Siekiant istorinio teisingumo
DNR analizės laboratorija padės identifikuoti pokario pasipriešinimo kovose žuvusių Lietuvos gyventojų palaikus
Aurelija Juodytė
Lukiškių kalėjime nuomojamos patalpos – nuoseklus žingsnis link Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) siekio tapti faktais grįstos istorinės atminties garantu.
Gegužės 16 dieną LGGRTC pasirašė sutartį su Lukiškių kalėjimo 2.0 operatoriumi UAB „Aštuntas elementas“ dėl patalpų subnuomos istoriniame kalėjimo komplekse. Naujose patalpose veiklą tęs LGGRTC Paieškų ir identifikavimo skyrius, atsakingas už partizanų palaikų paiešką, DNR mėginių kaupimą bei jų analizę. Šis skyrius bendradarbiauja su JAV Federaliniu tyrimų biuru (FTB), siekdamas pasinaudoti pažangiomis DNR analizės sistemomis, kurios padeda identifikuoti pokario pasipriešinimo kovose žuvusių Lietuvos gyventojų palaikus.
Planuojama veikla – specializuota partizanų identifikavimo laboratorija
Lukiškių kalėjimo komplekso patalpose bus įrengta specializuota laboratorinė erdvė, kurioje planuojama vykdyti rastų nežinomų partizanų ir kitų ginkluotos rezistencijos dalyvių palaikų (kaulinės medžiagos) apdorojimą: paruošimą išsamesniems teismo medicininiams tyrimams (pastarieji atliekami ekspertų Teismo medicinos centre), pirminius morfologinius ir taksonominius įvertinimus, DNR mėginių atranką ir dokumentavimą.
„Tokia laboratorija yra būtina Paieškų ir identifikavimo skyriaus misijai – identifikuoti sovietų ir nacių represijų aukas, ypač Lietuvos partizanų palaikus. Visa veikla bus vykdoma griežtai laikantis higienos normų ir be poveikio autentiškai pastato struktūrai“, – pabrėžia istorikas Rimantas Zagreckas, LGGRTC Paieškų ir identifikavimo skyriaus vadovas.
Laboratorija – ne tik patalpos
„Specializuotos antropologijos ir DNR analizės laboratorijos įrengimas – visapusė nauda istorinio teisingumo srityje“, – teigia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius istorikas dr. Arūnas Bubnys. Pasak centro vadovo, LGGRTC, vykdydamas partizanų ir kitų okupacinių režimų aukų palaikų paiešką bei identifikavimą, siekia atkurti teisingumą, grąžinti vardus nežinomiems užkastiesiems ir stiprinti šiandieninės visuomenės istorinę atmintį. Todėl tam būtinas ne tik aukšto lygio tyrimas, bet ir greita bei savarankiška laboratorinė infrastruktūra.
Kodėl reikalinga laboratorija pačiame LGGRTC?
LGGRTC Paieškų ir identifikavimo skyriaus vadovas R. Zagreckas nurodo, kad laboratorijos ir ekspertinio personalo pajėgų sustiprinimas leistų sutrumpinti laiką nuo palaikų radimo iki jų identifikavimo. Dabar kaulinė medžiaga turi būti siunčiama į išorinius centrus – tai reiškia ilgas eiles, ilgesnę dokumentaciją, laiko praradimą. Turint vidinę laboratoriją, žymiai sparčiau galėtų būti atliekamas pirminis apdorojimas, valymas, dokumentavimas ir mėginių atranka.
Turint infrastruktūrą, atsiranda galimybė turėti nuolat dirbančius specializuotus ekspertus. „Numatoma suburti specializuotą komandą: osteologą, antropologą, molekulinės biologijos specialistą“, – vardina R. Zagreckas. Pasak jo, tai padidintų nepriklausomumą, tęstinumą ir užtikrintų metodinį nuoseklumą, svarbų istorinių tyrimų objektyvumui tarptautiniame kontekste.
Be to, pagerėtų DNR banko kaupimas ir priežiūra, nes mėginių paėmimas ir sistemingas saugojimas leistų kurti ilgalaikį DNR banką, skirtą represijų aukų giminaičių paieškai net po daugelio metų. Tai atvertų galimybę aktyviai kviesti visuomenę bendradarbiauti, teikiant artimųjų DNR ir taip plėtoti identifikavimo procesą, įtraukiant į ją pilietinę visuomenę.
Valstybinis atsparumas ir simbolinis teisingumas
Kiekvieno partizano, civilio ar tremtinio palaikų identifikavimas – tai valstybinis gestas, aiškiai parodantis, kad valstybė neužmiršo, tęsia pradėtą darbą, neleidžia melui perrašyti istorijos. Pabrėžtina, kad tai gerintų ir rezistencinės kovos dalyvių giminaičių įtrauką bei socialinį susitaikymą. „Giminaičiai dažnai dešimtmečiais nežino artimųjų likimo. Greitesnis identifikavimas ir palaikų perdavimas palaidoti – tai ne tik mokslinis rezultatas, bet ir visuomeninis gydymo aktas, padedantis atkurti ryšį tarp istorijos ir žuvusiųjų atminties dabartyje,“ – teigia LGGRTC centro mokslininkai.
Geopolitinė įtampa ir atminties karai
Kremlius ir kiti autoritariniai režimai sistemingai iškraipo tiek XX amžiaus Antrojo pasaulinio karo istoriją, tiek Lietuvos okupacijų istoriją, neigdami partizaninio pasipriešinimo ir represijų faktus. Aukščiausia tarptautine metodika pagrįstos laboratorijos įkūrimas taptų įrodymų bazės dalimi – faktais grįstos valstybės istorinės atminties ir jos sklaidos garantu.
Primintina, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bendradarbiavimas su JAV Federaliniu tyrimo biuru yra tas precedentas, kuris, turint laboratoriją, leistų Centrui teikti geriau paruoštus mėginius tarptautiniams tyrimams, dalyvauti mokslinėse programose, tapti regioniniu centru Rytų Europoje, padedančiu kaimyninėms šalims.
„Jeigu Vyriausybė apsispręstų skirti būtiną finansavimą, tai liudytų valstybės apsisprendimą sistemingai ir nuosekliai ieškoti, pažinti ir įvardyti totalitarinių režimų aukas. Kartu stiprėtų centro autoritetas, tarptautinis matomumas ir visuomenės pasitikėjimas“, – teigia centrui vadovaujantis dr. A. Bubnys.
„XXI amžius“, 2025 m. birželio 6 d., nr. 21–22 (2634–2635)