Šiluvos atlaidams pasibaigus

Praeitame „XXI amžiaus“ numeryje apžvelgėme kelias Didžiųjų Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų dienas. Šiandien skaitykite apie likusias dienas ir atlaidų pabaigą. 

Malda už kunigų ir vienuolių įsipareigojimą liudyti ir skelbti

„Broliai ir seserys, koks džiaugsmas jus matyti saulės nutviekstoje Šiluvoje, kur susirinkome melstis ir dėkoti už pašaukimo dovaną!“ – rugsėjo 11-ąją džiaugsmingai sveikino Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, sakydamas, jog kunigai ir vienuoliai – tai jungtinės Bažnyčios pajėgos! 

Šiais pasveikinimo žodžiais iškilmingą Eucharistiją Šiluvos aikštėje pradėjo arkivyskupas Sielovados ir pasišventimo Dievui dieną – išskirtinę atlaiduose, pasižyminčią į ją iš visos Lietuvos susirinkusių kunigų ir brolių bei sesių vienuolių gausa šventovės erdvėse, o labiausiai – jų bendra malda. Ši malda tradiciškai prasidėjo Apsireiškimo koplyčioje, kur jungtinis kunigų ir vienuolių choras pasveikina Mergelę Mariją sugiedodamas iškiliausią Rytų Bažnyčios himną – Akatistą.

Sveikinimai tarnaujantiems Lietuvoje ir už jos ribų

Prie kunigų iš visos Lietuvos rugsėjo 11-ąją prisijungė ir tarnaujantieji užsienyje – Airijoje, Anglijoje, Australijoje, Estijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Švedijoje. Vokietijoje – drauge su Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) delegatu užsienio lietuvių katalikų sielovadai arkivyskupu Lionginu Virbalu SJ.

Iš Šiluvos aikštės arkiv. K. Kėvalas pasiuntė šventinį sveikinimą tiems Lietuvos kunigams, kurie šiemet švenčia amžiaus ar kunigystės sukaktis. Ypatingas pasveikinimas buvo skirtas atvykusiam Panevėžio vyskupijos kunigui kan. Povilui Svirskiui – jam netrukus 100 metų, lygiai tiek, kaip ir konsekruotai Apsireiškimo koplyčiai Šiluvoje!

Šiluvoje apsilankė vyrų kongregacijų broliai – jėzuitai, pranciškonai, kapucinai, karmelitai, Tiberiados broliai, dominikonai, benediktinai ir kiti.

Šeima arkivyskupas pavadino seserų būrį daugiau nei iš dvidešimties vienuolinių moterų kongregacijų. Tai Kauno benediktinės, eucharistietės, vargdienės, Šventosios Šeimos, Marijos Krikščionių Pagalbos dukterys, basųjų karmeličių, Gailestingojo Jėzaus ir kitų pašvęstojo gyvenimo bendruomenių seserys. Anglų kalba pasveikintos Mataros Viešpaties ir Mergelės Marijos tarnaičių seserys užsienietės.

Kiekviena pašaukimo istorija nuostabi

Homiliją sakęs Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, LVK Vienuolijų reikalų komisijos pirmininkas, su savo broliais ir seserimis sakė norintis tik pasidalyti mintimis apie pašaukimą ir atkreipė dėmesį į šiandien neretai girdimus nusiskundimus, jog turime nedaug pašaukimų. Tačiau, kaip sakė ganytojas, ir Jėzaus mokinių pradžia buvo negausi – tik 12 Jėzus pasišaukė artimiau su Juo būti, Juo sekti. Ir tik vėliau mokiniams buvo duota galia skelbti Evangeliją, gydyti.

„Pašaukimo istorija visada yra nuostabi“, – sakė vysk. L. Vodopjanovas apie kunigų pašaukimus – jei išgirstume, tai pamatytume, kokia skirtinga ir kartu neįtikėtina yra kiekvieno jų pašaukimo istorija; pavyzdžiui, vieni užaugo tikinčiose šeimose, o kiti – visiškai ne. Čia buvo pacituota nuncijaus arkiv. Georgo Gėnsvaino (Georg Gänswein) mintis, kažkada pasakyta kunigų rekolekcijose, jog kiekvienas pašaukimas remiasi patirtimi, o vėliau įvyksta Viešpaties asmeninis pakvietimas ir asmeninis žmogaus atsiliepimas. „Nuostabu, kad Dievas pasirenka tai, ką Jis nori, ko Jam reikia, ir siunčia į tarnystę nešti Gerąją Naujieną“, – kalbėjo vysk. L. Vodopjanovas.

