieną, paslėpė Lietuvos Nepriklausomybė Akto originalą. Mirė 1958 07 04 Kaune. Palaidotas Kauno Panemunės kapinėse.

1920 01 11 į Kauną atvyko lenkų okupuotųjų Lietuvos kraštų delegacija (26 valsčių 12 įgaliotinių – kitų valsčių įgaliotiniams nepavyko pereiti demarkacijos linijos), kuri Lietuvos vyriausybei ir Santarvės atstovams išdėstė lenkų valdžioj atsidūrusių lietuvių skriaudas ir prašė išvaduoti iš nelaisvės.

1930 01 11 atidarytas  Vytauto Didžiojo tiltas Kaune.

1945 01 11 apie 20 jūrmylių nuo Estijos krantų nuskendo (nuskandintas) buvęs Lietuvos karo laivas „Prezidentas Antanas Smetona“, tuo metu priklausęs sovietų laivynui. Manoma, kad laivas nuskendo užplaukęs ant minos arba jį torpedavo vokiečių povandeninis laivas. Per sprogimą laivas suskilo į dvi, ar net tris dalis. Žuvo 28 iš 70 įgulos narių. 27 buvo sužeisti. Iki 1932 01 01 „Prezidentas  Antanas Smetona“ saugojoLietuvos jūrų pakrantę. Nuo 1935 08 01 Lietuvos kariuomenės vado generolo S. Raštinio įsakymu įsteigtas mokomasis karo laivas „Prezidentas Antanas Smetona“.

1990 01 11 per Michailo Gorbačiovo viešnagę Vilniuje, Katedros aikštėje, įvyko didelis mitingas – akcija „Laisvę ir nepriklausomybę  Lietuvai“. Jame dalyvavo apie 300 tūkst. žmonių. Tačiau M. Gorbačiovas mitinge nepasirodė, o tiesiai iš aerouosto nuvyko į miesto centrą, padėjo gėlių prie Lenino paminklo ir bedraudamas su publika, matydamas plakatus reikalaujančius Laisvės ir Nepriklausomybės Lietuvai, metė grasinančią frazę: „O kas bus, jei Estija staiga iškels klausimą dėl atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos ? Šis kelias gali virsti praradimais ir krauju“. Supratę, kad tai gali būti užuomina į pogromus Sumgaite (1988-ųjų vasaris) ir Ferganoje (1989-ųjų birželis) minioje pasigirdo balsas: „Čia nebus kraujo, čia tautybės nekariauja tarpusavyje“. 

1770 01 12 Joniškyje nukirsdinti Šiaulių ekonomijos sukilimo vadai Mykolas Pauga (g.1729) ir  Martinjonas Radvila (g. 1724). 

1880 01 12 Kalniškiuose, Šiaulių apskr., gimė Jonas Krikščiūnas-Jovaras  poetas, publicistas, daraktorius, draustos lietuviškos spaudos  platintojas.  Jovaro eilėraščiai „Ko liūdi, berželi“, „Tylus, tylus vakarėlis“ virto dainomis. Mirė 1967 01 21 Šiauliuose. 

1910 01 12 Kaune įsteigtas Lietuvos Raudonasis Kryžius.

1920 01 12 Lietuvos prezidentas A. Smetona paskelbė Steigiamojo Seimo rinkimų datą – balandžio 14-16 dienomis. Buvo ruošiami  pirmieji visuotiniai ir demokratiniai Seimo rinkimai, kuriuose turėjo dalyvauti visų tautybių Lietuvos piliečiai – tiek vyrai, tiek moterys.

1945 01 12 pavakarę Vilniaus geležinkelio stotyje užsidegė ir sprogo reaktyvinių pabūklų „Katiuša“ šaudmenis gabenęs ešelonas. Sprogimas apgriovė daug pastatų, sviediniai krito ant aplinkinių pastatų, juos griaudami ir sukeldami gaisrus. Labai smarkiai apgriautas Vilniaus geležinkelio stoties pastatas – dėl to vėliau stotis buvo perstatyta stalininiu stiliumi – tokią galite pamatyti ir dabar. Tuomečiais duomenimis, žuvo 94 žmonės, o dar 311 sužeista.

1945 01 12 vos spėjus įrengti stovyklą, Užulėnio mišką, tarp Taujėnų ir Užulėnio gyvenviečių, remiama aviacijos ir artilerijos, užpuolė gausi NKVD kariuomenė. Partizanai kovėsi dvi dienas. Mūšio padariniai buvo skaudūs – nors nukauta daugiau kaip 80 priešo kareivių, žuvo 24 partizanai ir Vyčio apygardos įkūrėjas bei vadas, Lietuvos kariuomenės kapitonas, karys-savanoris (1997 m., po mirties), pulkininkas (2002 m., po mirties) Juozas Krikštaponis. Jam žuvus vadovavimą apygardai perėmė Lietuvos kariuomenės artilerijos karininkas Danielius Vaitelis-Briedis. Gimė J. Krištaponis 1912 03 01. Žiupsnelis žemės iš mūšio vietos  patalpintas Vilniuje, Lukiškių aikštės memorialo „Šimtmečio žiedas“ relikvijų kapsulėje.

01 13 – Laisvės gynėjų diena.

1870 01 13 Pumpėnuose, Pasvalio r., gimė Felicijonas Lelis, kunigas, Lietuvos visuomenės veikėjas. 1892 m. baigė Kauno kunigų seminariją, mokydamasis priklausė slaptai Šv. Kazimiero draugijai. 1892–1894 m. – Kauno Šv. Trejybės bažnyčios vikaras. 1894 m. – Kauno tvirtovės Rusijos karinės įgulos katalikų kareivių kapelionas. Su kareiviais dalyvavo kun. E. Barausko laidotuvėse, dėl to apkaltintas politiniu nusižengimu ir 1894–1897 m. uždarytas Kretingos vienuolyne. Kun. K. Pakalniškio paragintas 1896 m. įsteigė mėnesinį žurnalą „Tėvynės sargas“, 1897 m. perdavė jo redagavimą J. Tumui-Vaižgantui. Dirbdamas Kupiškio parapijoje suorganizavo platų knygnešių tinklą, mokė jaunimą rašto, rengė lietuviškus vaidinimus. 1901 m. perkeltas į Saudininkų (dab. Maironiai) filiją. Nuo 1904 m. dirbo Antašavos, Budrių, Alizavos filijose, nuo 1925 m. – Papilio, Velykių klebonas, vėliau – Krekenavos altaristas. Bendradarbiavo lietuvių periodinėje spaudoje. Jo pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje. Mirė 1949 07 17 Velžyje. Palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse.

