Šimtmečio Porciunkulė

Telšių vyskupijoje

Mažeikių dekanate

MAŽEIKIAI. Rugpjūčio 2 die­ną  Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje buvo švenčiami Porciunkulės atlaidai, kartu minėtas Telšių vyskupijos įkūrimo 100-metis ir bažnyčios konsekravimo 90-metis.

Šv. Mišioms vadovavęs Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius homilijoje komentavo Evangelijos ištrauką apie duonos padauginimą, sakydamas: „ši Evangelijos ištrauka kažkiek panaši į mūsų situaciją prieš šimtą metų. Artimiausias vyskupijos centras buvo Kaune, o visa Vakarų Lietuva nebuvo tinkamai sielovadiškai aprūpinta. Tuomet palaimintasis arkivysk. Jurgis Matulaitis pasiūlė Popiežiui pertvarkyti vyskupijų ribas. Šventasis Tėvas pasiūlymą priėmė ir įkūrė Telšių vyskupiją, o kartu ir Viekšnių dekanatą, kuriam priklausė Mažeikiai. Viekšniuose tuomet gyveno 9892 katalikai, o Mažeikiuose – beveik tris kart mažiau – tik 3389 katalikai. Visam Viekšnių dekanatui tuomet priklausė 37 450 tikinčiųjų. Tik vėliau, išaugus Mažeikiams, dekanato centras persikėlė į Mažeikius.“

Ganytojas pristatė pirmųjų Telšių vyskupijos ganytojų reikšmę vyskupijai ir priminė apie Šventojo Sosto apaštališkojo vizitatoriaus arkivysk. Akilės Račio (Achille Ratti) kelionę Lietuvoje. Iš Kauno jis vyko į Rygą, tačiau Mažeikiuose reikėjo sustoti ir sulaukti traukinio į Rygą. Iš Lietuvos Respublikos sostinės Kauno turėjo būti išsiųsta telegrama į Mažeikių geležinkelio stotį dėl garbingo svečio atvykimo ir apnakvyndinimo. Deja, tokios telegramos mažeikiškiai nesulaukė. Vėlų 1920 m. kovo 19-osios vakarą atvykęs popiežiaus pasiuntinys buvo priverstas naktį praleisti Mažeikių geležinkelio stotyje. Jam ir jo palydovui teko pasitenkinti stoties keleiviams skirta patalpa geležinkelio stotyje – silpnai apšviestu ir menkai šildomu kambariu, kur buvo trys prie plikų sienų pastatytos lovos. Prakalbėjęs su savo palydovu arkivyskupas užmigo tik apie antrą valandą nakties. Ryte keliauninkai toliau pajudėjo į Rygą. Po dviejų metų (1922 m.) arkivysk. A. Ratis buvo išrinktas popiežiumi, pasivadinusiu Pijumi XI. Jo atsiminimuose užrašyta, kad net Alpių kalnuose nesą taip šalta, kaip Lietuvoje… Mažeikių geležinkelio stotis prie šio įspūdžio ypatingai prisidėjo!

Vyskupas Algirdas priminė apie Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios statybą, kuriai prieštaravo gyventojai. Jiems atrodė, kad bažnyčia statoma nutolusi nuo miestelio ir visiškai laukuose. Kurijos archyve saugi gyventojų parašai, kurie prieštaravo šios bažnyčios statybai. Praėjus beveik 100-mečiui nuo bažnyčios statybos akivaizdu, jog bažnyčios statybos vieta pasirinkta nepaprastai išmintingai ir šiandien patenkina visus sielovados poreikius.

Vos atkūrus Lietuvai nepriklausomybę, Mažeikiuose buvo pastatyta nauja Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, kuri per pastaruosius kelis metus atsinaujina ne tik ūkiškai, bet ir dvasiškai.

Lietuvoje garsėja Pievėnų parapijoje švenčiamas Velyknaktis ir unikalus naktinis teatralizuotas budėjimas. Panašu, kad tai vienintelis toks Europoje. O štai Židikus garsina garbės daktarės Marijos Pečkauskaitės pedagoginė bei filantropinė veikla. Mažeikių kraštas garsus pamaldžiais, mokytais bei pasiaukojančiais žmonėmis. Židikuose kasmet vyksta sakralinės muzikos festivalis, sutraukiantis daug vaikų ir jaunimo iš kitų regionų.

Mažeikių dekanato parapijos puikiai bendradarbiauja su savivaldos institucijomis, todėl daug padaryta kultūros paveldo išsaugojimo ir atnaujinimo srityje. Kasmet vyksta sakralinio meno ir paveldo simpoziumas, padedantis geriau pažinti kultūros ir meno lobius. Daug klausytojų sutraukia vargonų koncertai įvairiose dekanato bažnyčiose, kuriose prieš tai buvo suremontuoti ir tinkamai suderinti vargonai. Visa tai tebus didesnei Dievo garbei!

Eucharistijos šventimą apvainikavo eucharistinė procesija Mažeikių miesto gatvėmis. Po procesijos Telšių vyskupas įteikė Šimtmečio proga įsteigtus Šv. Justino medalius klebonų rekomenduotiems dekanato parapijų tikintie­­siems.

Porciunkulės atlaidų džiaugsmas tęsėsi bažnyčios šventoriuje, kur skambėjo liaudiškos muzikos garsai, Mažeikių parapijos „Caritas“ įteikė padėkos raštus rėmėjams, o visus jungė žodžiais nenusakoma dvasinė bendrystė.

Telšių vyskupijos kurijos informacija

„XXI amžius“, 2026 m. rugpjūčio 7 d., nr. 29-30 (2690–2691)