Homilijoje seserys ir broliai paraginti prisiminti pašaukimo pradžią – įsimylėjimo laiką, kurį panašiai patiria vienas kitą mylinti pora, kai tiesiog buvo gera būti su Viešpačiu neskaičiuojant laiko – gera buvo būti bažnyčioje, joje kažką veikti, ir tas buvimas jau buvo Viešpaties kuždesys. „Stenkitės būti pastebėti Jėzaus ir labiausiai rūpintis tuo, ką dėl Jo nuveikti, ką nuveikti dėl žmonių – dėl jų sielų išganymo – raginta homilijoje. Maža to – būti su Viešpačiu 24 valandas, panašiai kaip tėvai, kurie negali būti atostogose nuo savo vaikų. Tik Viešpats, o ne vyskupas daro kunigą gerą“, – sakė vysk. L. Vodopjanovas padėkodamas tikintiesiems už jų maldas, palaikymą, paprašė tolesnės ištvermingos maldos už Viešpaties vynuogyną. Pabrėžė visiems reikalingą sugrįžimą prie Viešpaties – tada Jis vėl duoda džiaugsmo ir jėgos, Jo artumas aplanko žmogų.

Visi esame sielovadininkai

„Tėvas yra paruošęs išlieti savo Dvasią ant kiekvieno žmogaus, kad kiekvienas galėtų tarti: „Viešpaties Dievo dvasia su manimi, nes jis patepė mane“ (plg. pranašą Izaiją). Mums, krikščionims, įprasta vadintis pateptaisiais, mes drąsiai kviečiame Šventąją Dvasią, kad Ji įžengtų į mūsų gyvenimą, nes esame Jėzaus išlaisvinti“, – sakė arkiv. K. Kėvalas vakaro šv. Mišiose, į kurias žmonės taip pat gausiai atskuba po darbų dienos. Jose, be kitų piligrimų iš įvairių kraštų, meldėsi ir Nacionalinio Kauno dramos teatro bendruomenė, pradedanti 105-ąjį gyvavimo sezoną.

Homilijoje arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog Dvasia duota, kad pateptieji būtų pilni malonės ir meilės. Jėzus gailėjo žmonių ir Jam rūpėjo, kad būtų, kas gydytų žaizdas, įkvėptų ramybės, dovanotų laisvę. Suvargusius žmones matė ir Marija Šiluvos apylinkėse, norėdama padrąsinti juos naujam Dievo garbinimui. Kūdikis ant Marijos rankų skelbia troškimą, kad ir mes Jį priimtume į savo rankas, priglaustume prie savo širdies. „Marija žiūrėjo į mus su viltimi, ji nematė mūsų kaip prarastų“, – viltingai drąsino arkiv. K. Kėvalas. Be to, jis atkreipė dėmesį į mūsų krašto besitęsiančią pagundą – būti be džiaugsmo, niūriems, jaustis bejėgiškiems. Todėl meldžiamės už kunigus, pašvęstuosius, kad jie pirmieji dovanotų džiugesį ir viltį. O ir visi pašaukti būti sielovadininkais savo šeimose, jauniems žmonėms, liudyti jiems laisvę, savo parapijų bendruomenėse kurti bendrystės džiaugsmą.

Lietuvos vaikų maldose – pagrobtų Ukrainos vaikų vardai

Rugsėjo 12-ąją jau nuo dienos pradžios vaikai ir vyresni moksleiviai, gimnazistai pildė atlaidų miestelį džiaugsmo, šypsenų ir geros nuotaikos. Šiluvos šventovė sujudo, suklego – piemenėlius užkalbinusi Marija šioje žemėje, kaip pasakoja seniausia rašytinė jos istorija (kan. M. Sviekausko, apie 1651 m.), susikvietė mūsų amžiaus vaikus.

