Simbolinė širdis – parapijiečių padėka klebonui

ZARASAI. Rugpjūčio 15-ąją Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija šventė titulinius Žolinės atlaidus.

Į šventę gausiai susirinko parapijiečiai, svečiai iš aplinkinių vietovių, kraštiečiai, kurie specialiai šiai progai grįžo aplankyti savo gimtinės. Atlaidų šv. Mišias iškilmingai aukojo Ruklos Šv. Dvasios parapijos klebonas kun. teol. dr. Arnoldas Valkauskas, o gausiai susirinkę tikintieji bendru balsu jungėsi į maldą.

Kaip dera Žolinės tradicijai, tikintieji į bažnyčią atsinešė žolynų, gėlių, javų ir vaisių puokštes – dėkingumo ženklą už gamtos gausą ir Dievo palaimą. Po šv. Mišių jos iškilmingai pašventintos, kad parneštos namo primintų Dievo globą ir Marijos užtarimą.

Homilijoje kun. A. Valkauskas priminė, kad Marijos ėmimas į dangų yra vilties ženklas: kaip Ji buvo priimta pas savo Sūnų, taip ir mes visi esame kviečiami gyventi tikėjimu, kad pasiektume amžinąjį gyvenimą. Žolinė kviečia mus atnaujinti dėkingumą už viską, ką turime – už duoną, už šeimą, už bendrystę ir už galimybę rinktis prie Dievo altoriaus.

Žolinės atlaidai parapijoje tapo ne tik liturgine, bet ir bendruomenės švente, sutvirtinančia draugystės ryšius, įkvepiančia tarpusavio pagalbai ir vienybei. Tai  diena, kai visi drauge dėkojo Dievui ir Marijai už globą, už bažnyčią, už gyvenimo dovanas.

Kartu su Žoline sutampa graži kita šventė – Zarasų miesto gimtadienis. Juo laikoma  1506 m. rugpjūčio 15 diena, kai prie Zaraso ežero buvo įkurtas dvaras, o Zaraso ežero saloje – vienuolynas su mūrine bažnyčia. Salą su ežero krantu jungė 200 metrų ilgio medinis tiltas. 1530 metais vienuolynas perkeltas į Antalieptę, o bažnyčia – į dabartinę jos vietą. 

Šių ypatingų švenčių proga parapijos bendruomenė išreiškė nuoširdžią padėką klebonui kun. V. Juškėnui už uolų pasišventimą kunigo tarnystei, už atnaujinamą ir puoselėjamą bažnyčią. Parapijiečiai, teikdami simbolinį apdovanojimą pastebėjo, kad jis įprasmina tikėjimą ir bendrystę – tarsi širdį, kurią kartu laiko klebono ir visos bendruomenės rankos. 

„Žinome, kad garbės vardus suteikia įvairios komisijos, remdamosi savo kriterijais. Tačiau žmonių širdys turi savus vertinimus. Galbūt oficialūs sprendimai ne visada sutampa su tuo, ką nusprendžia „širdžių komisija“, tačiau mums svarbiausia – būtent jos verdiktas, – rašoma parapijos feisbuke. – Šiandien dar kartą įsitikinome: mūsų klebonas – tai mūsų bendruomenės širdis.“ Ir dėkojama tokiais širdį suvirpinančiais žodžiais: „Gerbiamas Klebone, dėkojame jums už ryškiai įmintas pėdas, dėkojame už nuostabius darbus Zarasams. Jūs ne vienam nuplovėte skausmo ašaras, o svariais savo žodžiais daugeliui žmonių nuplovėte ir supurvintas sielas.

Po svarių jūsų žodžių žmogus pakyla net iš nuodėmių klano, pakyla iš dvasinio skurdo ir jo širdyje įsižiebia gerumo, sąžiningumo kibirkštis.

Jus visų mūsų akyse esate garbingas žmogus – kunigas, kuris mato ne tik save, bet ir esančius šalia, kenčiančius nelaimėje, varge ir net skurde. Linkime Jums sveikatos, Dievo palaimos, sėkmės atsakingame darbe ir kad dar ilgai gydytumėte dvasiškai žmonių sielas bei praturtintumėte jų dvasines ir moralinės vertybes!“

„XXI amžiaus“ informacija
Nuotrauka iš parapijos feisbuko

„XXI amžius“, 2025 m. rugpjūčio 22 d., nr. 31–32 (2644–2645)