1920 01 13 Plokščiuose  gimė Pranas Gudaitis (slap. Eugenijus Gruodis), poetas nuo Nemuno krantų, dainos „Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus…“ žodžių autorius. (Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus/ Nepaliki žilvičių vienų/ Be tavęs vakarai bus nuobodūs,/ Be tavęs nebus sodžiuje dainų// Tavo tėvo aplūžęs namelis/ Liks našlaitis apleistas visų/ vyšnių sodai gegužį pabalę/ Vien ilgėsis tavųjų dainų.// Nepalik, nepalik mielo sodžiaus,/ nepaliki mergaitės, laukų/ Nors menki, nemalonūs šie žodžiai,/ Bet žinok, man kentėti sunku// Išėjai graudžiai topoliams šlamant,/ Vėjui žarstant geltonus lapus,/ Atsgręžęs matei verkiant mamą,/ Nežinojai, kur vėjai nupūs./. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, apsigyveno Kanadoje. Pakilęs kūryboje 1955 m. slapyvardžiu Eugenijus Gruodis, išeivijoje išleidęs eilėraščių rinkinį „Aguonos ir smėlis“, vėliau poetas visiškai nutilo. Mirė 1991 m. rugsėjį Kanadoje.  

1945 01 13 Merkinėje turėjo būti pravesta antroji mobilizacija (nepavykus pirmajai). Tačiau po NKVD siautėjimų ir žudynių  į  šią mobilizaciją beveik niekas neatėjo

1770 01 14 Varšuvoje, Lenkijoje gimė Adomas Jurgis Čartoriskis, ATR veikėjas, kunigaikštis.Kūrė planus padedant Rusijos imperijai atkurti Lenkijos valstybę, kuri su Rusija sudarytų glaudžią sąjungą ir jų pagrindinės prišininkės būtų Austrija ir Prūsija. Atmetė LDK savarankiškumo idėją. Buvo pirmasis reorganizuoto Vilniaus universiteto kuratorius. Mirė 1861.07.15 Feurse, Prancūzijoje.

1890 01 14 Rygoje gimė Balys Giedraitis, visuomenės ir politikos veikėjas. 1916 m. Maskvoje baigė  karo mokyklą. Lietuvos kariuomenės savanoris, tarnavo kariuomenės štabe. Buvo II brigados, vėliau II divizijos štabo viršininkas. XV (J. Tūbelio) ministrų kabinete (nuo 1930 06 27)  buvo krašto apsaugos ministras. 1940 m. – Vidaus reikalų ministerijos generalinis sekretorius. Pulkininkas. Sovietų suimtas 1940 11 10, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime (KSDK). 1941 06 26 sušaudytas prie Červenės.

1920 01 14 įkurta Lietuvos teisininkų draugija. Atkurta 1989 m.

2000 01 14 Vatikano sprendimu leista pradėti kankinės Adelės Dirsytės  beatifikacijos bylą.

2015 01 14 Vilniuje mirė architektas Gediminas Ruzgys, 1941 06 22-28 sukilimo būrio vadas, dim. vyr. ltn., karys savanoris, paskutinis A. Smetonos laikų karininkas. Gimė 1920 08 14 Kaune, valstybės tarnautojų šeimoje. Po keleto dienų, 2015 01 18, mirė  Gedimino Ruzgio žmona Danutė Ruzgienė, lietuvių kalbos mokytoja-ekspertė. Gimė 1924 08 07 Vabalių k. prie Alytaus.

1895 01 15 Baidotuose, Ginteliškės vlsč., Telšių ap., gimė Adelė Galaunienė-Nezabitauskaitė, dainininkė, operos solistė, muzikos mokytoja, dirigentė,1920 m., pirmajame operos Dž. Verdžio operos spektaklyje „Traviatoje“ atliko Violetos vaidmenį. Mirė 1962 04 25 Kaune. Palaidota Petrašiūnų kapinėse.

1900 01 15 pradėjo veikti Kauno centrinė elektrinė. Vakare Miesto sode bei gatvėse užsidegė pirmosios 75 Voltos lanko lempos. Elektros linijos ėjo Nikolajaus pr. (dab. Laisvės alėja) ir Ukmergės g. (dab. Savanorių pr.) kairiąja puse. Senamiesčio jos nesiekė.

1920 01 15 įsteigta pirmoji vokiečių atstovybė Kaune.

1940 01 15 Vilniaus universiteto rektoriumi išrinktas prof. M. Biržiška, o prorektoriumi – M. Šalčius. Universitete  prasidėjo pirmojo semestro paskaitos. 

1945 01 15 LLA Didžiosios kovos rinktinė pavadinta LLA 5 apylinke. Turėjo apie 500 kovotojų. 

1990 01 15 iš  LTSR AT prezidiumo pirmininko pareigų atleistas (pagal paties pareiškimą) Vytautas Astrauskas. AT prezidiumo  pirmininku išrinktas Algirdas Brazauskas, AT prezidiumo sekretoriumi – Liudvikas Sabutis. 

1990 01 15 sovietiniams kariams, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir jos piliečiai, uždrausta dalyvauti balsavime renkant AT ir vietinių tarybų deputatus.

1915 01 16 Natiškiuose, Biržų r., gimė Algirdas Petrulis, lietuvių dailininkas tapytojas1934-1939 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, J. Vienožinskio studijoje. 1944-1951 ir 1962-1984 m. dėstė tuomečiame Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Nuo 1946 m. buvo Dailininkų sąjungos narys. 1995 m. pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu. 2001 m. A. Petrulis apdovanotas pirmuoju Lietuvos dailininkų sąjungos auksiniu ženkleliu už parodų ciklą „Algirdas Petrulis 2000“. Tais pačiais metais dailininkas įvertintas diplomu Baltijos valstybių akvarelės trienalėje „Ryga 2001“. Prieš mirtį A. Petrulis kalbėjo: „Kovo 11-oji buvo nelyginant gaivus ledonešis. Nepriklausomybės upė iškėlė, laužė ir išnešė pusės šimtmečio ledą su visokiomis apnašomis. Po 15 metų dar matome naujų atplaukusių ledų ir šiukšlių, drumzlių sangrūdas, trukdančias laisvai tėkmei, ir privalome susimąstyti, kas visa tai išneš iki galo, patys vieningai imtis šio darbo“. Mirė 2010 01 25 Vilniuje.