Šįmet pirmą kartą Šiluvoje per švietimui ir ugdymui skirtą dieną surengtos atskiros pamaldos mažiausiems – apie 700 vaikų iš visos Lietuvos tądien atvyko į pirmąsias, 10 val., šv. Mišias aikštėje, kur su pradinukais bei darželinukais šventė ir homiliją sakė vyskupas Saulius Bužauskas (buvęs ir Pal. Teofiliaus Matulionio gimnazijos Vilniuje kapelionas). Giedojo Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos ir Pal. Jurgio Matulaičio Montesori mokyklos jungtinis pradinukų choras.

Ganytojas pamokė vaikus, kaip gražiai pasveikinti Mariją jos gimtadienio šventėje paprasta maldele „Sveika, Marija“, be to, pasidalijo ir savo prisiminimais, kaip jis pats, būdamas mokinukas, su brangiomis jam močiute ir teta mielai keliaudavo į Šiluvą.

Atnašų procesijoje atnešta labai jautri atnaša: švenčiant popiežiaus Pranciškaus paskelbtus Maldos metus, Montesori mokyklos vaikai atvežė į Šiluvą ir atnešė prie altoriaus surašytus konkrečius vardus dalies Ukrainos vaikų, kurie per karą buvo pagrobti ir išvežti ir iki šiol vis dar negali grįžti į namus. Taip Lietuvos vaikai paliudijo savo pasiryžimą melstis už kiekvieną kenčiantį vaiką, o sykiu ir su visais pasidalijo skausmu savo širdelėse bei troškimu, kad kiekvienas prisidėtume, įsipareigodami melstis už tuos vaikus, kuriems dabar ypač sunku – dėl karų ir konfliktų būnant priverstiems likti be savo tėvelių, šeimų, namų...

Keliaudami į Šiluvą (kai kurie gal pirmąkart), dalyvaudami Eucharistijoje, moksleiviai patyrė kitokį mokymosi laiką ir buvimą su bendraamžiais. Šiluvos istorija, o ir dabartis su Ukrainos karo tikrove šią dieną jiems prakalbėjo labai gyvai.

Už ugdymo bendruomenes kaip žinių ir vertybių židinius

Ir juos visus – aikštėje klegančius pačius mažiausius pradinukus, vyresnius moksleivius, gimnazistus, jų mokytojus, taip pat dėstytojus, visas mokymosi įstaigų – mokyklų, gimnazijų, kolegijų, universitetų – bendruomenes ir jų vadovus, kunigus mokyklų kapelionus vidudienio Eucharistijoje pasveikino arkiv. K. Kėvalas. Visos bendruomenės ir ypač pasirinkusios katalikiškąją ugdymo kryptį užtartos meldžiantis bendra intencija – kad jos būtų žinių ir žmogiškųjų bei dvasinių vertybių perėmimo židiniai.

Vėliau liturgijai vadovavęs arkiv. L. Virbalas SJ išvardijo jaunuosius piligrimus iš pačių įvairiausių Lietuvos mokyklų, gimnazijų – Vilniaus, Kauno. Marijampolės, Panevėžio, Alytaus, Girkalnio, Šiluvos ir kitur. Moksleiviai, pasipuošę savo uniformomis, kita bendruomenių atributika, džiugiai ir drąsiai atsiliepdavo į jiems skirtą asmenišką pasveikinimą.

Dievo žodį skaitė bendraamžiai jaunuoliai. Evangeliją pagal Joną – Jėzaus Gimimo istoriją paskelbė diakonas Darius Chmieliauskas. Giedojo Kauno „Vyturio“ gimnazijos choras, vadovės Vita Rusteikienė ir Violeta Belevičiūtė.

Arkiv. L. Virbalas Eucharistijos pradžioje parengė moksleivius Gailesčio aktui, parinkdamas jų supratimui tinkančių sąsajų: mes gyvenime, kaip ir krepšinyje, kartais „nepataikome“ savo žodžiais, darbais, poelgiais, tačiau Dievas savo gailestingumu viską „nunulina“.

