Sugrįžimas į Nazaretą
Kun. Vytenis VAŠKELIS
Dvasios galybės veikiamas
Jėzaus sugrįžimas
Viešpaties sugrįžimas į tėviškę buvo nepaprastas įvykis, nes mažo miestelio gyventojai, daug metų pažinoję Jėzų, turėjo tam tikrą išankstinę nusistovėjusią nuomonę, trukdžiusią jiems Jį priimti kaip Tą, be kurio ne tik neegzistuoja viltinga Ateitis, bet jie patys be Jo malonės būtų daugiau negu niekas… Todėl nors Nazareto gyventojus apie Jėzaus šlovingus darbus Galilėjoje jau buvo pasiekęs garsas, bet (dėl pirmapradės nuodėmės pasekmių) jie stokojo malonės naujaip žvelgti į namo Sugrįžtantįjį.
Du lemtingi pasirinkimai
Beje, kaip kartais ir mums nelengva objektyviai vertinti tą asmenį, kuris dar neseniai pasroviui plaukė dvasinio drungnumo upe, bet dabar, kai vis giliau įsileidžia perkeičiančią gelbėtojo Jėzaus malonę į savo širdį, iš jo vidaus sklinda naujo žmogaus ramybė, džiaugsmas ir pasitikėjimas Dievu. Tačiau kai ateina pats Dievo Sūnus, pateptas liepsnojančia Dvasia, tuomet belieka tik du pasirinkimai: arba su pasigėrėjimo nuostaba žiūri į Jėzų ir sakai: „Šlovė mano minčių, visos esybės bei gyvenimo Karaliui“, arba, kai dar nesi tinkamai pasirengęs Jį savaip pagarbinti, nes iš savo akių nesi lauk išritinęs dvasinio aklumo rąstų (plg. Mt 7, 5), tada, būdamas absoliučios Tiesos akivaizdoje, užuot atsivertęs ir priėmęs Jo žodžius su dėkingu tikėjimu, imi iš puikybės maištauti, nes senoji (netikrumo nuodų pritvinkusi) Adomo prigimtis tave valdo labiau negu tau atrodo…
Viltinga pradžia
Kai Jėzus Nazareto sinagogoje susirinkusiems skaitė pranašo Izaijo žodžius: Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane, kad neščiau Gerąją Naujieną vargdieniams (…), o paskui jiems tarė: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“. Visi ramiai šiuos žodžius priėmė, nors kai kurie iš žydų savyje galėjo jausti ir tam tikrą nekantrumo įtampą, laukdami Jo daromų stebuklingų ženklų, apie kuriuos buvo anksčiau tik girdėję, bet iki šiol nebuvo regėję…
Blogio jėga ir vienintelė pasikeitimo galimybė
Esamuoju laiku Biblijos žodžių išsipildymas reiškia, kad vienintelis Siųstasis iš dangaus Mesijas yra pajėgus visais laikais gyvenančius žemėje žmones išvaduoti ne tik iš bet kokios asmens laisvę varžančių ideologijų, stabų vergijos bei individų savimonę žalojančių įvairių dalykų netvarkingos įtakos, bet ypač nuo arogantiškos puikybės ir nežabotos savimeilės užvaldymo. Toks visuotinis išsivadavimas, kurį dovanoja mums Kristus, yra įmanomas tik tada, kai asmeniškai pripažįstame, jog be dieviškos malonės visi mes esame vargšai, savo įnorių kaliniai, velkantys nuodėmingų priklausomybių grandines. Tačiau tie, kurie pradeda suprasti, jog jų velkamas jungas yra juos suvedžiojusio priešo – nei lašo gailestingumo neturintis šėtono veikimas bei jų pačių daromų blogų sprendimų, už kurių teks neišvengiamai atsakyti, rezultatas, yra palaiminti, nes be tiesioginės Šventosios Dvasios įtakos – iš tiesų pradėti norėti keistis – neįmanoma pačiam asmeniui atsiversti.
Ateik, Dvasia Šventoji
Kad Jėzaus pažadas: Aš paprašysiu Tėvą, ir Jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius – Tiesos Dvasią (…), kuri yra pas jus ir bus jumyse (Jn 14, 16-17), kasdien taptų kūnu – mums visur vadovautų ir visada per mus veiktų Dvasia, kaskart melskime Jos gausėjančių mumyse malonių, nes Ji – tikroji Vedlė pas Kristų, kurio gerumo begalybę patirsime, jei vertai savo pašaukimo misiją čia ir dabar atliksime.
„XXI amžius“, 2025 m. sausio 24 d., nr. 3–4 (2616–2617)