1990 01 16 Michailas Gorbačiovas viešai pareiškė, kad Lietuvos ir Estijos Aukščiausiosios Tarybos priėmė neleistinus nutarimus ir įstatymus, prieštaraujančius SSRS įstatyminiams reikalavimams.

01 17 – Savanorių diena.

1415 01 17 popiežius Jonas XXIII anuliavo Kryžuočių ordinui anksčiau suteiktas teises valdyti užkariautas Lietuvos žemes. 

1835 01 17 Anykščiuose gimė Antanas Baranauskas, vyskupas, lietuvių literatūros klasikas, žymiausias XIX a. vidurio lietuvių poetas, kalbininkas, poemos „Anykščių  šilelis“ (,,… Miškan būdavo eini – tai net akį veria; /Vat taip linksmina dūšią, užu širdies tveria,/ Kad net, širdžiai apsalus, nekartą dūmojai;/ Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!“) autorius, religinės poezijos ir giesmių kūrėjas. Jo sukurta religinė Šv. Velykų giesmė „Linksma diena mums prašvito…“, blaivybinės poemos „Dievo rykštė ir malonė“ autorius. Mirė 1902 11 26 Seinuose. Palaidotas Seinų katedroje. 1999 m. priešais Seinų katedrą pastatyta A. Baranausko skulptūra (skulptorius Gediminas Jokūbonis). Paminklo postamente iškaltas vyskupo herbas (auksinė pasaga ir kryžius mėlyname fone).

1915 01 18 Vilniuje įvyko įvairių tautybių atstovų susirinkimas, skirtas civilių  belaisvių problemoms aptarti.

1925 01 18 atidarytas Panevėžio muziejus.

1920 01 18–23 vyko antrosios derybos dėl Lietuvos – Latvijos sienų. Už Palangą Latvija reikalavo Mažeikių geležinkelių tri­kampio.

1390 01 19 po nesėkmingo sukilimo prieš Jogailą, Vytautas antrą kartą sudarė sąjungą su kryžiuočiais ir pažadėjo laikytis ankstesnių įsipareigojimų.

1840 01 19 Domeikavoje, Paežerių vls., Vilkaviškio apskr., gimė Tomas Ferdinandas Žilinskas, pedagogas, kultūros veikėjas, lietuvybės žadintojas. Veiverių mokytojų seminarijos patriarchas. Mirė 1925 m.

1945 01 19 mūšyje su stribais Avinėlių k. žuvo Jonas Slanina-Berželis, Šnekutis (g. 1919), pirmasis iš keturių žuvusių Bronės (1898–1985) ir Petro (1894–1954) Slaninų vaikų, sūnus. Brolis Antanas Slanina-Karuzas, Erelis (g. 1923) žuvo 1945 04 11; brolis Pranas Slanina-Jokeris, Varna (g. 1918) žuvo 1947 01 17; brolis Aloyzas Slanina apie 1950 metus nukankintas Kauno saugume. Antano Slaninos kūno šeimai neatidavė. Ant Lietuvos Nepriklausomybės aukuro Slaninos paaukojo keturis sūnus, tačiau nekaltino Dievo ar likimo ir tikėjo, kad auka ne beprasmė ir Tėvynė bus laisva.

1990 01 19 Kaune vyko Baltijos šalių blaivybės judėjimų konferencija „Baltija, blaivėk“,  kurią surengė M. Valančiaus blaivybės sąjūdis. Konferencijoje sudaryta Baltijos šalių blaivybės judėjimų koordinacinė taryba.

2000 01 19 Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą trims Europos valstybėms „nykštukėms“ Andoros ir Monako kunigaikštystėms bei San Marino Respublikai.

1785 01 20 Gedučių (Pakruojo r.) dva­ri­nin­ko šeimai keliaujant po Vokietiją, Leipcige gimė Teodoras  Grotus (Grotthuss), pirmasis Lietuvos fizikochemikas. 1803 m. įstojo į Leipcigo universitetą, nuo 1804 m. studijavo Neapolyje. Susipažino su žymiausiais to meto mokslininkais Humboltu (A. Humboldt), Geiliusaku (J. L. Gay-Lussac) ir kt. 1805 m. dalyvavo ekspedicijoje į Vezuvijų. Grįžęs į Romą paskelbė pirmąją pasaulyje elektrolizės teoriją. Netrukus pasirodė vertimai vokiečių ir britų mokslinėje spaudoje. 1808 m. išrenkamas Turino mokslo ir menų akademijos nariu korespondentu, 1814 m. – Dorpato (Tartu) universiteto profesoriumi. 1818 m. suformulavo fosforescencijos dėsnį, 1818 m. – du fotochemijos dėsnius, sukūrė pirmąjį cheminį fotometrą ir kt. Gyvenimo pabaigoje grįžo į tėviškę kur 1822 03 26 nusižudė. Palaidotas Gedučiuose, Pakruojo r. 

1915 01 20 Vilniaus lietuviai įsteigė Lietuvių globos draugiją Prūsijos lietuviams tremtiniams globoti 

1940 01 20 Respublikos prezidentas Antanas Smetona suteikė trijų mėnesių atostogas gen. S. Raštikiui ir pavedė gen.V. Vitkauskui laikinai eiti Lietuvos kariuomenės vado pareigas.Tai buvo neaiškus sprendimas. Paprastai kariuomenės vadą pavaduodavo nuolatinis kariuomenės vado pavaduotojas, kariuomenės štabo viršininkas div gen. Pundzevičius. Gen. V. Vitkauskas 1926 12 17 perversmo metu tautininkų pašalintas iš pareigų; Nepriklausomybės karų metu 2-ojo pėst. pulko karo lauko sprendimu, jo brolis nubaustas mirties bausme už komunistinę veiklą. Šiose pareigose V. Vitkauskas išbuvo iki 1940 04 22, kai oficialiai paskirtas eiti kariuomenės vado pareigas.

1990 01 20 dar okupacijos sąlygomis Kauno Karo muziejui grąžintas Vytauto Didžiojo vardas.