Trys „d“

Homiliją arkivyskupas irgi adresavo moksleiviams, jiems paaiškindamas, kad jie atvyko į Šiluvą švęsti net dviejų švenčių – Marijos gimtadienio ir jos vardo dienos (rugsėjo 12-ąją Bažnyčia šventė Švč. Mergelės Marijos Vardą). Vėliau aptarė su vaikais tris mus su Dievu siejančius žodžius: tai dovana, draugystė ir darbas. Ganytojas skatino vaikus gyvenimą priimti su dėkingumu ir kitiems dovanoti savo talentus, gebėjimus. Kvietė palaikyti gyvą bendravimą, neapsiriboti virtualia erdve, o geriausias draugas visada liks Jėzus. Paragino būti darbščius, negailėti dirbant pastangų. Ir palinkėjo patirti džiaugsmo!

Daug atvykusių piligrimų ir moksleivių priėmė šv. Komuniją. Nemažai vaikų, dar nepriėmusių pirmųjų sakramentų, rikiavosi į eilutes, norėjo būti asmeniškai ganytojų palaiminti.

Vakaro šv. Mišiose melstasi, kad kunigai ir diakonai, katechetai ir tikybos mokytojai skaitytų bei studijuotų Šventąjį Raštą, būtų vaisingi Dievo žodžio skelbėjai. Homiliją sakė Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis.

Malda už ligonius ir visus, kurie mažina vargą

Rugsėjo 13 dieną tarp atvykusių piligrimų ar transliacijų (iš Šiluvos aikštės) klausytojų buvo daug tų žmonių, kurie patiria ligos, kančios, senatvės sunkumą, jiems reikia kitų fizinės ar dvasinės pagalbos. Atvyko ir tie, kurie rūpinasi savo artimu ar kitu žmogumi – gydo, slaugo, stengiasi padėti, mažinti vargą, nepriteklių, sušvelninti vienišumą, sumažinti atskirtumą nuo kitų. Tad šią Artimo meilės ir sveikatos dieną prie Marijos kaip Motinos glaudėsi ir silpnesni mūsų bendruomenių, šeimų nariai; jos užtarimo ir stiprybės meldė ir jiems pagelbstintieji.

Visus aikštėje, kaip ir kasdien Šilinėse, suvienijo bendra Rožinio malda su seminaristu bei „Marijos radijo“ savanoriais.  Šiluvoje šią dieną neretas maldininkas buvo lydimas, judėjo vežimėlyje. Piligrimams pagelbėjo, gera nuotaika ir vandens stikline, pasiūlytu maldynėliu dalijosi, tvarką ir maldos ramybę padėjo kurti jaunieji savanoriai.

Eucharistijos liturgijos pradžioje arkiv. K. Kėvalas kreipėsi į minią piligrimų aikštėje, kurie, ganytojo žodžiais, išpildė Dievo ir Jo Sūnaus Motinos troškimą, išsakytą prieš keturis šimtmečius, šiuose laukuose matyti Viešpatį garbinančius. Ši svajonė išsipildo per žmones, kurie čia meldžiasi, nuo seno Šiluvoje prašo Ligonių Sveikatos užtarimo, patiria daug stebuklų, semiasi stiprybės nešti artimųjų ligos ir kančios naštą.

Iškilmėse dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ir ministerijos vadovai, Kauno, Telšių, Šiaulių ligoninių vadovai, gydytojai, slaugytojai, Kauno kartų namų, Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro, įvairių miestų slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, senelių, globos namų, neįgaliųjų bendruomenės.

Sveikinimai skirti įsteigimo 35-metį švenčiančiam Lietuvos Caritui, taip pat Maltos ordinui, Lietuvos samariečių bendrijai ir kitoms organizacijoms, visuomenės vargą mažinančioms. 

Melstis kurtiesiems mūsų broliams ir sesėms gestų kalba padėjo Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Kauno teritorinio skyriaus vertėjos. Giedojo Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šlovinimo choras (vadovas Petras Katauskis).

Eucharistijos liturgiją koncelebravo kunigai, tarnaujantys ligoninių kapelionais. Evangeliją paskelbė diakonas Arūnas Kučikas, Lietuvos Carito Tarybos pirmininkas, Kauno arkivyskupijos Carito direktorius.

