Sportas vienija žmones, skatina dialogą
Likus savaitei iki olimpinių žaidynių Paryžiuje pradžios liepos 19 dieną buvo simboliškai pradėtos olimpinės paliaubos. Paliaubos simboliškos, nes, žinant dabartinę padėtį, vargu ar galima tikėtis, kad šiandien pasaulyje, ypač Ukrainoje, karus sukėlę agresoriai galėtų ryžtis juos, kad ir trumpam, nutraukti.
Liepos 19-osios penktadienio rytą Paryžiaus Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje buvo aukojamos olimpinių paliaubų pradžios Mišios. Joms vadovavo apaštališkasis nuncijus Prancūzijoje arkivyskupas Čelestinas Miljorė (Celestino Migliore), koncelebravo Paryžiaus arkivyskupas Loranas Ulrichas (Laurent Ulrich) ir vyskupas Emanuelis Gobiljaras (Emmanuel Gobilliard), Prancūzijos vyskupų konferencijos delegatas olimpinėms žaidynėms. Mišiose dalyvavo Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Tomas Bachas (Thomas Bach), diplomatai ir sporto veikėjai.
Per Mišias buvo perskaitytas popiežiaus Pranciškaus laiškas, olimpinių žaidynių proga atsiųstas Paryžiaus arkivyskupui L. Ulrichui. Pranciškus rašo, kad jis dvasia vienijasi su Mišių, aukojamų prieš Paryžiaus olimpiados pradžią, dalyviais, prašo Viešpatį apipilti savo dovanomis sportininkus ir žaidynių žiūrovus bei laiminti visus Paryžiaus ir kitų į žaidynes įtrauktų miestų gyventojus. Popiežius sako žinąs, kad krikščionių bendruomenės ateinančiomis dienomis plačiai atvers savo bažnyčių, mokyklų ir namų duris. „Visų pirma tegul jos atveria savo širdžių duris, liudydamos Kristų, ir tesidalija savo džiaugsmu, dosniai priimdamos visus“, – rašo Pranciškus, dėkodamas, kad nebus pamiršti pažeidžiamiausi žmonės ir kad jiems buvo palengvintas dalyvavimas Paryžiuje vyksiančioje sporto šventėje. Pranciškus tikisi, kad žaidynių organizavimas suteiks Prancūzijos žmonėms progą ugdyti brolišką santarvę, įveikti skirtumus bei priešpriešą ir sustiprinti tautos vienybę. Popiežius rašo, kad jis kartu su prancūzais džiaugiasi šiuo jų šalyje vyksiančiu prestižiniu tarptautiniu sporto renginiu. „Sportas – tai universali kalba, peržengianti sienas, kalbų, rasių, tautybių ir religijų skirtumus, – rašo popiežius Pranciškus. – Sportas gali suvienyti žmones, skatinti dialogą ir vieni kitų pripažinimą. Jis skatina pranokti save, puoselėja pasiaukojimo dvasią, skatina ištikimybę, kviečia pripažinti savo ribas ir kitų vertę. Todėl olimpinės žaidynės gali tapti išskirtine tautų, net labiausiai susipriešinusių, susitikimo vieta. Penki susipynę olimpiniai žiedai simbolizuoja brolybės dvasią, kuri turėtų būti būdinga olimpinėms žaidynėms ir visoms sporto varžyboms.“ Popiežius linki, kad Paryžiaus olimpinės žaidynės taptų proga visiems, atvykusiems iš viso pasaulio, atrasti ir vertinti vieni kitus, atmesti neigiamas išankstines nuostatas, ugdyti pagarbą ten, kur vyrauja panieka ir nepasitikėjimas, ir draugystę ten, kur yra neapykanta. „Olimpinės žaidynės yra skirtos taikai, o ne karui“, – tvirtina Pranciškus.
Savo laiške Šventasis Tėvas mini ir Antikos laikus siekiančią ir mūsų laikais mėginamą gaivinti olimpinių paliaubų tradiciją. „Šiais neramiais laikais, kai taikai visame pasaulyje kyla rimta grėsmė, karštai trokštu, kad būtų laikomasi šių paliaubų, besitikint išspręsti konfliktus ir atkurti harmoniją. Tegul Dievas būna mums gailestingas! Tegul jis apšviečia valdančiųjų sąžines dėl jiems tenkančios didelės atsakomybės, tegul laimina taikdarių pastangas.“
Olimpinių paliaubų tradicija
Prieš kiekvienas vasaros ir žiemos olimpines žaidynes Jungtinių Tautų Organizacija priima rezoliuciją, kuria raginama laikytis olimpinių paliaubų. Ši tradicija siekia senovės Graikijos olimpiadas, kai graikų miestų valdovai susitardavo nutraukti tarpusavio kovas, kad sportininkai ir vietos gyventojai galėtų saugiai keliauti į olimpines žaidynes. Konfliktai būdavo nutraukiami likus septynioms dienoms iki žaidynių pradžios ir paliaubos trukdavo dar savaitę po žaidynių pabaigos.
Nors naujųjų laikų olimpinių žaidynių istorija siekia XIX amžiaus pabaigą, olimpinių paliaubų idėja buvo iškelta tik 1992 metais vykstant Balkanų karui. Skelbti paliaubas pasiūlė Tarptautinis olimpinis komitetas. Jo idėją nuo 1993 metų remia Jungtinių Tautų Organizacija. Prieš kiekvienas olimpines žaidynes Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priima rezoliuciją, patvirtindama paramą olimpinių paliaubų siūlymui. Kaip įprasta, rezoliucijoje raginama pradėti olimpines paliaubas likus septynioms dienoms iki olimpinių žaidynių pradžios, jų laikytis per visas olimpines ir paraolimpines žaidynes bei dar savaitę po jų. Šiais metais olimpinės paliaubos, jei jų būtų laikomasi, turėtų trukti nuo liepos 19 d. iki rugsėjo 15 d.
„Olimpinė dvasia yra labai svarbus taikos simbolis šiame pasaulyje, kuriame tiek daug konfliktų ir aukų. Olimpinė dvasia leidžia žmonėms visame pasaulyje būti kartu, gerbti vieni kitus, laikytis tolerancijos ir tarpusavio supratimo. Pastarosios vertybės yra pagrindiniai taikos ramsčiai“, – sako Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonijus Gutjerešas (Antonio Guterres).
Vatican News
„XXI amžius“, 2024 m. liepos 26 d., nr. 27–28 (2592–2593)