1600 01 21 Romoje  mirė Jurgis Radvila, Mikalojaus Juodojo sūnus, didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Katalikų  Bažnyčios kardinolas, memuaristas. Mokėsi kalvinų mokyklose Vilniuje ir Nesvyžiuje. Tarnavo karaliaus Žygimanto Augusto dvare. Nuo1570  m.studijavo Leipcige. 1574 m. Petras Skarga įkalbėjo jį pereiti į katalikybę. Toliau studijavo Romoje. 1583 m. baigęs filosofijos ir teologijos studijas priėmė kapeliono šventimus, o 1586 m. gavo Šv. Siksto bažnyčios kardinolo kepurę. 1579–1583 m. – Vilniaus vyskupas, 1583–1586 m. – Stepono Batoro vietininkas Infliantuose. 1589 m. kartu su Krokuvos vaivada Mikalojumi Firlėjumi vedė derybas su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Rudolfu II dėl Abiejų Tautų Respublikos sosto. Nuo 1591 m. – Krokuvos vyskupas. Du kartus dalyvavo konklavoje, kai buvo renkami popiežiai (1591 m. – Inocentas IX ir 1592 m. – Klemensas VIII). Gimė 1556 05 31  Vilniuje. Palaidotas Romos Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčioje. 1900 m. jam pastatytas paminklas Vavelio katedroje. 

1905 01 21 per „Kruvinąjį sekmadienį“ caro armija Sankt Peterburge susidorojo su demonstrantais. Žuvo apie 500 darbininkų. Demonstracijos vyko ir Lietuvoje. Pasiekta kai kurių laimėjimų – sumažintas darbo laikas, daug kur valdžios mokyklose pašalinti rusai mokytojai, 1905 10 30 manifestu garantuotos pagrindinės demokratinės laisvės, pažadėta sušaukti Valstybės Dūmą, Vilniuje susirinko Didysis Vilniaus Seimas.

1260 01 22 prasidėjo prūsų ir vakarinių lietuvių sukilimas prieš vokiečių ordiną. Sukilimui vadovavo Herkus Mantas.

1890 01 23 Jurbarke gimė Antanas Sodeika, dainininkas-baritonas. Mirė 1979 09 12 Vilniuje.

1920 01 23 išleistas ryšininkų leidinio „Paštininkų balsas“ pirmasis numeris.

1960 01 23 Kėdainiuose mirė Vladas Jonas Mangirdas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, gydytojas, rašytojas, Lietuvos kariuomenės karys savanoris, Sibiro tremtinys. Mokėsi Palangos progimnazijoje vienoje klasėje su būsimuoju prezidentu Antanu Smetona. 1899 m. su kitais lietuviais inteligentais pastatė pirmąjį lietuvišką spektaklį „Amerika pirtyje“, kuriame vaidino Bekampį. Už tai 1902 m. ištremtas dviem metams į Šiaurės Kaukazą (Armavyrą). 1906 m. Maskvoje gavo gydytojo diplomą. 1918 m. – Trakų progimnazijos steigėjas. Lietuvos kariuomenės savanoris (gydytojas). Aukštadvaryje turėtas ūkis (376 ha), kaip pavyzdinis , nebuvo paliestas reformos. 1940 m. dvaras nusavintas, 1941 06  V. Mangirdas su šeima išvežtas į Altajaus Slavogorską. Grįžo 1957 m. Dirbo gydytoju Kaune, Kėdainiuose. Palaidotas Kėdainiuose. Gimė 1877 05 06(18) Notiškės palivarke, Kartenos vls., Telšių aps.

1990 01 23 iš Vilniaus Gedimino pr. esančių KGB rūmų kiemo su didele apsauga išvažiavo penkios mašinos ir nuvyko į Panevėžio karinį aerodromą – taip įvykdytas vienas didžiausių Lietuvos TSR saugumo komiteto (pirmininkas – E. Eismuntas, pavaduotojas – E. Baltinas) archyvų apiplėšimų. Tuo metu dokumentai buvo naikinami (deginami) KGB rūmų kieme, vežami į Grigiškes ir kitur.

1905 01 24 Vilniuje prasidėjo visuotinis darbininkų streikas. 01 25 į gatves išėjo arti 20 tūkst. Kauno darbininkų protestuoti prieš carinę priespaudą. Streikuota iki 01 29.  

1920 01 24 į Vilnių atvyko Popiežiaus atstovas, Lietuvos vizitatorius arkivyskupas Akilė Ratis (Achile Ratti), vėliau popiežius Pijus XI, paskelbęs pirmąsias enciklikas prieš italų fašizmą, sovietinį bolševizmą ir vokiškąjį nacionalsocializmą). Vilniuje, pasitikdami svečią, lenkai šmeižė Lietuvą ir lietuvius.

1930 01 24 antrą kartą į Vilnių atvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas ir laikraščiui „Dziennik Wilenski“ įteikė protestą dėl skleidžiamų gandų apie Vytauto Didžiojo palaikų pervežimą į Kauną (tuo patvirtinant, kad Vytauto Didžiojo palaikai yra Vilniuje). Proteste jis rašė: „… labai gerai visiems žinoma, kad lietuviai, taip kaip ir visuomet, negali išsižadėti amžinosios savo sostinės, kurioje pasiekė Lietuvos nepriklausomybę, todėl negali net ir pamanyti apie jokį kur nors savo didžiausio didvyrio palaikų pervežimą iš tos vietos, kurioje jisai pats liepė save, mirus, palaidoti“. Šįkart prašymas pastatyti paminklą-sarkofagą nebuvo patenkintas.

1945 01 24 Nausėduose, netoli Babtų, mirė Kazys Puida (slap. K. Žegota), lietuvių rašytojas. Gimė 1883 03 19 Šėtijuose, Šakių r.

1955 01 24 Vilniuje mirė Mykolas Velykis, Nepriklausomos Lietuvos generolas. Tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 10 21 įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, buvo Apsaugos komisijos pirmininko pavaduotoju. Nuo 12 24 – I (A. Voldemaro) minmistrų kabinete   pirmasis Krašto apsaugos ministras. Nuo 1919 m. pradžios tarnavo ypatingųjų reikalų karininku prie Generalinio štabo. Kurį laiką buvo Generalinio štabo viršininku, pervestas į veikiančią kariuomenę, o nuo 1920 01 01 išleistas į atsargą. 09 01 grįžo į karinę tarnybą, buvo pulko (nuo 1920 10 10), divizijos (nuo 1921 02 01) vadas, Kauno įgulos (nuo 1923 09 01) viršininkas. 1927 02 05 suteiktas generolo laipsnis ir paties prašymu išleistas į atsargą, dirbo įvairiose komercinėse JAV ir Anglijos atstovybėse.1944 m., prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, netrukus suimtas, kalintas Kaune, Vilniuje, Macikų lageryje. 1946 m. ištremtas į Marijinsko lagerį Kemerovo srityje. 1950 m. kalintas Vilniuje, nuo 1952 m. – Karlago lageryje Karagandos sr. 1954 m. paleistas, grįžo į Lietuvą. Palaidotas Aukštosios Panemunės kapinėse Kaune. Gimė 1884 11 12 Linonių k., Piniavos vlsč., Panevėžio ap.