Homiliją sakęs kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ pasidalijo mintimis apie tai, kas gali sustiprinti sunkumų, kančių patiriantį žmogų. „Kryžių sutikau būdamas KGB kalėjime ir lageryje. Kas padėjo jį ištvermingai nešti? Turėjau su savimi Šventąjį Raštą ir Rožinį, kasdien skaičiau ir meldžiausi. Tai labai gelbėjo. Linkiu kiekvienam naudotis šiomis dviem priemonėmis. Po sunkaus tardymo buvo atėjusių sunkių minčių. Atsiverčiau Naująjį Testamentą, o ten buvo parašyta: „Nebūkite bailiai susirūpinę rytdiena. Jei dangaus Tėvas pasirūpina dangaus sparnuočiais, pasirūpins ir jumis, mažatikiai.“ Tarsi dangaus šviesa nušvietė sielą. Ko bijoti ateities, jei su tavimi yra Viešpats? Kiekvienas kryžius, kurį nešame drauge su Jėzumi, nuskaidrina mūsų sielą ir padeda susikurti gerą santykį su Viešpačiu. Tuo tarpu bėgimas nuo kryžiaus visuomet tolina mus nuo Dievo“, – sakė kardinolas, pakviesdamas padėkoti Dievui už visus žmones, kurie tarnauja silpniausiems ir neša ligos, negalių kryžių.

Iš Šiluvos šią atlaidų dieną sergantieji visada išsivežė ir asmeninį palaiminimą – baigiant liturgiją, ligoniams jis buvo teikiamas ganytojų (tylomis uždedant rankas) visiems to prašantiems.

Vakare Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikoje vyko Vidinio išgydymo pamaldos, žinomos Šiluvoje ir vykstančios kiekvieną mėnesį, paskutinį penktadienį (šiltuoju metų laiku), o rugsėjį – atlaiduose. Vidiniam išgydymui tarnavo misionierius iš Indijos kunigas Vinay Kamath, „Gailestingumo versmės“ bendruomenė.

Šeimų ir jaunimo tikėjimo šventė

„Tai didžiulė tikėjimo šventė! Koks gražus šeimos jausmas!“ – džiaugsmingai Šeimų ir jaunimo dienos piligrimus – ištisą jūrą sakralioje Šiluvos aikštėje rugsėjo 14-osios vidudienį pasveikino Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, pasidalindamas dėkingumu ir atvykusiems, ir Dievui – kad Šiluvos žemėje, kur pats dangus atsivėrė, mūsų šeimos, jaunimas gali augti tikėjimu.

Arkivyskupas dėkojo dvasininkams, ypač besirūpinantiems šeimų sielovada, nuolatiniams diakonams bei jų šeimoms, pasveikino vyskupijų šeimos centrus, sutuoktinius savanorius, ypač padedančius rengti sužadėtinius Santuokos sakramentui, Nazareto, Kanos šeimų judėjimus, Dievo Motinos komandas – visi susirinkusieji, pagal psalmės atliepą, „neužmiršti Dievo stebuklų“.

Šią dieną Šiluvoje, galima sakyti, susirinko visos kartos. Atlaidų maldininkais buvo ir patys mažiausi vaikai ant tėvelių rankų, ir žilagalviai seneliai. Prie Lietuvos piligrimų prisijungė ir kaimynai, kasmetiniai Šilinių dalyviai – Seinų ir Punsko lietuviai.

Iškilmingai Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo iškilmės liturgijai už šeimas vadovavo arkiv. L. Virbalas SJ. Giedojo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos choras (vadovai Ramūnas Baranauskas ir Mindaugas Grabauskas).

Meilė, kuria galime patikėti

Homilijoje arkiv. L. Virbalas pasveikino šeimų žmones – šeimų, kur vieni kitus labai myli, tačiau dažnai ir skaudina. Turime Viešpaties prašyti, kad Jis keistų širdis. Kryžiaus Išaukštinimo iškilmėje arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog iš kryžių, stovinčių prie namų, galima atpažinti čia gyvenant lietuvius. Kartais ir apie savo šeimą pasakoma: tai „mano kryželis“. Tačiau kryžius nėra vien skausmo įrankis. Marija palydi mus prie savo Sūnaus kryžiaus – ant šio kryžiaus Jėzus buvo nukryžiuotas ir prisikėlė. „Kryžius liudija ne tiek sunkiausią kančią, kiek didžiausią meilę. Dievo meilę. Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo viengimį sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3, 16) “, – sakė arkiv. L. Virbalas šeimos gyvenimą pavadinęs palaimos vieta, išgelbėjimo erdve, ir kryžius yra jo dalis. Kristaus kryžius leidžia pažinti mylintį Tėvą. Jei gyvenime neišvengiu kryžiaus, tai neišvengiu ir Dievo. Arkiv. L. Virbalo žodžiais, kryžius – tai malonės vieta 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. „Turėkite kryžių savo namuose – mūsų vilties ir išgelbėjimo ženklą“, – šeimas ragino arkiv. L. Virbalas, nes Viešpats nuo kryžiaus ištiesia rankas ir apglėbia. Tai meilė, kuria galime patikėti…