1990 01 24 spaudos konferencijoje JAV prezidentas Džordžas Bušas kalbėjo: „Nepripažinome Baltijos šalių statuso. Tačiau noriu pasakyti, kad siekiame paskatinti M. Gorbačiovą laikytis pozicijos, jog dabar atėjo laikas taikioms permainoms. Jis sprendžia labai sunkias vidaus problemas šiose trijose Baltijos šalyse…“

01 25 – Vilniaus miesto gimtadienis. 1323 metais tą dieną Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas parašė laišką, skirtą Liubeko, Zundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno bei kitų miestų gyventojams. Šiame laiške pirmąkart paminėtas Vilniaus miestas. 

1890 01 25 Pageležiuose, Ukmergės r. gimė Paulius Galaunė, muziejininkas, dailininkas, dailėtyrininkas. 1923–1924 m. Paryžiaus Luvro mokykloje studijavo muziejininkystę. Grįžęs rūpinosi M. K. Čiurlionio dailės galerijos įsteigimu, 25 m. vadovavo šiai įstaigai. Mirė 1988 10 18 Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. 1996 m. Kaune atidaryti Adelės ir Pauliaus Galaunių namai.

1925 01 21 Kadrėnuose, Deltuvos vlsč., Ukmergės aps., gimė Alfonsas Svarinskas, Lietuvos katalikų dvasininkas, monsinjoras, disidentas, politinis veikėjas, karo kapelionas, atsargos pulkininkas. 1946 12 21 areštuotas, už antisovietinę veiklą nuteistas 10 metų darbo pataisos lagerių ir 5 metus be teisių. 1947–1956 m. kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje, dirbo naktiniu sargu, felčeriu. 1954 10 03 lageryje kartu kalėjęs vyskupas Pranciškus Ramanauskas slapta įšventino A. Svarinską kunigu. 1956 m. grįžo į Lietuvą, tarnavo altaristu Kulautuvos (Kauno r.) parapijoje,  tris mėnesius buvo vikaras Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. 1958 04 vėl areštuotas ir nuteistas 6 metams už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958–1964 m. kalėjo Mordovijos lageriuose. 1961m. už akių jį dar nuteisė ir LSSR Aukščiausiasis teismas, pripažinęs A. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. A. Svarinskas perkeltas į ypatingojo režimo kalėjimą. 1964 04 09 išleistas į laisvę ir grįžo į Lietuvą, tik po 20 mėnesių vėl gavo leidimą dirbti kunigu, nuolat buvo saugumo sekamas. 1965–1971 m. – Miroslavo Švč. Trejybės parapijos vikaras ir Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos vikaras. 1971–1976 m. – Igliaukos Šv. Kazimiero parapijos klebonas, kartu aptarnavo ir Patilčių Šv. Petro Išvadavimo parapiją. Nuo 1972 m. bendradarbiavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje“. 1976–1983 m. – Viduklės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas. 1978 11 13 kartu su kitais kunigais disidentais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą. 1983 01 26 Viduklėje trečią kartą areštuotas. 1983 05 06 nuteistas 7 metams griežtojo režimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983–1988 m. kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis) griežtojo režimo lageriuose. 1988 m. Maskvoje lankęsis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas paprašė SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo išlaisvinti A. Svarinską. 1988 07 11 A. Svarinskas buvo paleistas ir grįžo į Viduklę, o 08 23 – ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Lietuvą. Gyveno Frankfurte prie Maino. 1988–1990 m. lankė lietuvių kolonijas Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje, Australijoje, bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų kaip Lietuvos disidentas, net 12 kartų susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II. 1989 08 22 A. Nelsienei tarpininkaujant  susitiko su JAV prezidentu R. Reiganu. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę 1990 06 19 grįžo į Lietuvą. 1990–1991 m. buvo kardinolo Vincento Sladkevičiaus kancleris, 1991–1992 m. – Lietuvos  Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1997–1998 m. buvo Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektorius bei Kauno Prisikėlimo bažnyčios kunigas. 1998–2000 m. buvo Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas. Nuo 2000 03 30 – Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos rezidentas.1996 m. A. Svarinskas Kadrėnuose įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parka. Mirė 2014 07 17 Vilniuje. 21-erius savo gyvenimo metus sovietiniuose lageriuose kankintas disidentas palaidotas Dukstynos kapinėse, Ukmergės r., šalia savo bendražygių.

1990 01 25 laikraštis „Lietuvos rytas“ rašė: „Susitikime su komjaunimo aktyvistais A. Brazauskas kalbėjo: „Mes viską vertiname tik vienu požiūriu: kad tik lietuviai tarnautų Lietuvoje ir – lauk okupacinę kariuomenę. Atsakykite man į paprastą klausimą – o kas gi gins Lietuvą?“. ,,Mes esame slenkstis ant didelio kelio. Per jį žengė ir žengs daugelis. Todėl reikia labai gerai pagalvoti, ar vyti lauk okupacinę kariuomenę, ar gerai su ja sugyventi. Juk tarybinė armija gyventi mums netrukdo“. Tokio mąstymo tuo metu buvo gana daug. Prisiminkime 1992 04 27 balsavimą dėl referendumo apie sovietinės kariuomenės išvedimą iš Lietuvos. Tuo metu prieš referendumą balsavo 19 AT deputatų: S. Akanovičius, A. Ambrazevičius, V. Andriukaitis, K. Antanavičius, A. Degutis, K. Glaveckas, G. Ilgūnas, V. Jasukaitytė, E. Klumbys, N. Medvedevas, D. Morkūnas, A. Norvilas, Č. Okinčisas, R. Paulauskas, S. Peško, A. Sakalas, J. Tamulis, R. Valatka, E. Vilkas; 28 deputatai balsuojant susilaikė: V. Beriozovas, E. Bičkauskas, A. Brazauskas, B. Genzelis, K. Grinius, L. Jankelevičius, J. Jurgelis, Č. Juršėnas, A. Karoblis, S. Kašauskas, Č. Kudaba, A. Kumža, V. Kvietkauskas, K. Lapinskas, J. Paleckis, J. Pangonis, A. Papovas, V. Pikturna, V. Plečkaitis, K. Prunskienė, L. Razma, K. Rimkus, R. Rudzys, B. Rupeika, M. Stakvilevičius, V. Subač, A. Taurantas, A. Žalys; 7 deputatai posėdyje dalyvavo, bet nebalsavo: M. Arlauskas, E. Gentvilas, A. Januška, A. Leščinskas, B. Nedzinskienė, G. Ramonas, P. Vaitiekūnas. „Už“ referendumą balsavo 56 deputatai: P. Aksomaitis, N. Ambrazaitytė, L. Andrikienė, I. Andrukaitienė, L. Apšega, R. Astrauskas, J. Beinortas, J. Dringelis, A. Endriukaitis, R. Gajauskaitė, B. Gajauskas, P. Giniotas, E. Grakauskas, R. Gudaitis, R. Hofertienė, G. Iešmantas, K. Inta, E. Jarašiūnas, V. Jarmolenko, Z. Juknevičius, V. Kačinskas, J. Karvelis, V. Katkus, B. Kuzmickas, V. Landsbergis, M. Laurinkus, B. Lubys, J. Mačys, S. Malkevičius, L. Milčius, A. Miškinis, K. Motieka, N. Oželytė, V. Paliūnas, S. Pečeliūnas, E. Petrovas, S. Pirožkovas, P. Poškus, J. Prapiestis, V. Puplauskas, A. Račas, R. Rastauskienė, L. Sabutis, K. Saja, A. Sėjūnas, Z. Sličytė, Č. Stankevičius, A. Svarinskas, S. Šaltenis, G. Šerkšnys, J. Šimėnas, M. Treinys, P. Tupikas, B. Valionytė, P. Varanauskas ir V. Žiemelis. Laimėjus mūšį dėl referendumo, 1992 06 14 po jo paaiškėjo kad 92.59% rinkėjų pritarė, o 7.41%  balsavo ,,prieš“ sovietinės kariuomenės išvedimą iš Lietuvos. 1993 08 31, prabėgus 53 m., 2 mėn ir 15 d., sovietinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta, metais anksčiau nei iš Latvijos, Estijos ir net buvusių Varšuvos pakto valstybių. Šiandien 08 31 švenčiama kaip Laisvės diena.

2000 01 25 į Lietuvą grįžo beveik pusantrų metų trukusio Didžiojo tūkstantmečio taikos žygio dalyviai, startavę 1998 08 06 Sietle (JAV) ir finišavę 2000 01 01 Hirosimoje (Japonija), Jie pervažiavo 45 šalis, nuvažiavo apie 24 tūkstančius kilometrų.

2015 01 25 Vilniuje mirė Jonas Mikelinskas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas, pedagogas. Būdamas moksleivis, priklausė ateitininkų organizacijai. 1942 m. išsiųstas į priverstinius darbus Vokietijoje. 1952 m. Vilniaus universitete baigė prancūzų kalbą ir literatūrą. 1944–1947 m. – Saločių progimnazijos ir 1952–1954 m. – Onuškio vidurinės mokyklos (Daugų r.) mokytojas.  1953–1962  m. – Švietimo ministerijos inspektorius. Nuo 1960 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.Tuo laikotarpiu (1960 m.) pasirodė  pirmoji knyga „Senis po laikrodžiu“. 1963–1968 m. Lietuvos rašytojų sąjungos prozos konsultantas. 1968 m. pasirodžius apysakai „Trys dienos, trys naktys“ aukštų CK pareigūnų apkaltintas tikrovės juodinimu (pirmą kartą sovietmečiu teigiamai pavaizduotas kunigas ir dar diskutuojantis filosofiniais klausimais, lentynoje laikantis Antano Maceinos tomelį), palydėtas bjauriu straipsniu oficioziniame „Tiesos“ laikraštyje, atleistas iš darbo, septyneriems metams suspenduotas jo knygų publikavimas. ,,Moralus rašytojas amoralioje santvarkoje eina erškėčiuotu keliu“ (Jūratė Spindytė „Pro Memoria“). J. Mikelinsko kūryba – giliai išmąstytos, atsakingai paruoštos savo Tėvynę mylinčio žmogaus mintys. Gimė 1922 05 06 Žadeikėliuose, Pasvalio vlsč.

1845 01 26 Rokaičių k., prie Naujosios (vok. Neukirch, dab. Timiriazevo) gimė Dovas Zaunius (vyresnysis), Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas. D. Zauniaus namai buvo žinomi kaip lietuvybės židinys. J. Zauerveinas sukurto himno „Lietuvninkais mes esam gimę“ (Zaunių sodyboje jis ir sukurtas) žodžiais „kaip Ąžuols drūts prie Nemunėlio“ įkūnijo Dovą Zaunių. Tris kartus buvo keliamas kandidatu į Vokietijos seimą, bet vis pralaimėdavo vokiečių dvarininkams. Rokaičiuose turėjo lietuvišką knygyną, visur didžiavosi lietuviška kilme. Kartu su dukra Morta buvo lietuvių parodos Paryžiuje (1900) organizacinio komiteto nariai. 1887–1889, 1892–1893, 1898–1900, 1902– 1903 vadovavo Mažosios Lietuvos lietuvių organizacijai „Birutė“. Išaugino gausią lietuvišką šeimą (turėjo 9 vaikus) iš kurių žinomi tapo Dovas  Zaunius (jaunesnysis, 1892 06 19–1940 02 22) ir dukra  Morta Zauniūtė (1875 03 22–1945 01 10). Mirė 1921 06 25 Rokaičiuose, Karaliaučiaus sr.