Meile gyventi…

Po homilijos vyriausiasis atlaidų ceremonijarijus kun. Artūras Kazlauskas pakvietė sutuoktinius atlikti jaudinančio akto – čia pat aikštėje kaip Santuokos sakramento valandą susikabinti už rankų, pavadinti vienas kitą vardu ir padėkoti už savo gyvenimo bendrakeleivį. Pasižadėti meile gyventi ir ją liudyti be pabaigos… Visuotinėje maldoje, be kitų maldavimų, prašyta drąsos, kad Santuoką priimtų ją atidėliojantieji, jai nesiryžtantieji.

Užbaigiant iškilmę, pirmą kartą Šeimų dieną labai iškilmingai septynioms sutuoktinių poroms bei seseriai vienuolei buvo įteikti pažymėjimai, patvirtinantys pasirengimą palydėti sužadėtinius kelyje į Santuokos sakramentą.

Po šv. Mišių vyko Kauno arkivyskupijos Šeimos centro surengta šeimų agapė, susitikimas su Dievo Motinos komandų šeimomis.

Jaunų širdžių atnašos

Pilnutėlė aikštė Mergelės Marijos gimtadienį šventė ir rugsėjo 14-osios vakaro šv. Mišiose – su jauna Lietuvos Bažnyčia! Į šias šv. Mišias susirin­ko Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro, kitų jaunimo organizacijų jaunieji piligrimai, įvairios jaunimo grupės, jaunimo sielovados lyderiai ir bendradarbiai iš vyskupijų, parapijų. Prie altoriaus jaunimas atnešė savo maldų ir širdžių atnašas – votus (kurie buvo naudojami jaunimo susitikime Vilniuje su popiežiumi Pranciškumi) bei šv. Jono Pauliaus II maldą už pašaukimus (pasibaigus Mišioms išdalytą žmonėms su kvietimu melstis).

Liturgijai vadovavo LVK Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. „Siekime regimo tikėjimo per darbus ir gyvenimo liudijimą“, – ragino ganytojas savo homilijoje ir pakvietė pasitikrinti, ar nesame akli Dievo darbams. Ar nesame kurti Dievo žodžiui, klausome vidinėmis ausimis tos „Dievo bangos“, kuri ateina iš Dvasios.

Žiburių procesija

Vakare buvo einama Žiburių procesija. Su Dievo žodžiu ir Septynių Marijos skausmų apmąstymu bei žiburiais rugsėjo 14-osios vakarą apjuosė Šiluvą Žiburių procesijos dalyviai. Šiluvoje šį vėlyvą vakarą ypatingoje maldos nuotaikoje atgijo žmonių širdys – atgijo ir Septynių Marijos skausmų stočių malda (vadinamieji Marijos takeliai). 1933 metais stotys buvo įrengtos Apsireiškimo koplyčioje, kurios konsekracijos 100-metį šiemet švenčiame.

Užbaigiant atlaidus

Rugsėjo 15-ąją, švenčiant XXIV eilinį sekmadienį, Šiluvoje buvo švenčiama Padėkos diena užbaigiant didžiuosius Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus, kuriuose daugybė žmonių atliko išpažintį, priėmė Komuniją (buvo išdalyta 26 tūkst. komunikantų).

Per visas jų dienas į Šiluvą atvykstantiems ar tarnaujantiems Dievas dovanojo taikią ir ramią maldos aplinką, be to, ir beveik kasdien besikeitusį orą. Dar kitokia buvo ir ši dėkojimo diena – su mažiau saulės ir su priminimu, jog kai kur pasaulyje, o ir visai čia pat, mūsų kaimynystėje, taikaus dangaus jau trečius metus nemato mūsų tikėjimo broliai ir sesės Ukrainoje.