1960 01 26  Ilguvos invalidų prieglaudoje, Šakių r., mirė Motiejus Pečiulionis, Lietuvos kariuomenės brigados generolas (1935), vienintelis generolas, pokario metais nepasitraukęs iš Lietuvos Tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 02 01 buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas I baterijos vyresniuoju karininku, ypatingųjų reikalų karininku prie Artilerijos dalies viršininko. Dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1921 08 01 paskirtas III-iojo Artilerijos pulko vadu. 1922–1924 m. studijavo Fonteblo (Prancūzija) artilerijos karo mokykloje, 1925–1926 m. – Aukštuosiuose artilerijos technikos kursuose Paryžiuje. 1926 09 16 paskirtas eiti Artilerijos tiekimų skyriaus viršininko pareigas. 1930 06 11 paskirtas Vyriausiojo štabo Ginklavimo valdybos viršininku. 1935 02 14 jam suteiktas generolo leitenanto laipsnis. 1936 01 16 paties prašymu išleistas į atsargą. 1937–1939 m. dirbo JAV lietuvių AB „Ford“ automobilių Prekybos skyriaus direktoriumi. 1944 m. išleido šeimą į Vakarus. o pats tęsė ginkluotą kovą su okupantais. 1945 11 30 suimtas, naktimis žiauriai tardytas ir kankinamas nieko neišdavė. Jo kančių kelias – Lukiškės, Macikų koncentracijos stovykla, Maskvos Lubianka, Komijos ir Mordovijos lageriai. Iškankintas, be sveikatos paleistas 1956 m. rugpjūtį. Vienintelis Lietuvoje apdovanotas trimis Vyčio kryžiaus ordinais. Palaidotas Kauno Panemunės kapinėse. 2008 12 19 Kaune, prie namo Donelaičio g. kur 1935–1940 m. gyveno brig. gen. M. Pečiulionis pritvirtinta atminimo lenta (skulpt. J. Šlivinskas). Gimė 1888 01 31 Ranciškių k., Krosnos vlsč., Seinų ap.

1975 01 26 Čikagoje, JAV, mirė Stasys Dirmantas, Lietuvos universiteto ekstraordinarinis profesorius, XVII (J. Tūbelio) ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministras, brigados generolas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1950 m. atvyko į Čikagą. Gimė 1887 11 02 Raseiniuose.

1920 01 27 mokslinė lietuvių inteligentija savo iniciatyva ir lėšomis Kaune atidarė Aukštuosius mokytojų kursus, kurie padėjo pagrindus Vytauto Didžiojo universiteto steigimui. 1919 m. rudenį matematikas, fizikas Zigmas Žemaitis pateikė sumanymą steigti Kaune aukštąją mokyklą. Sumanymui pritarė Tadas Ivanauskas, Augustinas Janulaitis, Jonas Vabalas-Gudaitis ir Liudas Valionis, kurie sudarė organizacinę iniciatorių grupę. Iniciatorių grupės kviestieji mokslo ir visuomenės veikėjai pritarė sumanymui steigti kursus ir išrinko vykdomąją komisiją, kuriai priklausė Z. Žemaitis, T. Ivanauskas, A. Janulaitis, J. Vabalas-Gudaitis, Jurgis Alekna, Kazimieras Vasiliauskas ir Eduardas Volteris. Ši komisija parengė Aukštųjų kursų statuto projektą, kurį 1920 01 05 patvirtino Švietimo ministerija, ir sudarė visuomenės organizaciją kursams steigti.

1920 01 27 Vilniuje popiežiaus vizitatorius arkiv. A. Ratis aplankė Šv. Mikalojaus lietuvių bažnyčią ir lietuvių gimnaziją. Gimnazijoje pasveikintas vedėjo M. Biržiškos ir kapeliono kun. K. Čibiro ragino lietuvius nenusiminti ir dirbti Lietuvos tėvynės ir lietuvių tautos naudai.

1940 01 27 už nuopelnus Lietuvai ir Kauno miestui Lietuvos teisininkų draugija išrinko Joną Vileišį (1872 01 03–1942 06 01) savo garbės nariu. Netrukus, prasidėjus sovietinei okupacijai, beveik visi Vileišių giminės nariai (apie 20 žmonių) buvo deportuoti.

1945 01 27 išlaisvinta nacių įkurta Aušvico (Lenkija) koncentracijos stovykla. Čia 1940 05–1945 01 nužudyta mažiausiai 1,1 mln. žmonių, daugiausia žydų, lenkų, romų, sovietų karo belaisvių, kitų tautybių atstovų.

2020 01 27 Vilniuje mirė Edvardas Gudavičius, inžinierius, istorikas, profesorius, Mokslų akademijos akademikas, Gedimino ordino kavalierius, Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiojo kryžiaus kavalierius, Lietuvos mokslo ir kultūros premijų laureatas. Prof. E. Gudavičius nustatė tikėtiną Mindaugo karūnavimo datą – 1253 m. liepos 6 – ąją. Ši diena paskelbta valstybine švente. Gimė 1929 09 06 Kaune.

1835 01 28 Glitėnuose, Panevėžio r. gimė Vincas Svirskis, dievdirbys. Po 1863 m. sukilimo Svirskių šeima labai nukentėjo: brolis žuvo sukilime, kiti šeimos nariai ištremti į Sibirą. Dirbdamas giedodavo šventas giesmes ir melsdavosi. Paskutinis jo darbo kryžius pastatytas 1909 01 12. Mirė 1916 03 07. Palaidotas Surviliškio kapinėse, greta savo darbo kryžių.

1910 01 28 Ažudvarių k., Utenos apskr., gimė Antanas Liuima, kunigas, katalikų teologas, jėzuitas, teologijos daktaras, pirmasis lietuvis profesorius Romos popiežiškajame Grigaliaus universitete, ilgametis Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) pirmininkas, LKMA akademikas, pirmasis Utenos miesto Garbės pilietis. Mirė 2000 07 26 Romoje.

1930 01 28 Anykščiuose gimė Gražina Ručytė-Landsbergienė, pianistė, tremtinė, Lietuvos muzikos akademijos dėstytoja, profesorė. 1948 m. baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1948–1949 m. studijavo Kauno konservatorijoje. 1949 03 25 ištremta į Sibirą. 1957 02 26 paleista. Iš tremties grįžo į Lietuvą. 1957–1959 m. tęsė studijas ir baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją  Balio Dvariono klasėje. Surengė rečitalius su garsiausiais Lietuvos dainininkais.  Įrašė 10 plokštelių ir daug įrašų radijuje. Nuo 1991 m. – V. Landsbergio fondo, kurio pagrindinis tikslas –  remti vaikus su negalia, pirmininkė. Apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1999), kitais apdovanojimais.  Muzikologo ir politiko, prof. Vytauto Landsbergio (g. 1932 10 18) žmona. Mirė 2020 03 10 Vilniuje.