Brangus Šilinių svečias

Dėl to dar brangesnis buvo Šventojo Tėvo pasiuntinio Ukrainoje – apaštalinio nuncijaus arkivyskupo Visvaldo Kulboko – atvykimas į Šiluvą iš Kyjivo rugsėjo 15-ąją švęsti Šilinių Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo kvietimu.

Arkiv. V. Kulbokas sakė katechezę, vadovavo Eucharistijos liturgijai, dalijosi ganytojišku žodžiu ir padrąsinimu, kaip nuolat stiprina ir gelbsti Ukrainos gyventojams nuo pat popiežiaus Pranciškaus paskyrimo būti šioje šalyje Šventojo Sosto pasiuntiniu 2021 metais iki dabar, kai jau trečius metus ją krečia karo siaubas.

Vidudienį aikštėje švenčiant Padėkos Eucharistiją arkiv. V. Kulbokas atkreipė dėmesį, jog mūsų malda yra konkreti ir maldoje kiekvienas žmogus – nuo ganytojų iki pačių mažiausiųjų – turi teisę pavesti Dievui šį pasaulį. Prieš Gailesčio aktą arkivyskupas (užaugęs Klaipėdoje, vėliau įgijęs pasirengimą ir pradėjęs Bažnyčios diplomatijos tarnybą), atkreipė dėmesį, jog dėkodami už Dievui laisvę Lietuvoje ir brangindami ją atsiprašome (o tai reiškia norą nebekartoti nuodėmių), kad esame šalis lyderė tarp Europos šalių pagal savižudybių skaičių, daugybe abortų.

Homiliją sakęs arkiv. V. Kulbokas pasidalijo šv. Jono Auksaburnio pasakojimu apie imperatorių, užklydusį į bažnyčią, kur besimeldę žmonės visai nekreipė į jį dėmesio, nes visi žvelgė į altorių.

„Šie žmonės buvo su Jėzumi. Tai yra visų Mišių tikslas – kad Jėzus prabiltų į mūsų ausis“, – pabrėžė arkivyskupas, atkreipdamas dėmesį į Senojo Testamento žmonių laikyseną – rūpintis šiandiena pasitikint Dievu. Evangelijoje yra kai kas daugiau. Mūsų pagrindas – ne šis gyvenimas. Ji sako: melskis, ir atrasi amžinąjį gyvenimą, atrasi Jėzų.

Toliau homilijoje arkivyskupas aptarė, ką reiškia sekmadienio Evangelijoje girdėti Jėzaus žodžiai: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs…“ (Mk 8, 34). Tačiau pats Jėzus neišsižada savęs, savo žmogiškojo gyvenimo. Jis miega valtyje… Jis geria vyną Kanos vestuvėse… Pasak arkivyskupo, išsižadėjimas reiškia gyvenimą pagal Tėvo valią, atsižadėjimą savojo „ego“, savo riboto mąstymo, savo baimių. „Šėtonas atneša mums baimę. Su Jėzumi nėra ko bijoti, – kalbėjo arkiv. V. Kulbokas ir baigė homiliją žodžiais, ištartais sau ir kitiems: – Išsižadu savęs, savo baimių, prisirišimų, nuodėmių, egoizmo, pykčio, nevilties, beprasmybės, tuščio laiko leidimo. Šito šiandien išsižadu, kad Tu, Jėzau, būtum mano gyvybė.“

Už laisvę ginančią Ukrainą, jos žmones ne kartą, o ir šią dieną melstasi atlaiduose, kad Dievas dovanotų teisingą ir tvarią taiką, numaldytų karo liepsnas visuose dabar jį kenčiančiuose kraštuose – Ukrainoje, Šventojoje Žemėje ir kitur. Šią Padėkos dieną Visuotinėje maldoje dėkota Dievui ir už arkiv. V. Kulboko tarnystę.

Eucharistijoje giedojo Kauno Arkikatedros Bazilikos choras „In vivo Dei“, vadovaujamas Ramūno Baranausko. Atnašų procesijoje visų vardu duoną ir vyną atnešė jaunieji savanoriai – net 70 jaunų žmonių šiemet dovanojo savo laiką Dievui ir žmonėms Šiluvos atlaiduose.

Jų pabaigą rugsėjo 15-ąją skelbė Švenčiausiojo Sakramento pagarbinimas, procesija į Apsireiškimo koplyčią bei palaiminimas.

Dėkojo ir padrąsino išeiti į savo aplinkas

„Būkit palaiminti, Viešpaties numylėti“, – sakė arkiv. K. Kėvalas šią baigiamąją atlaidų dieną, nuoširdžiai padėkodamas visiems, kas prie jų prisidėjo darbu, pasidalijo dovanomis. Tai Kauno arkivyskupijos kunigai, nuolat tarnavę klausyklose ar atvykę tarnauti iš visų arkivyskupijos dekanatų, Šiluvos parapijos klebonas, kunigai katechezių rengėjai, diakonai, seminaristai, Šiluvos piligrimų centras, vietos bendruomenė, šeimininkės, zakristijonai, Caritas, LRT, „Delfi“, „Marijos radijas“, visi vaizdo ir garso operatoriai, Raseinių r. savivaldybė, policijos, greitosios pagalbos tarnybos. Arkivyskupas išvardijo visą eilę rėmėjų ir geradarių – firmų bei asmenų, kurie geranoriškai parėmė savo produkcija, išaugintomis rudens gėrybėmis.

Vakare Bazilikoje dėkota už 2024 metų atlaidų malones. Arkiv. K. Kėvalas sakė aukojantis šv. Mišias už visus tarnavusius atlaiduose, o savo žodį ypač skyrė jauniems žmonėms. Su nuostabiu liudijimu, kurį jie parodė atlaiduose, arkivyskupas juos padrąsino išeiti į savo aplinkas – į tas „Pilypo Cezarėjas“, kur gali tekti patirti liudijimo išbandymų, reikės ištvermės, kantrybės, meilės kitam žmogui. Jauni liudytojai pakviesti eiti su giedra širdimi į misiją pasaulyje.

Tarnavo Šiluvos piligrimams

Šiluvos atlaidų Eucharistijoje giedojo Jurbarko parapijos, Kauno sakralinės muzikos mokyklos, Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios chorai. Jų talentas tapo svarbia dalimi didžiulio jungtinio Dievo garbinimo choro, kurį atlaiduose sudarė kasdien į Mišias atskubėję chorai, ansambliai, choristai, vargonininkai, orkestrai iš įvairių Lietuvos parapijų, organizacijų. Šilinėse giedojo Babtų, Domeikavos, Jonavos, Kauno jėzuitų, Raseinių, Šiluvos, Ukmergės parapijų, Žemaičių Kalvarijos Bazilikos, Šiaulių Katedros chorai. Šilines praturtino Kauno valstybinis bei muzikinio teatro kolektyvai, policijos orkestras ir choras „Sakalas, kariuomenės orkestras ir choras „Aidas“. O mišrusis choras „Veritas“ ir solistas Mindaugas Zimkus pakvietė į sakralinės muzikos koncertą.

Su atvykstančiais į Šiluvą savo tarnyste per visus atlaidus dalijosi kunigai ir seserys vienuolės. Beveik dešimtis Kauno parapijų kunigų, taip pat tėvų vienuolių sutikdavo žmones klausyklose Apsireiškimo koplyčioje, Bazilikoje ar tiesiog aikštėje, kur nuolat rikiavosi eilutės. Kunigai tarnavo ir palapinėje „Turiu Tau laiko“, pasikalbėdami su žmonėmis, kurie atvyko į Šiluvą su savo gyvenimo klausimais, sunkumais. Šiluvoje tarnavo ir dekanatų kunigai, atvykstantys numatytomis dienomis su bendruomenių žmonėmis. jaunieji seminaristai nuolat tarnauja vesdami Rožinį, Kryžiaus kelią, kurį norintieji gali keliauti per Šiluvos šilą. 

„Dei Verbum“ – šios Dogminės konstitucijos skyriai kasdien pristatomi katechezėse ir pasidaljimuose, diskusijose, paakinant katalikus gilinti tikėjimo pažinimą. Katechezes sakė kun. Martynas Povylaitis SC, vyskupas Saulius Bužauskas, kun. Gediminas Jankūnas, kun. Algirdas Akelaitis.

„XXI amžius“, 2024 m. rugsėjo 27 d., nr. 35–36 (2600–2601)