1945 01 28 frontui traukiantis atgal į Vakarus, ryte, spaudžiant didžiuliam, apie 30 laipsnių speigui, iš artilerijos ir bombų ugnimi apgriautos Klaipėdos pasitraukė paskutiniai vokiečių kareiviai. Tą pačią dieną į miestą įžengė sovietų pajėgos. Mieste, kuriame dar 1939 m. gyveno 51.2 tūkst. žmonių, tebuvo rasti 6 gyventojai (kitais duomenimis apie 20).

1990 01 28 JAV viceprezidentas D. Kveilas kalbėjo: „Baltijos šalys nusipelnė nepriklausomo apsisprendimo.Šiuo metu jos tai neabejotinai ir demonstruoja. Mes, Jungtinės Amerikos Valstijos, niekada nepripažinome Estijos, Latvijos ir Lietuvos įtraukimo į Sovietų valstybę“. 

1950 01 28 Trakiškiuose, Raseinių r., mirė Juozas Sakalauskas, knygnešys, savivaldybininkas, politinis veikėjas. Pats išmoko skaityti, rašyti, įrišti knygas, nuo 1886 m., paragintas Jurgio Bielinio, tapo knygnešiu profesionalu, vienu aktyviausių Garšvių knygnešių draugijos narių. Tik 1895 m. vasarą apie jo profesionalų užsiėmimą iš laiško, rasto pas K. Ūdrą sužinojo policija. 1896 m. pavasarį nuo jos teko bėgti, palikus arklius ir vežimą. 1896 m. suimtas, porą mėnesių kalėjo Panevėžyje. 1896 08 25 Viduklėje vėl sulaikytas ir po dviejų savaičių 3 m. ištremtas į Mogiliovą. Pristatinėjo spaudą ten gyvenusiems lietuviams. 1899 m. grįžęs į Viduklę vedė, bet spaudos gabenimo ir platinimo neatsisakė, nuo 1903 m. ją pristatinėjo ir Maskvos bei Petrapilio socialdemokratams. Nepriklausomybės metais buvo renkamas į valsčiaus tarybą. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu ir II laipsnio Vytauto Didžiojo ordinu, nuo 1926 m. gavo 30 Lt knygnešio pensiją. Palaidotas Viduklėje. Gimė 1864 04 17 Guikaliuose, Raseinių r.

1905 01 29 Kaune, Rotušės aikštėje, atidarytas pirmasis mieste lietuviškas knygynas.

1920 01 29 Maneituose, Smilgių vlsč., Panevėžio r., gimė Petras Motiekaitis, Lietuvos inžinierius, aviamodeliuotojas, aviakonstruktorius, išradėjas, biologas. Mirė 1988 01 21 Šiauliuose, palaidotas Donelaičio kapinėse.

1920 01 30 Kauno kunigų seminarijoje viešėjo popiežiaus nuncijus arkiv. Akilė Ratis (Achile Ratti), būsimasis popiežius Pijus XI. 

1925 01 30 prasidėjo derybos su Vatikanu dėl konkordato sudarymo    

1945 01 30 apie 21 val. 16 min.trys sovietų torpedos pataikė į beveik 10.000 Rytų Prūsijos (įskaitant ir Klaipėdos kraštą) pabėgėlių per Baltijos jūrą į Vokietiją plukdžiusį laivą „Vilhelm Gustloff“. Beveik pusė keleivių buvo kūdikiai ir vaikai. Ši didžiausia keleivinio laivo katastrofa pasaulyje nusinešė 9343 gyvybes ir buvo nutylėta (Prisiminkime ir 1912 04 14 garsiąją „Titaniko“ katastrofą, nusinešusią apie 1500 žmonių gyvybes.).

1330 01 31 Rygos miestiečiai pasidavė Vokiečių ordinui. 

1905 01 31 Šakiuose ir Šiauliuose prasidėjo streikai.

1935 01 31 valdžios sprendimu Palangos paplūdimys tapo visos Lietuvos nuosavybe. Iki tol jis priklausė grafui Feliksui Tiškevičiui. O šiandien?

1995 01 31 Seimas priėmė Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą.      

2000 01 31 Vilniaus medikai įkūrė Labdaros ir paramos fondą Vinco Kudirkos vardui įamžinti. Vienas iš Fondo uždavinių – pastatyti Vilniaus mieste Vincui Kudirkai paminklą. Fondo steigėjai: Gintautas Česnys, Juozas Galdikas, Marija Jackevičienė, Antanas Tyla, Aldona Vaitiekūnienė, Albinas Vaičiūnas, Stanislovas Tamošaitis, Danielius Sadauskas.

2015 01 30 Vilniuje mirė Rūta Gajauskaitė, teisininkė, teisėtyrininkė, kriminologė, visuomenės bei politinė veikėja. Studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, 1968 m. įgijo teisininkės kvalifikaciją, socialinių mokslų teisės daktarė. 1980–1982 m. dirbo Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo institute jaunesniąja moksline bendradarbe, nuo 1982 m. – Liaudies ūkio vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto prie LSSR MT vyresniąja dėstytoja, docente, katedros vedėja. Paskelbė 20 mokymo-metodinių priemonių, subūrė specialistus ir įkūrė pirmąją eko­lo­gi­jos ir gamtosaugos katedrą Lietuvoje, parašė pirmąjį vadovėlį apie gamybos ir gamtos sąveikos reguliavimą. Publikavo per 220 straipsnių ekologijos ir politikos temomis ir iš jų sudarė rinkinius „Kodėl vargsta Lietuva?“ bei „Ekologija virtuvėje“. Atgimimo metais buvo aktyvi „Žinijos“ draugijos paskaitininkė, Lietuvos žaliųjų judėjimo koordinacinės tarybos, Lietuvos žaliosios partijos įkūrimo iniciatyvinės grupės narė, vėliau – seniūnė (vadovė), Lie­tu­vos Persitvarkymo Są­jū­džio Vilniaus Tarybos atsakingoji sekretorė. 1990 04 24 Lazdijų rinkimų apygardoje Nr. 141 išrinkta Aukščiausiosios Tarybos deputate. Palaidota Antakalnio kapinėse. Gimė 1946 01 24 Kaune.  

Parinko Gediminas ADOMAITIS

Nuotraukos iš Vle.lt

„XXI amžius“, 2025 m. sausio 10 d., nr. 1–2 (2614–2615)